Žvarbiems orams nesitraukiant, neretas skundžiasi, kad namuose, nepaisant veikiančios šildymo sistemos, yra šalta. Tam, kad neišgąsdintų didelės sąskaitos už šildymą – verta patikrinti ar šaltis į namus nepatenka per jautriausias patalpų vietas.
© Shutterstock

Bendrovės „Kauno šilas“, gaminančios polistireninį putplastį, pardavimų vadovas Tomas Čerauskas pranešime spaudai teigia, kad didžiausi šilumos kiekiai yra prarandami dėl blogo langų ir stogo sandarumo, o termovizoriai – lengviausias būdas patikrinti per kurias vietas išeina daugiausiai šilumos.

„Patalpose nuo šildymo įrenginių sušilęs oras kildamas į viršų sudaro didelį slėgį tiesiai į lubas. Net menkiausias stoge esantis plyšelis, sušildytą orą išleidžia į išorę, taip sumažindamas patalpos temperatūrą. Per stoge esančias nesandarias vietas išėjusi šiluma nėra vienintelė problema, nes patalpų apatinėje dalyje oras išretėja, todėl šiluma tik dar labiau išeina per nesandarias vietas grindyse, sienose ar languose“, – sako T. Čerauskas.

Nemažai šilumos prarandama dėl langų, o viena iš dažniausių priežasčių – prastas rėmo ir lango sukibimas arba nesandarus ir nekokybiškas langų įmontavimas.

„Jei montuojant langus ir balkono duris, sienos kraštas turi bent nedidelį nelygumą, tikėtina, kad išsikreips ir pats lango ar durų rėmas. Būtent dėl šios problemos durys ar langas, atidarius ir vėliau juos uždarius, suformuos nedidelį plyšelį, per kurį į namus pateks šaltis. Be to, laikui bėgant, priklausomai nuo lango dydžio ir svorio, jis šiek tiek sėsta, todėl net ir gerai įstatyti langai gali su laiku tapti nesandarūs“, – patirtimi dalinasi įmonės „Kauno šilas“ pardavimų vadovas.

Pasak T. Čerausko, norint per langus prarasti kuo mažesnį kiekį šilumos, patikrinti galima labai paprastai, jei pridėjus ranką prie lango krašto jaučiamas šaltis, vadinasi per langą išeina šiluma, o įtraukiama nemažai šalčio. Jei šiluma išeina per lango stiklą, vertėtų senas stiklajuostes pakeisti naujomis. Keletas paprastų langų priežiūros būdų – varčios reguliavimas, sutepimas, periodiškas valymas.

Jei langų sutvarkymą paliksite vasarai, kai kuriuos langus galima laikinai apkamšyti – vata, porolonu, silikonu, izoliacinėmis juostomis. Tačiau, svarbu atsiminti, kad bent vienas langas turėtų atsidaryti net ir žiemos metu, kad būtų galima vėdinti patalpas.

Vis tik, nors langai ir yra viena iš nesandariausių namų vietų, tačiau jų plotas gerokai mažesnis nei sienų. „Šiluma per sienas keliauja oro tarpais arba tiesiai į išorę. Natūralu, kad patalpoje nukritus temperatūrai, jei tik turime galimybę, skubame padidinti radiatoriaus kaitinimą. Tačiau vyraujančios temperatūros įvertinimas pagal radiatoriaus karštumą yra visiškai neteisingas, nes radiatorius kaitina tiek, kiek yra nustatyta. Radiatorius gali būti pats karščiausias, o patalpos temperatūra žemesnė nei norėtųsi“, – sako T. Čerauskas.

Kaip pasakoja ekspertas, viena iš dažniausių problemų – sienose esantys oro tarpai.

„Ankščiau, visi statomi namai privalėjo turėti oro tarpus, per kuriuos vėdintųsi namas. Dabar jau aišku, kad tokie palikti oro tarpai neleidžia tinkamai akumuliuoti šilumos, todėl juos reikia užpildyti termoizoliacinėmis medžiagomis – polistireninio putplasčio granulėmis, termoputomis. Jei neturite galimybės to padaryti, vertėtų kambarius apšiltinti bent jau iš vidaus. Atkreipkite dėmesį į problemiškiausias kambario vietas – sienų sujungimus, kuriuose yra daugiausia šilumos tiltų“, – sako T. Čerauskas.

Patalpų sienų apšiltinimas iš vidaus ne visuomet geriausias sprendimas – nemaža tikimybė, kad patalpose susidarys drėgmės kondensatas, atsiras pelėsis dėl susidariusio temperatūrų skirtumo apšiltintoje ir neapšiltintose sienose galimi tarpblokiniai įtrūkimai.

„Patalpų sienas patariame apšiltinti iš išorės, jei tokios galimybės nėra ir nusprendėte apšiltinimo darbus atlikti vidinėje pusėje, tuomet turėtumėte pasikonsultuoti su specialistu. Tai ypač svarbu dėl tokių procesų, kurie turi būti padaryti prieš šiltinimo darbus – fungicidinėmis priemonėmis sunaikinti ant paviršių esančius mikromicetai, pašalinti kitus teršalus, dažus, atitrupėjusį tinką“, – sako T. Čerauskas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Ispanijoje įvykdyta dar viena ataka: nušauti penki teroristai, vilkėję mirtininkų liemenes sužeisti septyni žmonės (372)

Ispanijos pajūrio kurorte Kambrilse penktadienį paryčiais automobiliui „Audi“ įsirėžus į...

Atrakcijos Palangoje, kurios paįvairins poilsį prie jūros

Mėgstame sakyti – prie jūros per mažai pramogų arba tam reikia daug pinigų. Netiesa! Atrakcijų...

E. Jakilaitis: paskutinė mano laida, kurią rekomendavau pažiūrėti šeimai, buvo su R. Karbauskiu (67)

Trečius metus iš eilės DELFI vykdomame projekte „Lietuvos įtakingiausieji 2017“...

N. Vasiliauskaitė. Daugiau nei nužudymas, mažiau nei pergalė (6)

Įvykiai Virdžinijoje daugelyje reportažų pristatomi kaip smurtingosios ultradešinės susidūrimo...

Lėktuvnešio apsauga kelia abejonių: ant jo nutūpęs dronas liko nepagautas (62)

„HMS Queen Elizabeth“ lėktuvnešis – naujas, modernus ir didelis Jungtinės Karalystės...

Apklausa: konservatoriai jau lenkia valstiečius (322)

Opoziciniai konservatoriai pagal populiarumą aplenkė valdančiąją Lietuvos valstiečių ir...

Mirė Lietuvos futbolo federacijos komunikacijos vadovė V. Zizaitė (9)

Rugpjūčio 18-ą dieną po ilgos ir sunkios ligos mirė Lietuvos futbolo federacijos (LFF) ilgametė...

Papasakojo, kaip išsirinkti skaniausius vaisius ir daržoves (2)

8 iš 10 Lietuvos gyventojų vaisių ir daržovių kokybę vertina remdamiesi vien jų išvaizda....

Keisis atliekų tvarkymas: pokyčius pajus kiekvienas gyventojas (41)

Visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, greitai augant vartojimui planuojama, kaip spręsti sparčiai...