Kažkoks gerą humoro jausmą turintis žmogus yra pasakęs, kad žmoniją į priekį varo tinginystė. O vienas toks "tinginys" 1850 metais sukūrė pirmąją indaplovę. Nors pirmasis įrenginys žmonijai buvo pristatytas senokai, Europoje indaplovės populiarėti pradėjo tik nuo septintojo dešimtmečio.
Nešvarūs indai, buitis
© Corbis/Scanpix
Statistika skelbia, kad dešimtajame dešimtmetyje indaploves būtume aptikę tik 32% Prancūzijos namų ūkių. Skalbiamąsias mašinas ar dulkių siurblius tuo metu turėjo apie 90% šeimų. Mūsų dienomis indaplovių rinka tiesiog klesti, o šiais įrenginiais naudojasi apie pusę visų Prancūzijos namų ūkių. Populiarumo priežastys: patys įrengimai gerokai atpigo, patobulėjo, jie gaminami ekonomiškesni. Dar prieš kelerius metus gamintos indaplovės dirbo gana triukšmingai. Naujausių modelių keliamas triukšmas neperkopia 40 decibelų.

Palyginkime: tai tylesnis garsas nei normalaus žmonių pokalbio. Šiuolaikinės indaplovės, kuriose tas pats vanduo naudojamas keletą kartų, jo suvartoja gerokai mažiau nei senesnieji modeliai. Vienam kartui užtenka 10–15 l vandens. Paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje vieno plovimo metu indaplovei reikėdavo 20–30 l vandens. Kadangi 80% energijos sunaudojama vandeniui šildyti, mažesnis vandens kiekis reiškia tai, kad indaplovė išeikvoja mažiau elektros. Pigiau nei rankomis

Peršasi išvada, kad plauti indus indaplovėje kainuoja pigiau nei rankomis. Jei indai plaunami 4–5 kartus per savaitę, per metus sutaupoma daugiau nei 40% šiam tikslui sunaudojamo vandens. Šiuolaikiniai įrenginiai sunaudoja ir mažiau ploviklių – apie 18 gramų, o aštuntąjį dešimtmetį indų nebūtų pavykę išplauti be 60 g ploviklio. Ką jau kalbėti apie laiką – jis itin brangus: jei 4 asmenų šeimos indams išplauti kasdien sugaištate 35 min., šį darbą patikėję indaplovei, per metus gausite papildomas 8 laisvas dienas. Suskaičiavus visus privalumus, indaplovėms prognozuojama šviesi ateitis.

Šiek tiek istorijos

Indaplovę buvo mėginta kurti ne kartą. Pirmasis rimtesnis pavyzdys Jungtinių Amerikos Valstijų visuomenei buvo pristatytas 1850 metais. Šią indaplovę sukūrė Joelas Houghtonas. Įrenginys buvo medinis, mechanizmą reikėjo sukti ranka, tad šios pirmosios indaplovės efektyvumu ir funkcionalumu išties galima suabejoti.

To paties amžiaus devintąjį dešimtmetį Josephine Cochrane, vieno Ilinojaus valstijos politiko žmona, pareiškė: "Jei niekas nenori sukurti funkcionalios indų plovimo mašinos, aš tai padarysiu pati". Jos indaplovė jau buvo kiek praktiškesnė, tačiau kad ji veiktų, vis dar reikėjo rankų darbo: lentynėlės, ant kurių buvo sudėti indai, buvo tvirtinamos prie centrinės ašies. Ši buvo sukama rankomis, o visi indai pliuškenosi varinėje vandens pilnoje talpykloje. 1886 metais išradingoji ponia buvo apdovanota diplomu, o 1893 m. gavo pirmąją premiją Čikagoje vykusioje pasaulinėje parodoje. Deja, jos išradimas patraukė tik keleto viešbučių ir didesnių restoranų dėmesį.

Vis dėlto indaplovės kūrimo idėja nebuvo pamiršta ir XX a. pirmąjį dešimtmetį jau buvo galima susipažinti maždaug su 100 šių įrenginių pavyzdžių. Tačiau žmonėms jos buvo sunkiai prieinamos, nes retas kuris tais laikais galėjo džiaugtis namuose karštu vandeniu. 1910 metais broliai Walkeriai pirmieji ima gaminti mechanines indaploves pramoniniu būdu. 1912 metais jie įrenginyje įmontuoja elektrinį variklį ir vamzdį, juo vanduo tiesiogiai tiekiamas į plovimo indą. Tačiau ir šis įrenginys nebuvo pakankamai efektyvus.

