Prieš 51-erius metus apsigyvenusi nuosavame name Alytuje, ramioje gatvelėje tarp miesto stadiono ir Dailidės ežerėlio, moteris pradėjo po truputį tvarkytis aplinką. Ilgainiui čia vietą rado ir nuostabus rožynas, ir dekoratyviniai spygliuočiai. Liko vietos ir daržovėms bei vaismedžiams pasisodinti.

Užaugusi didelėje šeimoje, Marija teigė, kad meilę gėlėms ji turbūt paveldėjo iš brolio. Marijos brolis – Stasys Marcinkevičius, ilgametis Alytaus miesto sodo sodininkas, miesto rožyno puoselėtojas.

Dvi dešimtis metų miesto sode dirbęs S. Marcinkevičius buvo vadinamas rožių karaliumi. Miesto sodo rožynas garsėjo ir už Alytaus ribų. Rožės čia žydėdavo įvairiausiomis spalvomis. O prie jų priežiūros prisidėjo ir Marija.

Moteris apie rožes žino viską.

„Rožėms atiduodu visą savo meilę. Daug priežiūros joms reikia. Prieš žiemą – apdengti, jeigu šalta žiema – daugiau, jeigu šilta – mažiau. Pavasarį reikia pakarpyti rožių šakeles, patręšti. Rožės labai mėgsta kompostinę žemę, kasmet reikia kompostine žeme jas palepinti, o norint, kad susiformuotų gražus krūmas, karpyti“, – apie rožių priežiūrą pasakojo moteris.

Pusamžį savo sodyboje, Alytuje gyvenanti Marija gėlėmis džiaugiasi kasdien. Išeina į kiemą, apžiūri, paglosto.

„Aš pasėdžiu lauke, pasikraunu energijos ir atsigaunu. Man labai patinka“, – svajingai kalba Marija.

Nors Marijai jau 84-eri, ji ir daržovių pasikasa pati, ir medelius apsikarpo, kartais ir žolę pati nusipjauna.

„Viską darau pati. Nors vaikai ir pyksta. Žolytę dažniausiai anūkai nupjauna, bet retsykiais ir pati tą darau. Rožynas mano jau labai senas, reikėtų atnaujinti, bet paliksiu taip kaip yra. O čia mano gražuolė rožė. Ji labai sena, bet ji kiekvienais metais taip žydi“, – priėjusi prie didžiulės, raudonais žiedais apkarusios rožės sako optimizmo nestokojanti moteris.

Alytiškė ilgaamžiškumą pavedėjo iš mamos, kuri sulaukė net 99 metų.

„Dabar jaunimas, Dieve duok, kad tiek sulauktų. Mano mamutė numirė beveik 100 metų, jau būtume šventę, bet nesulaukė. Dar sesuo yra, ji gal sulauks 100 metų. Dabar jai 93-eri metai. Ji ir dabar pas mane ateina pėsčiomis“, – pasakojo Marija.

Tiesa, ji prisipažino, kad sesuo, priešingai nei ji, gėlių nemėgsta. O atėjusi į svečius seseriai rėžia: „Tu čia šluotų prisiauginai“. Marija juokiasi, bet sako, kad kiekvienam savo: „Sesei reikia daržovių, o man gėlių“.