Kodėl? Gerai tai ar blogai? Kuo skiriasi importinė ir sava veislė? Apie tai kalbamės su LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto, kuriame ir atsiranda lietuviškos veislės, mokslininkėmis ir praktikėmis – dr. Danguole Juškevičiene, Nijole Maročkiene ir Gene Rukiene.
Būtų mažiau ir brangiau
Prieš pokalbį užsukame į vieną iš dviejų vietų, kur galima įsigyti Lietuvoje sukurtų ir užaugintų daržovių veislių sėklų – Babtų medelyno parduotuvę autostradoje, važiuojant nuo Kauno Klaipėdos link. Ten, kur nuo kovo pabaigos parduodama ir sodo augalų sodinukų, pamatėme įvairiais kiekiais siūlomų sėklų – 10 pagrindinių lauko ir šiltnamio daržovių rūšių bei 22 skirtingų veislių. Tai penkios pomidorų, trys agurkų, keturios burokėlių, po dvi paprikų, morkų, ridikėlių, po vieną kopūstų, svogūnų, česnakų ir pupelių veislės. Pakeliai rankų darbo, todėl nusileidžia grožiu pramoniniu būdu pagamintiems. Kaina – po 50–70 euro centų.
2016 metais Nacionalinį augalų veislių sąrašą įrašyta 29 LAMMC SDI sukurtos daržovių veislės ir hibridai. Jos ir toliau tyrinėjamos, kasmet sukuriama po vieną kitą naują. Prekyba sėklomis pastaraisiais metais yra atgijusi ir vis didėja.
Anksčiau įvairių veislių sėklų poreikiai buvo dar didesni. Tačiau atsitiko labai panašiai kaip su anksčiau Lietuvos šiltnamiuose augintomis gėlėmis ir ankstyvosiomis daržovėmis – šiltesnėse šalyse užauginta produkcija nukonkuravo kaina ir įvairesne pasiūla.
„Mūsų sąlygomis užauginti pomidorų sėklų galima tik šiltnamiuose, todėl jų savikaina padidėja, o ir mažesnius kiekius auginant kaina didėja“, – sako G. Rukienė, tą apsiniaukusią kovo dieną, kai lauke buvo vos 1 °C, atėjusi iš šiltnamio, kuriame termometras rodė 36 °C.
„Tikimės, kad pomidorus skinsime gegužės pradžioje“, – sako G. Rukienė.
„Mūsų sėklos brangesnės dar todėl, kad visam procesui reikia labai daug kruopštumo ir tikslumo. Tai visai ne tas pats, kaip iš savo užaugintų pomidorų išimti sėklas“, – sako D. Juškevičienė.
Dvi paprikų veislės
„Dalis mūsų sukurtų veislių sėklų nėra hibridinės, todėl jų paskui galima ir patiems pasidauginti. Mūsiškės daržovės gal ne tokios atsparios ir išvaizdžios, bet labai skanios ir kvapios“, – sako N. Maročkienė, kurios triūso rezultatas – dvi lietuviškų paprikų veislės.
„Raudonos ‘Reda‘, kurią galima auginti ne tik nešildomame šiltnamyje, bet ir lauke, esu bendraautorė, o oranžinės ‘Alanta‘ – autorė (plačiau apie jas – puslapiuose „Klausk specialisto“ – red. past.) Abi jos pritaikytos mūsų klimatui, todėl spėja prinokti. Lietuviškų veislių paprikos subrandina net ir sėklas. Joms reikėtų paskirti patį ankstyviausią, gražiausią, sveikiausią vaisių“, – sako paprikų veislių kūrėja.
N. Maročkienė, beje, skatina neskubėti sėti paprikų. Jeigu sodinukus planuojame sodinti į šildomą šiltnamį, sėkime apie kovo 10–12 d., jei į nešildomą ar lauke – apie 10 dienų vėliau. Juk reikės sulaukti, kol šalnos praeis, nes paprikos joms itin neatsparios.
Pomidorų įvairovė
Lietuviškos selekcijos daržovės skanios ir dėl plonos odelės. Jos geriau dera mūsų sąlygomis, atsparesnės nepalankiam klimato poveikiui, sukaupia daugiau vertingų maisto medžiagų.
Kiekviena veislė turi savo ypatumų. Štai pomidorai ‘Viltis’ – ankstyvi, trumpai dera, vidutinio aukščio. Pirmieji vaisiai sveria 120–150 g, vėliau susmulkėja iki 80–90 g. Prinokę raudoni, saldoko skonio, plokščiai apvalūs, mėsingi, daugializdžiai. Neprinokusiuose prie pagrindo yra tamsiai žalia dėmė.