Pagerintų indaplovių teko palaukti iki 1924 m., tada buvo sukurtas pirmasis pavyzdys ir jame sumontuotas purkštuvas vandenį išpurkšdavo tiesiai ant indų. Net ir šis, regis, tais laikais jau gana efektyvus įrenginys neplovė indų taip, kaip reikėtų. Priežastis paprasta: tuo metu buvo plaunama muilo gabalėliais.

Padėtis pagerėjo 1932 m., kai buvo sukurta vandenį minkštinančių medžiagų ir skystųjų ploviklių. 1940 m. JAV sukurtos jau gana efektyvios indaplovės į Europą buvo eksportuotos tik po dviejų dešimtmečių. Vėliau mašina vis buvo tobulinama. Dar po 10 metų moderniose virtuvėse su įtaisomąja įranga jau buvo įprasta numatyti vietą ir indaplovei. Nuo 1990 metų, pasaulį užkariavus skaitmeninėms technologijoms, indaploves tapo įprasta programuoti.

Buvo sukurta ir specialių režimų, pvz., plauti krištolui, įrenginiai tapo gerokai ekonomiškesni, padedantys taupyti ir vandenį, ir elektrą. Tačiau tik prieš 5 metus vartotojus pasiekė tokios indaplovės, kuriose sumontuota įranga geba pati pasirinkti tinkamiausią indų plovimo režimą, įvertinusi indų kiekį ir jų nešvarumą. Šiuo metu apie 43% Prancūzijos namų ūkių naudojasi indaplovėmis.

Indaplovėms – nanotechnologijos

Pastaraisiais metais indaplovės buvo gerokai patobulintos, tačiau technikai nemano, kad padarė viską, kas įmanoma. Žinoma, juos jau domina ne pats plovimas, o papildomos indaplovių galimybės. Tarkime, mechanizmai, kurie nutrauktų vandens tiekimą į indaplovę įvykus menkiausiam gedimui ir taip įrenginio šeimininkus apsaugotų nuo pavojaus užtvindyti ne tik savo, bet ir kaimynų būstus.

Kuriama ir naujų džiovinimo sistemų, siekiama, kad jos visiškai nebepaliktų vandens pėdsakų ant indų. Stengiamasi sukurti tokią sistemą, kuri pašalintų iš indaplovės paskutinius garus ir įrenginį atidaręs šeimininkas nebūtų priverstas atšlyti dėl iš mašinos išsiveržusio garų debesėlio. Ne mažiau svarbi užduotis – dar taupiau naudoti vandenį ir elektros energiją. Japonijoje "Hitachi" bendrovės specialistai planuoja, kaip gaminant indaploves pritaikyti nanotechnologijas.

Tokioje indaplovėje prieš tradicinį plovimą vandeniu indai būtų apipurškiami itin smulkiais vandens lašeliais, jų dydis – apie 1,5 nanometro. Tokie vandens lašeliai nuplautų visus nešvarumus. Nesvarbu, kiek indų jums reikėtų išplauti, indaplovėje butų sunaudojama ne daugiau kaip 9,8 l vandens. Tokia indaplovė eikvotų ir gerokai mažiau elektros energijos, o tai reiškia, kad į aplinką pakliūtų apie 65% mažiau anglies dvideginio nei iš tradicinio įrenginio.

Vidinę indaplovės pusę taip pat siūloma padengti nano- dydžiais matuojamu sidabro jonų sluoksniu. Ant jo patekusios bakterijos išgyventų tik keletą minučių. Indaplovėse planuojama naudoti ir nano- dydžių titano sluoksnių, nes tai padėtų sunaikinti nepageidaujamus kvapus.

Kaip veikia indaplovė

Pirmiausia į indaplovę pripumpuojama vandens. Kai pribėga pakankamai, vandens plūdė blokuoja jo tiekimą. Kaitinimo elementas sušildo vandenį iki reikiamos temperatūros, tada į jį patenka druskų ir jos suminkština vandenį. Į vandenį subėga ir įpiltas indų ploviklis. Pompa stumia vandenį aukštyn į sparnų purškiklius. Vanduo išpurškiamas ant nešvarių indų ir drauge su nešvarumais teka žemyn. Vanduo filtruojamas čia pat indaplovėje ir juo vėl plaunami indai. Baigus plauti, vanduo išpumpuojamas. Į indaplovę pribėga švaraus vandens, į jį patenka skalavimo skysčio ir indai išskalaujami. Galiausiai jie kaitinami, kol išdžiūsta.

1. Vanduo su plovikliu nuplauna nešvarumus

Karštas vanduo yra purškiamas ant indų ir drauge su nešvarumais teka žemyn. Vanduo purškiamas visomis kryptimis, kad neliktų nešvarių paviršių.

