Be to, Kaišiadorių rajone esančiuose bandyminiuose laukuose jau išmėginta ne viena hibridinių sėklų veislė – bandymai įrodė, kad šios sėklos tinka auginti Lietuvos klimato sąlygomis.
„Išvesti hibridines sėklas – ilgas, sudėtingas ir gana brangus procesas. Šios sėklos gaunamos kryžminant tos pačios rūšies skirtingos veislės „tėvinius“ ir „motininius“ augalus, pasižyminčius geriausiomis skonio, derlingumo, atsparumo ligoms ir kenkėjams savybėmis. Iš tokių sėklų užaugę augalai paveldi geriausius kryžmintų veislių ypatumus“, – sako tinklo „Žalia stotelė“ sėklų skyriaus ir produkto vadovė Liucija Kunigiškytė. Ji šias sėklas rekomenduoja išbandyti ypač tiems, kurie mėgsta išbandyti ką nors naujo, atrasti skonius ir spalvas savo darže.
Pasak specialistės, patiems pasiruošti hibridines sėklas yra neįmanoma, nes reikia turėti tam tikrų savybių turinčius augalus – „tėvą“ ir „motiną“. Nusprendus hibrido sėklų gauti iš jau pasėto hibrido, taip pat nepavyks, nes išaugęs augalas gali pasižymėti tik vieno iš tėvų savybėmis. Nenorintiems eksperimentuoti, L. Kunigiškytė pataria rinktis jau išbandytas auginti Lietuvoje sėklas. Tokius bandymus jau antrus metus Lietuvoje atlieka agrofirma „Sėklos“: Kaišiadorių r. esančiuose bandyminiuose laukuose auginamos naujos veislės, siekiama nustatyti, kurios jų yra tinkamiausios šalies klimatui ir duoda gausiausią derlių.
Remiantis 2014 m. tyrimų rezultatais, galima išskirti kelių daržovių hibridų veisles, kurias sėti dar nevėlu: tai trumpavaisiai agurkai ‘Rodničiok Natur H‘, ‘Merengue H‘, kurių vaisiai tinkami vartoti švieži, marinuoti bei rauginti; ilgavaisiai agurkai - ‘Superstar H‘; morkos – ‘Stanford H‘ bei viena iš nedaugelio morkinėms musėms atsparių veislių ‘Flyaway H‘; daržiniai špinatai ‘Emilia H‘ bei ‘Red cardinal H‘, kurių lapeliai žali su rausvomis gyslelėmis, rausvu koteliu. L. Kunigiškytė pataria sėklas pirkti tik iš patikimų tiekėjų – tuomet neteks nusivilti nei derliumi, nei savo sodininkystės gabumais.
Agrofirma „Sėklos“ vienintelė Lietuvoje atlieka sėklų eksperimentus bandyminiuose laukuose. 2014 m. iš viso ištirta 10 skirtingų daržovių rūšių, 50 skirtingų veislių. Į 2015 m. asortimentą įtrauktos tik tos veislės, kurios parodė gerus rezultatus, t. y. buvo pripažintos tinkamos auginti ir duodančios gerą derlių Lietuvos klimato sąlygomis. Šiuo metu bandyminiuose laukuose tiriamos dar 67 naujos veislės.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
