Daugiau nei prieš dešimtmetį Antaninos ir Mečislovo Ilgauskų šeima įsigijo beveik 14 arų žemės sklypą labai tylioje Kauno vietoje. Kraštinį, kad bent vienoje pusėje galėtų šlietis ne prie kaimynų, o prie nedidelės lapuočių giraitės.
A. Ilgauskienė kasmet keičia gėlynų spalvas, tik namo pasienyje augančioms rožėms daroma išimtis
© E.Katino nuotr.

Dabar toje vietoje telikęs mažas medžių rėželis ir visai čia pat – neparadinė prekybos centro „Mega“ pusė. Tai, laimė, nesužlugdė žymiojo krepšininko tėvų svajonės puoselėti rožyną ir dekoratyvinius augalus.

Įrėmintas želdiniais ir akmenimis

Prieš aštuonerius metus pastatytas erdvus ir modernus Ilgauskų namas, kurio paradinių durų stiklas visai neatsitiktinai papuoštas didele „Ž“ raide, iš visų pusių įrėmintas žaliomis vejomis ir gėlynais.

Name yra ne tik Žydrūno (NBA praminto Big Z) ir jo sesers Živilės kambariai, nors abu vaikai jau ne vienus metus gyvena JAV, bet ir tikras sveikatingumo kompleksas su pirtimi bei dideliu baseinu. Įrengta ir nemaža salė su krepšinio krepšiu, jei viešinčiam sūnui prireiktų. Didžiąją dalį laiko ta salė, kurioje yra kabykla su įvairiais Žydrūno vilkėtais marškinėliais ir kitokia reikšminga atributika, atlieka meiliai tėvų puoselėjamo muziejaus funkcijas.

Kieme kur ne kur stūkso didžiuliai akmens rieduliai. Tai – akivaizdi Mečislovo Ilgausko aistra. Randa jų susigrąžintame, tėvams kadaise priklausiusiame miške, suka galvą, kaip juos atsigabenti ir, kruopščiai nuplovus, kad išryškėtų kiekvienas iškilumas ar kito atspalvio juosta, įtaisyti tarp žmonos puoselėjamų gėlynų. Antanina tuos akmenis priima draugiškai, tik neskuba iškart paskirti naujiesiems vietos, turi pagalvoti, kur akmenys bei augalai geriausiai derės, o gal prireiks ir kokią ankstesnę kompoziciją pakeisti.

Keli akmenys, patys didžiausi, buvo palikti net anapus tvoros, gatvėje, mat įkelti vidun nežinia kiek tonų sveriantį milžiną ir labai to norint nėra paprasta.

„Pirmais metais pasodinome svyruoklį berželį ir vieną bonsą, bet sklypas buvo šlapias, po šaknimis molis ir smėlis, tad augo jie tol, kol susmuko, nes šaknys pradėjo pūti“, – nelinksmą pradžią prisimena Antanina. Ne kaži kaip atrodė ir pieva, tad teko visą sklypą nusausinti. Nors tuomet augalai suklestėjo, žali krūmai, medeliai ir viena kita žiedais apsipylusi gėlė žalios vejos fone A. Ilgauskienės akies nedžiugino.

„Šeimininkaudama virtuvėje vis žiūrėdavau pro langus ir galvodavau, ko trūksta. Viskas kažkaip susiliedavo. Kartą toptelėjo mintis išskirti žolėje kažkokius plotus, juos padengti kita spalva. Kai sugalvojau, jog ten turėtų būti akmenukai, teko pasukti galvą dėl formų“, – prisipažįsta inžinierės statybininkės profesiją turinti moteris. Ji norėjo viską padaryti pati.

Aiškios geometrinės figūros netiko, o išvingiuoti gamtai būdingą nelygią liniją nėra taip paprasta.
„Tada pasiėmiau laistymo žarnas ir visaip jas dėliojau“, – šypteli moteris. Būsimą akmenėlių salą ji apžiūrėdavo iš arti ir toli, pro tuos pačius didžiulius virtuvės langus ar iš antro aukšto balkono.
Kai galutinai apsisprendė, suko galvą, kaip viską įrengti, juk ilgainiui akmenėliai susminga į žemę, ką reikės daryti, jei po kurio laiko teks išrinkti?

Antanina kasmet sodina kitos spalvos vienmetes gėles. Pernai, kai fotografavome, dauguma buvo raudonos, o šiemet tikriausiai žydės mėlynos. Taip daroma, kad vaizdas nepabostų, tad tikėtina, jog akmenėlių plotai kada nors galbūt pakeis vietą, formą.

Moteris nutarė, kad pravers profesionalių apželdintojų naudojama plėvelė, klojama po mulčiu ir gerokai palengvinanti želdinių priežiūrą.

„Tą plėvelę reikėjo prikalti su tokiais ilgais vinimis“, – parodo darbščioji Antanina. Paskui teliko pasodinti augalus, kai kurie numatytose vietose jau augo anksčiau, ir suberti akmenėlius. Vyro surinkti akmenys dar labiau pagyvino Antaninos kompozicijas.

Kad akmenų jų valdose nebūtų per daug, kai kur, ypač patvoriuose, žemė mulčiuota ne žvirgždu, o kankorėžiais. Jie puikiai tinka prie pušaičių, rudeninių astrų ir viržių. Jei augtų ne spygliuočiai, o lapuočiai, po jais „prikritę“ kankorėžiai atrodytų keistai ir aplinkos tikrai nepapuoštų.

