Kaip įrengti originalų gėlyną

Pakeltas gėlynas – puikus landšafto dizaino elementas. Jis vienu metu atlieka kelias funkcijas, praktines ir dekoratyvines.

Virš žemės pakelto gėlyno įrengimui – sienelės ar bortelių statybai – gali būti naudojamos įvairios medžiagos: natūralus akmuo (smiltainio, dolomito, tufo ar kietesnių uolienų blokeliai), plytos, klinkeris, medžio sijos ar cilindro formos tašai, rašo interneto svetainė supersadovnik.ru.

Labai įdomūs variantai išgaunami tada, kai gėlyno konstrukcijoje tarpusavyje derinamos iškart kelios medžiagos, pavyzdžiui, akmuo su plytomis arba medžiu. Pastaruoju metu itin išpopuliarėjo gabionai – vielinio tinklo dėžės, plačiai naudojamos civilinėje inžinerijoje ir statyboje. Jos prikraunamos akmenų, skaldos, akmens blokelių ar keraminių elementų.

Konstrukcijos aukštis gali svyruoti nuo dvidešimt ar trisdešimt centimetrų iki vieno metro, o ilgis pasirenkamas laisvai, priklausomai nuo užmanymo ir vietos ypatumų. Plotis neturėtų viršyti vieno metro, jeigu gėlyną galėsite prižiūrėti tik iš vienos pusės, arba pusantro metro, jeigu prie jo bus įmanoma prieiti iš abiejų pusių.

Toje vietoje, kur įrenginėsite gėlyną, pirmiausia nuimamas viršutinis grunto sluoksnis (maždaug 20 centimetrų). Būsimos konstrukcijos dugnas išklojamas geotekstilės audiniu, ant jo pilamas dešimties centimetrų storio skaldos sluoksnis (frakcija – 20-40 milimetrų), jis kruopščiai sutrombuojamas.

Ant viršaus pilamas penkių centimetrų storio smėlio sluoksnis, kuris vėliau supilamas vandeniu. Ant smėlio vienas ant kito dedami akmens blokeliai arba plokštės.

Beje, jeigu gėlynas nebus iškeltas labai aukštai, tai blokelių ar plytų tarpusavyje surišti nebūtina, jeigu vis dėlto norite didesnio aukščio, naudokite cemento skiedinį. Plytos ir klinkeris taip pat sutvirtinami cemento skiediniu, o jų viršus uždengiamas plytelėmis, kad sienelė būtų apsaugota nuo drėgmės.

Jei statant aukštas sieneles plytos paprasčiausiai mūrijamos, būtina jų apatinėje dalyje numatyti angas vandens nutekėjimui bei vidaus hidroizoliaciją. Tašai ir kitos iš medžio pagamintos medžiagos turi būti apdorotos priešgrybeliniais preparatais bei izoliuotos nuo žemės ruberoido lakštais.

Konstrukcijos vidus pripildomas drenažo sluoksniu iš plytų nuolaužų, skaldos ar rupaus smėlio (storis apie dešimt centimetrų), ant viršaus reikia pilti augalinį substratą, kurio sluoksnis turėtų būti ne mažiau 30–40 centimetrų. Substrato sudėtis priklauso nuo to, kokius augalus ketinate čia auginti.

Daugumai daugiamečių ir vienmečių augalų tinka standartinis derlingas gruntas, alpinei augalijai reikia paruošti dirvožemio mišinį su dideliu kiekiu smėlio ir žvyro, dekoratyvinėms daržovėms – su dideliu kiekiu komposto ir puvenų, o spygliuočiams, viržiams ir rododendrams – su spygliuočių žemės ir durpių priemaišomis.