Gėlynas: kokius darbus reikia atlikti liepą

Liepą gausu darbų ir gėlyne.
© Shutterstock
  • Baigus žydėti bijūnams, jų kerus gausiai palaistykite ir aplink juos įterpkite perpuvusio mėšlo ar komposto, tada jie daugiau sukraus žiedinių pumpurų kitiems metams.
  • Liepos pradžioje dar galite apkarpyti lapuočių gyvatvores.
  • Laistykite, tręškite gėles ir kitus dekoratyvinius augalus.
  • Nurinkite nužydėjusius žiedus (kad nebrandintų sėklų), tuomet greičiau skleisis nauji žiedai; nuskinkite pageltusius lapus, purenkite dirvą.
  • Žaliaisiais auginiais dauginkite daugiametes gėles: šluotelinius ir ylalapius flioksus, šilokus, rudgrūdėles, monardas, pūstataurius, gvazdikus ir kt.
  • Šį mėnesį sodinkite ar persodinkite vilkdalgius: pašalinkite seną šakniastiebio narelį, sutrumpinkite lapus. Iki žiemos augalai dar spės sustiprėti, išleis naujas gyvybingas šaknis.
  • Laikas dauginti rožes ir kitus dekoratyvinius sumedėjusius augalus pusiau sumedėjusiais auginiais inspektuose, apsaugotuose nuo tiesioginių saulės spindulių.
  • Jau galite akiuoti alyvas ir rožes.
  • Patrumpinkite vijoklinių rožių ir kitų gėliū nužydėjusius ūglius.
  • Visas rožes liepos antroje pusėje patręškite paskutinį kartą, kad iki rudens geriau subręstų ūgliai. Nesubrendę ūgliai yra labai neatsparūs šalčiui, jie net ir nešaltą žiemą stipriai nušąla. Todėl šiuo metu rožes tręškite mažai azoto, tačiau daug kalio turinčiomis kompleksinėmis trąšomis (30–40 g/kv. m), įterpdami į dirvą.
  • Iškaskite svogūninių gėlių svogūnėlius, jei nesuspėjote birželio mėnesį, juos būtinai apdžiovinkite ir laikykite sandėlyje. Iškastus tulpių svogūnėlius iš pradžių mėnesį laikykite 22–25 0C, o paskui mėnesį 12–13 0C temperatūroje. Hiacintus pirmąsias 10 dienų laikykite 30 0C, vėliau 5 savaites 25 0C, iki sodinimo 17 0C temperatūroje. Narcizus 10 d. laikykite 20–22 0C , vėliau dvi savaites 17 0C, iki sodinimo 3 0C temperatūroje.
  • Kiekvieną savaitę ar kas 3–4 dienas (nelygu žolės augimo spartumas) šienaukite vejas. Jei dirva sausa, vejas laistykite, o jei trūksta vandens, žolę pjaukite aukščiau.
  • Išskinkite stambiažiedžių chrizantemų pažastinius ūglius, o smulkiažiedžių, kad rudenį gausiau žydėtų ir kereliai būtų kompaktiškesni, nugnaibykite viršūnes.
  • Kad gėlės nesusirgtų grybinėmis ligomis ar jų neapniktų kenkėjai, kartą per savaitę nupurškite fungicidais ir insekticidais arba augalų, turinčių fitoncidinių medžiagų (serenčių, kiečių, kraujažolių, česnakų ir kt.), ištraukomis.
  • Vasarą baseinuose nekeiskite vandens, o tik prireikus papildykite. Vandens keitimui jautrūs daugelis vandens augalų, be to, labai susidrumsčia vanduo. Baseinuose užveiskite kūdrinukių sraigių arba augalėdžių žuvų: amūrų ir plačiakakčių,
  • Tuomet vanduo bus skaidrus, nesužaliuos, nes jie minta žaliaisiais dumbliais.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Naujos formos

S. Paltanavičius: ši vasara – lyg vienas ilgas išbandymas (2)

Lietuvoje vasara. Persiritome antron jos pusėn, priartėjo šventa Ona, kuri atneša javapjūtę ir ypatingas brandžiosios vasaros spalvas.

Naminė priemonė, veiksmingai atbaidanti uodus: lengvai pasigaminsite patys (55)

Žmonės skirtingai reaguoja į uodų įgėlimus – jie gali sukelti nestiprų odos suerzinimą arba uždegimą ir stiprų tinimą. Pateiksime receptą, kuris apsaugos nuo uodų ir jus, ir jūsų namus.

Ką daryti, kai pomidorus puola ligos?

Neįprasti šios vasaros orai, kai taip šalta ir gausiai lyja, gali susargdinti pomidorus šiltnamiuose, o ką bekalbėti apie lauke augančius!

Kas puola juodųjų serbentų krūmus? (7)

Susirgti serbentų krūmai gali mažiausiai dėl keleto priežasčių. Sodininkystės ir daržininkystės instituto augalų apsaugos laboratorijos vedėja Alma Valiuškaitė sako, kad serbentus gali pulti amarai, voratinklinė erkė, gluosninis amaras ir kitos ligos. Jas atpažinti padės skirtingi požymiai.

Koloninės obelys: pasodinkite – nesigailėsite (10)

Grožėdamiesi gražiai žydinčiomis, o vėliau tankiai vaisiais aplipusiomis koloninėmis obelimis net nesusimąstome, kad jos – gamtiniai mutantai. Iš prieš penkiasdešimt metų dėl spontaninės mutacijos atsiradusios obels šakos selekcininkai sukūrė didelę veislių grupę.