1988 metais Chiara savo karjerą pradėjo nuo bonsai ir po kelerių metų jos susidomėjimas nukrypo į akmenų meną. Kaip pati menininkė teigia, jai labai pasisekė, jog turėjo galimybę keliauti po šalis, kuriose šis menas ir gimė - Japoniją bei Kiniją.

Chiara pradėjo mokyti suiseki meno gimtojoje Italijoje ir pačioje Europoje dar 90-aisiais. 2004 metais menininkė buvo pakviesta į JAV, kaip pagrindinis svečias tarptautinėje suiseki konferencijoje. Tai - buvo pradžia visų kelionų į Kiniją, Kanadą, Braziliją, Puerto Riką ir Dominikos respubliką.

Menininkė sutiko su mumis pakalbėti ir pasidalinti savo žiniomis prieš Europos Bonsai ir Suiseki Kongresą bei IV Japonijos kultūros festivalį, kuris vyks rugsėjo 4-6 dienomis "LITEXPO" parodų rūmuose Vilniuje.

- Suiseki menas – kas tai?

- Akmenys buvo pradėti vertinti dar prieš 2000 metų ir jų menas keliavo per Korėją į Japoniją. Tikslaus istorinio šaltinio, kada šis judėjimas vyko - nėra, tačiau manoma, kad žinios apie šį meną keliavo per budistų vienuolius apie 600m. per. Kr. ir atkeliavo į Japoniją tik po 600 metų. XIX a. šis akmenų menas japonų buvo pradėtas vadinti „suiseki“, bet kitose kultūrose jis yra vadinamas kitaip: Kinijoje - „šangši“, Korėjoje - „susok“.

Į Vakarus suiseki atkeliavo kartu su bonsai menu, kuomet jis buvo praktikuojamas japonų bendruomenėse. Todėl šis menas ir yra žinomas japonišku - suiseki vardu. „Meniškas akmuo“ - tai gamtos produktas. Žmogaus galimybės yra ribotos išmokti pastebėti grožį akmenyje, jį vertinti ir paversti į meno kūrinį, prieinamą kiekvienam.

Akmuo negali būti perpjautas, iškaltas ar kitaip apdirbtas. Rytiečiai, ne taip kaip kinai, kurie nenustato akmens dydžio limito, sako jog akmuo turėtų būti mažas, lengvas nešti, bet galintis sukurti visą visatą mažoje erdvėje. Gamta per milijonus metų kūrė unikalius meno kūrinius, kuriuos gali atpažinti ne tik kaip peizažus, bet gyvūnus, objektus, žmogaus siluetus ir abstrakčius akmenis. Spalvų ryškumas ir linijų dinamiškumas atneša tavo mintis į vaizduočių ir jausmų pasaulį.
Suiseki. Kalnynas. Chiara Padrini

- Koks buvo Jūsų pirmas susipažinimas su suiseki pasauliu? Nuo ko viskas prasidėjo?

- Pirmas mano susidūrimas buvo 1989 metais Turine, organizuojant Italijoje parodą ir konvenciją. Aš be galo susižavėjau grožiu ir galia, kuriuos skleidė eksponuojami akmenys. Tai buvo sėkla, kuriai reikėjo truputėlį laiko prigyti, nes tuo metu buvau įnikusi į bonsai pasaulį, bet po kelerių metų visiškai atsidaviau akmenims. Net kai aš rūpinausi Italijos bonsai bendruomene, su draugais įkūriau Italijos Suiseki Asociaciją ir Nacionalinį Bonsai koledžą. Tapau Suiseki instruktore ir 9 metus dirbau prezidente.

- Be to, 2003 metais Jūs buvote išrinkta Tarptautinio Bonsai klubo prezidente ir buvote atsakinga už suiseki Europoje. Kaip manote, koks yra didžiausias pasiekimas Jūsų karjeroje?

- Manau, jog mano didžiausias pasiekimas yra ne kas kita, o nuolatinis rūpinimasis suiseki populiarinimu ne tik straipsniais, paviešintais įvairiose pasaulio šalyse, mano akmenų parodomis ir paskaitomis konvencijose, bet ir kursais, kuriuos aš organizuoju savo šalyje, sukviesdama žmones patirti malonumą, ieškant akmenų. Mokymas – mano tikslas, ir aš manau, jog pasėjau džiaugsmą daugeliui žmonių, leisdama pasinerti į magišką suiseki pasaulį.
Suiseki. Kalnų akmuo. Chiara Padrini

- Jei ne paslaptis, apie ką bus jūsų paskaita kongreso metu Vilniuje?

- Aš kalbėsiu apie akmenų meną, rodydama suiseki entuziastų patirtis, kolekcionuojant Europos akmenis. Tikiuosi, jog tai pažadins troškimą publikai žiūrėti atsargiau į aplinką, kuri juos supa ir paversti juos suiseki meno mylėtojais.

Chiaros Padrini žodis kongreso lankytojams:

Tikiuosi atvesti Jus į kūrybišką ir ramų akmenų pasaulį ir paskatinti įdėmiau pažvelgti į mus supančią aplinką. Taip pat aš norėčiau perteikti pagarbą gamtai.

**************

2015 m. rugsėjo 4-6 dienomis Vilniuje, LITEXPO parodų rūmuose vyks 31-asis Europos Bonsai Asociacijos (EBA) ir Europos Suiseki Asociacijos (ESA) kongresas bei Japonijos menų festivalis. Kviečiame atvykti!


Pagrindinės parodos temos: bonsai, suiseki, Japonijos kardai, kimono, kaligrafija, sumi-e, japoniškų sodų, kraštovaizdžio architektūra, interjero dizainas, tapyba ant kriauklių, Noh (teatro kaukės), haiku poezija, arbatos gėrimo ceremonija, japoniška keramika bei tapyba. Taip pat ikebana, Japonijos džiazas, tradicinė japonų muzika, suši gaminimo paslaptys, įvairūs kovos menai. Kongrese apsilankys daugiau nei 35 menininkai iš viso pasaulio.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)