2. Skalavimas

Kai indai skalaujami, į vandenį pilama specialaus tirpalo, kuriame yra rūgščių, alkoholio. Mišinys pakeičia vandens paviršiaus tamprumą, tad ant indų nesusidaro vandens lašų. O tai reiškia, kad ant išdžiūvusių indų nelieka vandens lašelių pėdsakų.

3. Džiovinimas

Indaplovės kaitinimo elementas kaitina jos sieneles, šildo indus ir vandens likučiai išgaruoja. Garai kondensuojasi ant vėsesnių indaplovės lubų ir nulaša žemyn.

Svarbu žinoti

Išorė

Indaplovių kūrėjų nestinga, tad ir dizaino variantų yra kokių tik širdis geidžia. Verta rinktis indaplovę, kuri kainuoja apie 500 EUR. Apskritai jų kainos svyruoja nuo 300 EUR iki 1.600 EUR. Renkantis indaplovę, svarbu įvertinti, kiek žmonių yra šeimoje, ar dažnai jums tenka plauti indus ir kiek vietos šiam įrenginiui galite skirti. Būtinai atsižvelkite į ekonomiškumo lygį. Jis parodys ne tik tai, kiek elektros ir vandens sunaudos indaplovė, bet signalizuos apie skalavimo ir džiovinimo efektyvumą.

Funkcijos

Beveik visose šiuolaikinėse indaplovėse numatytas režimas, jį nustačius įrenginys dirba ne visu pajėgumu. Tai reiškia, kad plaunami tik viršutiniame arba tik apatiniame stalčiuose sudėti indai. Pačiose moderniausiose indaplovėse yra sumontuotų jutiklių ir jie nustato ne tik indų, bet ir ant jų sienelių esančių nešvarumų kiekį. Dažniausiai indaplovėje yra ir laiko nustatymo mechanizmas, jį įjungus indus galima plauti naktį ar bet kokiu kitu jums patogiu metu.

Vandens kietumas

Visose indaplovėse yra numatyta galimybė minkštinti vandenį, t.y. neutralizuoti jame esančias kalkes. Skirtingose vietovėse vandens kietumas yra nevienodas. Specialistai rekomenduoja prieš pradedant naudotis indaplove išsiaiškinti, kokia kalkių koncentracija yra vandenyje. Drauge su indaplove dažniausiai galima įsigyti ir specialių vandens kietumą nustatančių priemonių. Sužinoję kalkių kiekį, galėsite atitinkamai sureguliuoti mechanizmą, tiekiantį į vandenį specialių jį minkštinančių druskų. Jei vanduo bus pernelyg kietas, ant išplautų indų sienelių gali likti kalkių pėdsakų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Kita augančių algų pusė visai nedžiugina (22)

Lietuvos gyventojų emigracija – itin neigiamas reiškinys, turėjęs tik vieną teigiamą pusę –...

A. Tapinas apie mokytojų padėtį: jei taip, tai emigruočiau (103)

Vienas įtakingiausių Lietuvos žurnalistų Andrius Tapinas prisipažįsta, kad jei uždirbtų 400...

Pragaru virtusios Barselonos epicentre atsidūrusi gidė: nuo teroristų vos pasprukau jau antrą kartą (21)

Ketvirtadienio vakarą Barselonoje autobusiukui įvažiavus į minią pėsčiųjų prasidėjo virtinė...

Incidentas Suomijoje: policija pašovė vyrą, peiliu badžiusį žmones atnaujinta (90)

Suomijoje, Turku mieste policija į koją pašovė vyrą, peiliu sužeidusį kelis žmones, praneša...

Kiek studentai mokės už butus Vilniuje (76)

Rugpjūtis ir rugsėjis tradicinis būsto nuomos pikas miestuose, kuriuose yra aukštosios mokyklos....

Nacionalinėje žemės tarnyboje sujudimas: atlikta krata vadovo kabinete (63)

Kaip DELFI patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) veiklą kuruojantis žemės ūkio...

Paprastas būdas saugotis nuo radiacijos (1)

Pastaruoju metu žmonės vis dažniau domisi instrukcijomis - ką daryti, jei branduolinis karas visgi...

Kraupi moters išpažintis: brolis pirma pardavė kiemo draugams, o toliau prievartavo pats (176)

Nuo savo praeities ji bėgo ilgai ir baisią paslaptį slėpė ir nuo mylimųjų, ir nuo vaikų,...

Staigmena po maudynių – ausies uždegimas (1)

Grįžus po kelių dienų poilsio prie ežero sūnui pradėjo skaudėti ausį, iš jos šiek tiek...

Madridas į kovą su terorizmu pasitelks neįprastą priemonę (37)

Keliose Madrido pėsčiųjų gatvėse bus pastatyti didžiuliai gėlių vazonai, kurių paskirtis bus...