Šiemet vasara nelepina gerais orais, tačiau užėjus į turgų jau galima rasti Lietuvoje užderėjusių uogų. Daugiausiai praeiviai domisi braškių, žemuogių ir trešnių kainomis, tačiau ne mažiau svarbi pirkėjams yra uogų kilmė.
Pardavėjai tikina, kad prekiauja lietuviškais produktais. O iš kaimyninių šalių atvežtas uogas atskirti nuo lietuviškų – nesunku.
Ekspertų teigimu, lietuviškos ir iš kaimyninių šalių atvežtos uogos skiriasi tuo, jog vietinės mus pasiekia daug greičiau. Transportavimo metu uogos patiria temperatūros svyravimus, ilgiau spaudžia viena kitą, tad pradeda išsiskirti sultys. Importuotas uogas suvartoti reikėtų greičiau, nes jos nėra tokios šviežios ir kokybiškos kaip užaugintos Lietuvoje. Apie uogų kilmę žmogus turėtų teirautis pardavėjo.
„Jam reikia tiesiog žiūrėti, kas yra parašyta, ir klausti žmogaus, kuris parduoda uogas. Tiesiog reikia pardavėjo pasiteirauti, iš kur yra uogos atvežtos, kai pardavėjas pristatys, tada jis gali parodyti savo žodžius įrodančius dokumentus. Tai gali būti ir sąskaita faktūra, ir kokybės pažymėjimai, ateities deklaracija. Joje pirkėjas turi matyti uogų veislę, kiekį, kada yra gautos uogos, tuo dokumentu reikėtu pasikliauti, ne tiesiog užrašu ranka prie kainos etiketės arba pardavėjo žodžiu“, – pataria maisto saugos ir kokybės specialistė Akvilė Lekavičiūtė.
Plačiau – Rugilės Merkevičiūtės ir Justės Navickaitės reportaže.