Šią veislę tinka auginti lauke ir nešildomuose plėvele dengtuose šiltnamiuose.
‘Balčiai’ – vidutinio ankstyvumo, aukštis siekia apie 130–140 cm. Vaisiai skanūs, raudoni, plokščiai apvalūs, vidutinio dydžio (75–95 g), tvirtos konsistencijos, su 3–4 taisyklingai išsidėsčiusiais sėklalizdžiais. Neprinokę būna šviesiai žalios spalvos, be tamsios dėmės prie pagrindo. Augintini lauke ir nešildomuose šiltnamiuose.
‘Skariai’ – vidutiniškai ankstyva, indeterminantinio tipo veislė, užauganti per 2,3 m aukščio. Vaisiai labai skanūs, raudoni, stambūs (90–150 g), pailgai ovalūs ir cilindriški, turi ploną luobelę. Neprinokusių spalva žalia su neryškia, patamsėjusia dėme prie pagrindo. Jautriai reaguoja į trąšų stygių.
Išskirtinis veislės požymis – ilgi, reti, žemyn svyrantys lapai. Tinka auginti nešildomuose plėvele dengtuose šiltnamiuose.
‘Rutuliai’ – vidutiniškai ankstyva, aukštaūgė pomidorų veislė. Pagrindinis stiebas ištįsta daugiau nei 220 cm. Daugelis vaisinių kekių būna labai tankios, rutulio formos. Vaisiai raudoni, apvalūs, mažai arba vidutiniškai gruoblėti, vidutiniškai stambūs. Neprinokę šviesiai žali, prie pagrindo nėra tamsiai žalios dėmės. Tinka auginti nešildomuose plėvele dengtuose šiltnamiuose.
‘Svara’ – vėlyva, labai derli veislė, augalų aukštis siekia 2–3 m. Vaisiai raudoni, smulkesni (apie 70 g), beveik apvalūs, lygūs, rūgštoki, turi po 2–3 taisyklingai išsidėsčiusius sėklalizdžius ir tvirtą luobelę. Neprinokę būna šviesiai žalios spalvos ir neturi tamsiai žalios dėmės prie pagrindo. Veislė atsparesnė grybinėms ligoms ir sausligei nei kitos lietuviškos. Tinka auginti lauke ir nešildomuose plėvele dengtuose šiltnamiuose.
2016 m. į Nacionalinį augalų veislių sąrašą įtrauktos dvi naujos pomidorų veislės ‘Adas‘ ir ‘Ainiai‘. Jų sėklos dar neparduodamos, bet kitais metais jau tikriausiai bus. ‘Adas’ – indeterminantinis, vidutiniškai ankstyvas hibridas. Vaisiai nedideli, vidutinė masė siekia apie 30–40 g, skanūs. Prinokęs vaisius raudonos spalvos, apvalus, su dviem arba trim sėklalizdžiais. Vidutinis derlingumas siekia iki 17 kg/kv. m.
‘Ainiai’ – determinantinis, vidutiniškai ankstyvas hibridas. Vaisiai sveria apie 70–80 g, raudoni, cilindro formos, šiek tiek kampuoti, su trimis arba keturiais sėklalizdžiais. Turi žalią dėmę prie pagrindo. Vaisiai tvirti ir transportabilūs. Vidutinis derlingumas siekia iki 16 kg/kv. m.
Agurkus rinkimės pagal poreikius
Agurkai irgi nevienodi. Jei auginame jų sode ar sodyboje, kur nuolat negyvename, norime, kad neapkarstų, labai greitai neperaugtų ar derėtų ilgėliau. Visi iš pradžių mielai skanaujame šviežius, o paskui konservuojame ar raugiame. Ar tai reiškia, kad būtina rinktis skirtingas veisles?
‘Gintai’ F1 – vidutiniškai ankstyvas ir intensyviai derantis heterozinis hibridas. Vaisiai – geros prekinės išvaizdos, nestambūs, trumpi (7–10 cm ilgio), ploni, taisyklingos formos, šviesiai žali, stambiais kauburėliais, baltais spygliukais. Ilgiau nenuskinti neperauga, nekartūs. Gerai dera plėvele dengtame šiltnamyje ir lauke.
‘Krukiai BS’ F1– vidutiniškai vėlyvas pirmos kartos hibridas. Vaisiai tamsiai žali, su baltomis juostelėmis, stambiai kauburiuoti, baltaspygliai, ilgai negelsta, 8–10 cm ilgio, 3,5–4 cm skersmens, vidutinė masė – 95–100 g. Skanūs ir švieži, ir konservuoti ar rauginti. Pasižymi ilgesniu derėjimo periodu. Vaisiai formuojasi tiek ant pagrindinio stiebo, tiek ir ant šoninių atžalų, tačiau būtinos bitės. Gerai dera plėvele dengtame šiltnamyje ir lauke.
