Taigi šiandien ir siūlome rinktis... žydinčias sniego gniūžtes. Savo gėlynui, žinoma.
Kodėl mums taip norisi baltos spalvos? Ar nepastebėjome? Kai gamta nori mus apžavėti, ji visuomet pasitelkia baltą spalvą. Balti debesų kamuoliai žydrame vasaros danguje, snieguotos kalnų viršūnės, baltos bangų keteros, po baltais žiedų patalais lūžtančios obelų šakos, baltai žydinčių builių purslai birželį. Viskas nuostabu ir tobula.
Kas yra balta spalva? Nelygu, ko paklausi. Mokslininkui, grindžiančiam savo atsakymą fizikos dėsniais, balta yra visų spektro spalvų suma. Tačiau vaikui, piešiančiam spalvotais pieštukais, balta yra jokios spalvos nebuvimas.
O sodininkui balta spalva, ko gero, yra gryniausia šviesos forma. Todėl mes ir sodiname augalus baltais žiedais ar lapais tamsiausiuose sodo kampeliuose, kad pavėsis nebūtų toks niūrus.
Sodiname juos tarp augalų ryškiais spalvingais žiedais, kad spalviniai kontrastai taip nerėžtų akies. Sodiname ten, kur norime pabrėžti simetriją ir eleganciją. Sodiname, kai stengiamės sukurti minimalistinį stilių, kai puošiame sodo kampelį, kur leidžiame laiką vasaros vakarais. Mat dažniausiai būtent balti žiedai yra patys aromatingiausi, be to, pradėjus leistis prieblandai, baltos gėlės dar ilgai švyti tamsoje, kai ryškių spalvų žiedų jau seniai nebematyti.
Na, ir aišku todėl, kad vasaros karštyje kartais nostalgiškai prisimeni tą sniego vėsumą – keista ta žmogiška prigimtis.
