Ar svarbu, kokiame viešbučio kambaryje apsigyventi kelioms naktimis? Ir kokiame restorane vakarieniauti su draugais ar kavinėje prisėsti puodeliui kavos?

Pasaulyje įsivyravo tendencija, jog tie viešbučiai, kavinės, restoranai, naktiniai klubai, kurie investuoja ne tik į maisto, paslaugų kokybę, bet ir į interjerą, sulaukia didesnio lankytojų skaičiaus.

Lietuvoje išskirtinių visuomeninių interjerų išlikę ne tiek ir daug

Lietuvoje išskirtinio dizaino kavinių ir restoranų interjerų daugėja, tačiau jie atsirado pastaraisiais metais. Prieš dešimtmetį ar dar anksčiau sukurtų išlikusių autorinių restoranų, kavinių interjerų nėra daug. Viena iš pagrindinių priežasčių – taip vadinamo HoReCa (angl. Hotel, Restaurant, Cafe) verslo, teikiančio maitinimo ir apgyvendinimo paslaugas specifika. Dar prieš keliolika metų vyravo nuomonė, kad svarbiau investuoti į maisto kokybę ir aptarnavimą, o investicijos į visuomeninio interjero dizainą atrodydavo neracionalios ir neturinčios išliekančios vertės.

Net ir tie maitinimo, apgyvendinimo paslaugas teikiantys verslininkai, kurie vis dėlto pasiryždavo sukurti išsiskiriančią erdvę, iš anksto susitaikydavo su būsimais nuostoliais. Dažnai net ir nemažai investavę į interjero kūrimą dažniausiai nesiekdavo jo išsaugoti.

Dėl to Lietuvoje išliekamąją vertę turinčius visuomeninius interjerus galima suskaičiuoti ant kelių rankų pirštų. Vienas charakteringiausių pavyzdžių – 1959 metais atidaryto Algimanto ir Vytauto Nasvyčių suprojektuotas restoranas „Neringa“. Šiandien šio restorano „Neringa“ interjeras autentiškai restauruotas ir įtrauktas į Lietuvos architektūros paminklų, saugomų valstybės, sąrašą.

Per Nepriklausomybės laikotarpį taip pat buvo sukurta nemažai dėmesio vertų interjerų, tačiau didžioji jų dalis pasikeitus savininkams ar užsidarius išnyko ir šiandien deja, išlikę tik lankytojų prisiminimuose arba fotografijose.

Išskirtinis kavinės interjeras nebūtinai turi būti brangus

Kontraktinius baldus gaminančios kompanijos „Ergolain“ naujasis biuras prieš kelis mėnesius persikėlė į naujas patalpas, kuriose prieš tai irgi buvo išskirtinis visuomeninis interjeras – prieš aštuonerius metus architekto Ryčio Mikulionio suprojektuotas „Marino“ restoranas, rašoma pranešime spaudai.

Šiandien buvusio prabangaus restorano erdvės neatpažįstamai modifikuotos į naujos kartos biurą. Tačiau „Ergolain“ marketingo skyriaus vadovė, dizainerė Vaida Kandratavičiūtė sako, kad užsakovų požiūris į kavinių, restoranų interjerų kūrimą ir projektavimą keičiasi į gerąją pusę.

Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl kavinių, restoranų savininkai vis labiau investuoja ir į interjerą – supratimas, kad ne tik maistas, aptarnavimas, bet ir interjeras tampa reikšminga prekinio ženklo dalimi. „Interjeras ne tik kuria jaukią ir malonią atmosferą, – pastebi V. Kandratavičiūtė. –

Šiandien visuomeninės paskirties interjerui labai svarbi pati idėja, interjero koncepcija, kuri siunčia klientui tam tikrą žinią ne tik apie paslaugas, bet ir kompanijos vertybes, tarsi „pasakoja“ tam tikrą istoriją, kuri klientui padeda lengviau susitapatinti ir tampa papildomu traukos tašku“.

Pasak pašnekovės, nors vis dar gajus mitas, kad norint sukurti įdomų, tarkim, kavinės interjerą, būtinos milžiniškos investicijos, kurios greičiausiai neatsipirks, vis daugiau verslininkų net ir turėdami ribotą biudžetą kreipiasi į interjero dizainerius. „Profesionalūs interjero dizaineriai, bendradarbiaudami su baldų gamintojais gali įgyvendinti originalius sprendimus, kuriems nebūtinos milžiniškos investicijos, – pastebi V. Kandratavičiūtė, – o įvaizdžio grąža, stiprus identitetas bus akivaizdūs. Svarbiausiai, kad verslininkai dar labiau pasitikėtų dizaineriais“. Ir panašu, kad pasitiki, nes pastaraisiais metais originalių visuomeninių interjerų, pasižyminčiu aiškia stilistine koncepcija, vis daugiau.