‘Daugiai’ F1 – ankstyvas ir intensyviai derantis heterozinis hibridas. Vaisiai – 10–13 cm, tamsiai žali, ilgai negelstantys, labiau tinka marinuoti ar vartoti švieži, nes rauginti ilgainiui suminkštėja. Nuo kitų hibridų išsiskiria ribotu šoninių atžalų skaičiumi. Tinka auginti pavasario ir vasaros derliui plėvele dengtuose šiltnamiuose.
Ridikėliai ir pupelės
Lauke auginamų daržovių sezonas prasideda nuo ridikėlių, o pupelėmis džiaugiamės jau baigiantis sezonui.
Šviežių daržovių sezono pradžiai rekomenduotina rinktis ridikėlius ‘Babtų Žara’. Tai labai ankstyva lietuviška ridikėlių veislė, sukurta atrankos būdu, pagerinant ‘Žara’ veislę. Vegetacija trunka 18–22 dienas. Šakniavaisiai apvalios arba šiek tiek ovalios formos, skaisčiai raudonos spalvos. Minkštimas baltas, sultingas, švelnaus skonio.
‘Liliai’ – vidutiniškai ankstyva, ilgai neperauganti veislė. Juos tinka auginti ne tik lauke, bet ir šiltnamiuose. Sėti galima anksti pavasarį ir rugpjūčio antrąją pusę. Vegetacija trunka 18–27 dienas. Šakniavaisiai apvalūs, stambūs. Odelė raudona su violetiniu atspalviu. Vidus baltas, su šiek tiek rausvo atspalvio, sultingas, švelnaus skonio.
„Ridikėlių skonį labai veikia ir laistymas. Juk visos daržovės jautrios tam, kaip jomis rūpiniesi. Reikia stebėti kiekvieną augalą, žiūrėti, ar ko netrūksta, viską padaryti laiku, tuomet ir derliumi, jo kokybe džiaugsimės. Jei pirmaisiais metais nepavyko, antraisiais jau bus geriau. Visko reikia mokytis“, – sako G. Rukienė.
„Tikrai ne visų veislių pupelės spėja subręsti mūsų šalies klimato sąlygomis“, – replikuoja D. Juškevičienė. Ji drauge su kolegėmis pataria rinktis tas veisles, kurios išvestos kuo arčiau mūsų krašto – Lenkijoje ar Čekijoje, nes ten bus ir artimiausios mūsiškėms sąlygos.
Tačiau jei norime pupelių sriubai ar tradicinei mišrainei su burokėliais, rinkimės lietuviškos selekcijos veislę ‘Baltija’. Tai krūminė gliaudomųjų vidutiniškai ankstyvų pupelių veislė. Vegetacija trunka 95–120 d. Krūmas užauga 30–40 cm aukščio, lapija vidutinio vešlumo. Subrendusios ankštys 11–13 cm ilgio, tiesios ar šiek tiek lenktos. Sėklos baltos, pailgos, nestambios. Tai vienintelė lietuviška veislė, o pupelės kuo puikiausiai subręsta mūsų sąlygomis.
Šakniavaisiai
Lietuviai visada mėgo šakniavaisių atsargas žiemai, juk juos lengviausia išlaikyti neperdirbtus. Prekybininkai žino, kad jų paklausa parduotuvėse iki gruodžio daug mažesnė, mat pirkėjai doroja savo ir giminaičių užaugintas daržoves. Būtent jų sėkloms užauginti reikia daugiausia kantrybės, tad patogiausia nusipirkti. Babtuose įsikūrę mokslininkai ir šiuo atžvilgiu nudžiugina. Sukurti nauji morkų hibridai, vienas jų – ‘Ieva’ – jau parduodamas.
‘Ieva’ H – vidutinio vėlyvumo Nantes tipo morkų hibridas. Vegetacija trunka 125–130 dienų. Morkos cilindriškos, buku galu, vidutinio ilgio ir skersmens. Ryškiai oranžinės spalvos, kaupia daug karoteno, tinka rudens derliui ir laikyti žiemą.
Auginantieji burokėlius gali pasirinkti atsparią sausroms veislę ‘Rikiai’. Tai vidutiniškai ankstyva veislė, lapija tamsiai žalia, šiek tiek gelsvo atspalvio. Šakniavaisiai pusiau elipsės, elipsės ir šiek tiek apvalios formos, pagrindinė šaknis plona, odelė lygi. Priklauso Egipto tipo veislėms. Vidutinė prekinio šakniavaisio masė – 280–300 g. Minkštimas tamsiai raudonas, su neryškiais tamsiais žiedais, sultingas, skanus.