Mylimiausios – rožės

Vienoje namo pusėje, ten, kur dažniausiai vaikštoma, išilgai takelio Antanina Ilgauskienė susodino savo mėgstamiausias gėles – rožes. Turi jų net 56 krūmelius (12 rūšių). Prie šių gražuolių moteris gali tupinėti valandų valandas. Purena žemę, skina baigiančias žydėti.

„Kaimynė sako, kad jai gražiau, kai žiedlapiai nuo peržydėjusių nubyra, bet man nepatinka, mėgstu, kad tvarkinga būtų, tad kas trečią dieną skinu pradedančius vysti žiedus ir priskinu jų maždaug po kibirą“, – prisipažįsta Antanina.

Nužydėjusias rožes gerokai apkarpo ir sulaukia kitos gausaus žydėjimo bangos. Tręšia jas perpuvusiu mėšlu rudenį, o paskui vasarą, mat ten pat auga ir tulpės: patręšus pavasarį, jos pernelyg „į lapus išeitų“, tad palaukia, kol nužydės. Mineralinėmis trąšomis tręšia tik rododendrus, azalijas.

Pavasarį pačios pirmosios pražysta erikos, paskui tulpės ir azalijos, o vilkdalgiai pernai žydėjo net žiemą. Po rododendrų prasiskleidžia rožės ir džiugina iki pat šalnų. Viržiai žiemą šiek tiek apšalo, tad pirmomis balandžio dienomis buvo apkarpyti ir iki rudens turėtų atželti bei sužydėti.

„Augalus renkamės vis atsargiau. Anksčiau pirkdavau viską, kas pasirodydavo gražu, paskui įsitikinau, kad daug kas neperžiemoja. Dabar perku tik ten, kur tikrai žinau, kad neapgaus“, – pradedančius sodininkus perspėja Antanina.

Mečislovas labiausiai mėgsta spygliuočius, nes jie visuomet žali ir gražiai atrodo ištisus metus, be to, ir darbo prie jų mažiausiai.

Tačiau viename sklypo pakraštyje išsirikiavo septynios obelaitės, kelios vyšnaitės, slyva. Dauguma medelių dar jauni, daugiau vaisių veda tik viena keliaujanti obelis.

„Išlaikome obuolius savo rūsyje iki sausio. Auga jie ne ant šakelių, o ant kamieno. Nežinau, kokia tai rūšis, nors dažnai to žmonės klausinėja. Obelaitę pasisodinome dar kolektyviniame sode, bet ten, smėlyje, ji prastai augo. Paskui sodą pardavėme, pirkome sodybą ir tą obelaitę ten buvome pasodinę. Per šešerius metus ji ne ką paaugo ir vaisių beveik nevedė, tik šiame sklype pagaliau atsigavo ir ėmė gausiai derėti“, – džiaugiasi Antanina Ilgauskienė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Neseniai po rekonstrukcijos atidarytoje „Maximoje“ – sujudimas: evakuojami pirkėjai (134)

Vilniuje vos prieš dešimt dienų po keturis mėnesius trukusio atnaujinimo atidarytoje Mindaugo g....

Artėja visiškas Saulės užtemimas: kaip į tai reaguos gyvybė Žemėje (46)

Veikiausiai girdėjote, kad rugpjūčio 21 dieną įvyks Saulės užtemimas. Tūkstančiai žmonių...

Šią savaitę orai nelepins: skėčio reikės beveik kasdien

Šią savaitę skėčių beveik nepaleisime iš rankų, ypač savaitės pradžioje. Antroje savaitės...

Vilniaus oro uosto tako remontas – tik pradžia (24)

Laiku baigtas Vilniaus oro uosto tako remontas buvo tik pradžia – per artimiausius kelerius metus...

Lietuva apsisprendė – pažadas NATO bus įgyvendintas, bet džiaugsmą lydi nerimo signalai (1146)

Kitąmet Lietuva pirmą sykį per pastaruosius du dešimtmečius gynybai skirs 2 proc. BVP –...

Šešis ne savo vaikus auginanti moteris: dabar apsisukti ir išeiti negaliu (6)

Pasibeldus į vieno iš „ SOS vaikų kaimo “ namelio duris, pirmasis mane lojimu pasitinka prie...

R. Valatka. Pagonišką nuotykių ilgesį aitrina nedegantys kumečių laiškai iš praeities (324)

Aksominis sezonas. Turėjo baigtis su Žoline. Bet nesibaigė. Užplūdusi šiluma ir akivaizdžiai...

Nematyta Anykščių pusė: daug netikėtų atradimų – vos per vieną dieną (33)

Anykščiai – miestas siurprizas. Tarp ežerų ir miškų įsikūręs nedidelis miestelis jau nuo...

Ar žinote, kuo gali baigtis per trumpos atostogos? (3)

Sakoma, dar­­bas iš bež­džio­nės pa­da­rė žmo­gų. O ką dar­bas be po­il­sio...

6 stiliaus patarimai moterims su didele krūtine (14)

Bičiulės su mažesne krūtine kas kartą varto akis, kai skundžiatės savo apvaliomis formomis? Jos...