Troško tik jaukumo

Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų ir Teisės fakultete įsikūrusios kavinės „Profesorius“ interjerą kūrusios dizainerės Gintarė Motuzaitė ir Julijos Šeškuvienė („CAD Monkeys“) pasakojo, kad pradžioje šios kavinės savininkų pagrindinis pageidavimas buvo tamsias pusrūsio patalpas paversti jaukiomis ir atsisakyti tradicinio standartinio valgyklos modelio. Tačiau dizainerės sukūrė ne tik interjerą, bet ir visą kavinės identitetą. „Kurdamos galvojome ne tik apie erdvę, bet ir kavinės logotipą, meniu grafiką, indų formas, smulkius dekoro elementus ir net maistą, koks bus šioje erdvėje siūlomas. Visus elementus jungėme į bendrą stilistinę visumą“, – sakė G. Motuzaitė.

Šios kavinės interjeras itin funkcionalus, kai kurie baldai, pavyzdžiui, baras, stalai, minkšti baldai yra autorinio dizaino ir gaminti pagal specialių užsakymą. Bendrą interjero nuotaiką labai pagyvino originalūs reljefiniai piešiniai. „Siekėme sukurti demokratišką aplinką, kuri trauktų užsukti ne tik studentus, bet ir miestiečius“, – pasakojo J. Šeškuvienė.

Viešbutis Klaipėdoje – buvusiame grūdų sandėlyje

1993 metais Clausas Sedlingeris suvienijo 10 mažų viešbučių tinklą po prekiniu ženklu „Design Hotels“. Jis pasirinko dešimtojo dešimtmečio pradžioje dar gana neįprastą tradicinei viešbučių ir turizmo rinkai komunikacijos strategiją, kviesdamas apsistoti išskirtinio interjero dizaino viešbučiuose.

Šiandien šiam tinklui priklauso jau daugiau kaip 300 viešbučių iš 55 pasaulio šalių, o norint jam priklausyti neužtenka siūlyti tik aukščiausios kokybės paslaugų ar klientus vilioti pro viešbučio langus atsiveriančiu kvapą gniaužiančių kraštovaizdžiu. Šio tinklo viešbučiai, skirti keliautojams ir dizaino mylėtojams, garsėja ne tik išskirtinėmis paslaugomis, infrastruktūra, bet ir interjerais – recepcijoje, restorane ir kambariuose stovi stilingi, žinomų pasaulio dizainerių sukurti baldai, šviestuvai, ant sienų kabo meno kūriniai.

Ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse kol kas nėra nei vieno „Design Hotel“ tinklui priklausančio viešbučio. Trūksta ir pasaulyje ir itin populiarių „boutique“ tipo viešbučių.

Kaip vieną naujausių tokio tipo viešbučio pavyzdžių pašnekovė pamini šiemet Klaipėdoje duris atvėrusį „Michaelson boutique hotel“. Viešbutis įsikūrė autentiškame krantinės grūdų sandėlyje, o tokie pastatai Klaipėdoje itin reti. Kadangi šiuos statinius dar vadindavo Venecijos sandėliais, interjere nemažai stilistinių sąsajų su Venecija – originalūs šviestuvai buvo pagaminti pagal specialų užsakymą iš Venecijos Murano stiklo, dalis baldų – iš Venecijos „bricole“.

Interjere taip pat ieškota stilistinės sinergijos su modernumu. Viešbučio savininkai išsaugojo ir restauravo originalius XVIII amžiaus medines konstrukcijas, mūrines sienas, tačiau panaudotos ir labiau moderniam interjerui būdingos aukščiausios kokybės natūralios medžiagos, tokios kaip akmuo, stiklas, medis, todėl rezultatas – itin intriguojantis.

„Paprastai tokiuose „boutique“ viešbučiuose kiekvienas kambarys yra skirtingas, o jų įrengimas reikalauja didesnių išlaidų, – sako V. Kandratavičiūtė, – tačiau nemažai turistų, poilsiautojų, ypač iš užsienio specialiai ieško ir trokšta apsistoti originaliuose viešbučiuose su išskirtiniais interjerais“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)