Tinka vartoti šviežius, laikyti žiemą, konservuoti. Išsiskiria lygesne odele, plonesne pagrindine šaknimi ir vidutinio dydžio skrotele.
Česnakai ir svogūnai
„Mes pagrįstai galime didžiuotis svogūnais ir česnakais, nors jų turime nedaug. Mūsų česnakai gerai ištveria žiemas“, – sako D. Juškevičienė.
Valgomieji česnakai skirstomi į keletą porūšių: vasarinius (neišleidžia žiedstiebio) ir žieminius (išleidžia žiedstiebį), pastarieji išsilaiko trumpiau už vasarinius, bet gerokai derlingesni, augina stambesnes ropeles.
‘Vasariai’ – vasarinė, vidutiniškai ankstyva veislė. Vidutiniškai stambias ropeles sudaro 10–16 baltų skiltelių, išsidėsčiusių koncentriškai dviem ratais, išorinis lukštas baltas, sveria apie 21–27 g.
‘Žiemiai’ – žieminė, vidutiniškai ankstyva veislė. Ropelės didelės, plokščiai apvalios, dengiamieji lukštai balti. Sveria apie 60–80 g. Ropelę sudaro 6–10 (pasitaiko ir daugiau) baltų skiltelių, o jų dengiamieji lukštai gelsvi su violetiniu atspalviu. Žiedynas sudarytas iš labai smulkių išorinių svogūnėlių.
Jau šį rudenį turėtų pasirodyti dar viena lietuviška kiek ankstyvesnė žieminių česnakų veislė ‘Dangiai‘, kurių skiltelės stambesnės. Šios veislės ropelės plokščiai ovalios, išorinis lukštas baltas su išilginiais violetiniais dryželiais. Ropelė sudaryta iš 5–7 vienodo dydžio skiltelių, kurios taisyklingai išsidėsčiusios ratu aplink žiedynstiebį.
Svogūnai ‘Babtų Didieji’ – vidutiniškai ankstyva veislė, tinka ropelėms ir laiškams auginti. Pasėjus sėklas, ropelės iki tinkamos brandos užauga per 68–99 dienas. Ropelės ovalios, stambios (95–116 g). Lukštai gelsvai oranžinės spalvos, minkštimas baltas, aštroko skonio.
Laiškiniai česnakai ‘Aliai’ – daugiamečiai, kereliai kasmet plečiasi ir išauga į didelius tankius kuokštus. Maistui vartojami anksti pavasarį atželiantys laiškai. Pirmąjį jų derlių galima imti praėjus 20 dienų po jų atžėlimo.
Pavasarį nupjauti laiškai gerai atauga ir po 12–15 dienų juos galima vėl pjauti, iki žydėjimo. Gausiai žydi puošniais, rausvai violetiniais žiedais. Jų laiškai ploni, smulkūs, gardūs.
Tokį augalėlį galima puikiausiai įkurdinti ir gėlyne. Rudenį iškastą kerelį žiemą galima atželdinti šviesioje patalpoje, pakanka 10 °C šilumos.
Topinambai
N. Maročkienė užsidegusi pasakoja apie neseniai išvestą pirmąją lietuvišką topinambų veislę ‘Sauliai‘. Kad jie atsirastų, teko darbuotis aštuonerius metus, tiek užtrunka selekcinis darbas, rezultato patikimumo ir kiti patikrinimai, registracija.
„Jų odelė plonytė, pakanka šepetėliu nušveisti ir galima valgyti. Gumbai stambesni nei esame įpratę. Gumbo vidus kreminės spalvos, o iš vieno kero galima gauti 2–2,5 kg gumbų. Žydi kaip mažos saulėgrąžos, auga iki 2 m, nevirsta, nes stiebai tvirti“, – pasakoja mokslininkė.
Ji perspėja, kad topinambai maistui nevartotini tuomet, kai auga antžeminė dalis – jie kaupia saloniną ir galima apsinuodyti. Šviežutėlėmis daržovėmis galime gardžiuotis vėlyvą rudenį ir ankstyvą pavasarį.
Topinambai vienoje vietoje gali augti iki 10 metų, tačiau tuomet gumbai smulkėja. Tad verta persodinti bent jau kas dvejus metus. Dar geriau – kasmet. Šios daržovės sodinamos panašiai kaip bulvės, o jų poreikiai minimalūs.
