Papuošti namus dideliu egzotiniu augalu gali toli gražu ne kiekvienas. Bet jei tik pakanka vietos ir norisi auginti ne palmę, sunku rasti puošnesnį augalą už fatsiją. Ji užima didoką plotą, nelabai aukšta, lapai panašūs į kaštono. O gebenkrūmio lapai primena klevo. Jis smulkesnis, bet užauga gerokai aukštesnis.
© Corbis/Scanpix

Fatsija – išskirtinio grožio augalas

Japoninė fatsija (Fatsia japonica) kartais vadinama japonine aralija. Su tikromis aralijomis ją sieja tik ta pati šeima, nors kažkada ir vadinta Aralia japonica, A. sieboldii. Tai 1–4 m aukščio visžalis medelis. Vazone užauga iki 1,5 m. Paplitęs Japonijoje ir Taivanio saloje, drėgnuose jūros ir vandenyno pakrančių paatogrąžių miškuose.

Stiebas dažniausiai nešakotas, padengtas šviesia ruda žieve. Lapai plaštakiški, širdišku pagrindu, ilgakočiai, iki 30 cm skersmens. Jų viršutinė pusė ryški žalia, blizganti. Jauni lapai daug mažesni, bet fatsijai augant didėja. Pražysta retai ir tik stambūs augalai. Žiedai smulkūs, balti arba gelsvi, susitelkę į viršūninius skėtiškus žiedynus. Puošnesni už žiedus yra tamsūs mėlyni, beveik juodi vaisiai.

Fatsijos auginamos tikrai ne dėl žiedų, o dėl puošnių lapų. Dekoratyvinių formų jie ne vien lygūs žali. F. japonica ‘Variegata’ lapų kraštai balti arba kreminiai. Kituose šaltiniuose šis augalas aprašomas kaip F. japonica var. argenteimarginatis. Augalai, kurių lapais su geltonais kraštais, vadinami ‘Aureimarginatis’, arba F. japonica var. aureimarginatis. Kitokia yra kompaktinė forma F. japonica var. moseri – tanki ir neaukšta. Pati naujausia veislė – ‘Spider’s Web’. Jos ryškūs žali lapai nusėti smulkiais baltais taškeliais.

Dažniausiai japoninė fatsija laikoma vienintele šios genties rūšimi, bet kartais aprašomos dvi rūšys. Antroji – tai F. papyrifera, dabar vadinama Tetrapanax papyrifera.

Gebenkrūmis primena atkaklų alpinistą

Hibridinis gebenkrūmis (Fatshedera lizei) – mišrūnas, gautas sukryžminus japoninę fatsiją ir gebenę (Hedera helix). Tai buvo padaryta 1910 metais Prancūzijoje. Šis augalas – visžalis krūmas arba liana, turinti iki 5 m ilgio medėjantį laipiojantį stiebą. Lapai tamsūs žali, odiški, forma primena klevo lapus – plaštakiški, penkiaskiaučiai. Žydi retai. Žiedeliai žali su gelsvu atspalviu, mažuose rutuliškuose skėčiuose, sudaro apie 15 cm ilgio viršūnines šluoteles.

Pirmieji gebenkrūmiai margais lapais – ‘Variegata’, turintis baltakraščius lapus, ir ‘Aureovariegata’ su netaisyklingomis ir nevienodo dydžio geltonomis dėmėmis lapų viduryje. Dabar yra išvesta veislių įvairaus margumo lapais. Pavyzdžiui, ‘Silver Prince’ lapai – su gražiais baltais apvadais, ‘Pia’ – lengvai banguoti. Margalapiai augalai lėčiau auga ir nebūna tokie aukšti kaip žalialapiai.

Gebenkrūmių stiebai mažai šakojasi, nors ir medėja, bet nėra pakankamai tvirti. Jei į vazonėlį pasodinsite vieną augalą ir leisite jam laisvai augti, pasiekęs apie 1 m aukštį stiebas pradės linkti. Tada jam bus reikalinga atrama. Norint suformuoti krūmą, nugnybiama jauno gebenkrūmio viršūnė, kad pradėtų šakotis, arba į vieną vazoną pasodinami trys augalai.

Abiejų augalų priežiūra panaši

*Fatsijos ir gebenkrūmiai gan nereiklūs. Mėgsta šviesią, bet pavėsingą vietą arba pusšešėlį. Margalapės veislės reiklesnės šviesai, o žalialapiai rūšiniai augalai pakenčia šešėlį.

*Vasarą labai gerai auga atvirame ore: saulės nekepiname balkone, terasoje ar sode.

*Reguliariai laistykite. Padėkluose negali užsistovėti vanduo. Bet žemė vazonuose neturi ir išdžiūti, kitaip nuvys lapai ir bus labai sunku augalus atgaivinti.

*Laikomus kambaryje gerai retkarčiais nuplauti po dušu, valyti lapus, kad nesikauptų dulkės. Sausam orui gebenkrūmis atsparesnis nei fatsija.

*Palankiausia temperatūra žiemą – apie 10˚ C. Tada laistoma saikingai, tik tiek, kad neperdžiūtų žemė. O įprastoje kambario temperatūroje žiemojantiems augalams vandens reikia daugiau, bet žemės paviršius turi truputį pradžiūti.

*Vasarą fatsijos ir gebenkrūmiai tręšiami kas dvi savaites. Spalio–vasario mėnesiais to geriau visai nedaryti, ypač laikant vėsioje vietoje.

*Jaunus augalus reikia kasmet persodinti į kompostinę žemę arba panašius mišinius. Senesni augalai perkeliami, kai „išauga“ vazonus, t. y. vidutiniškai kas 3 metus.

Padėkluose negali užsistovėti vanduo. Bet žemė vazonuose neturi ir išdžiūti, kitaip nuvys lapai ir augalus bus labai sunku atgaivinti.

Kaip dauginti geriausia?

*Fatsijos ir gebenkrūmiai lengvai dauginami viršūniniais ir subrendusiais stiebo auginiais. Tai dažniausiai daroma pavasarį ir vasarą. Auginiai lengvai įsišaknija drėgname substrate (pavyzdžiui, durpių ir smėlio mišinyje), vandenyje. Kol pradės augti šaknys, juos reikia laikyti pridengtus, kad oras aplink nuolat būtų drėgnas. Įsišaknijusius auginius galima sodinti į vazonus. Pavasarį padauginti augalai per vasarą gerokai paauga. Rudenėjant arba kitą pavasarį juos vėl reikia persodinti į didesnius vazonus.

*Vasarą lauke laikomos fatsijos gali subrandinti sėklas. Jas sėkite iškart į lengvą žemę. Paaugę sėjinukai po vieną sodinami į atskirus vazonėlius ir toliau prižiūrimi kaip dideli augalai.

*Abiejų rūšių margalapės veislės dauginamos tik vegetatyviškai.

Fatsijų ir gebenkrūmių margalapės veislės dauginamos tik vegetatyviškai

Senų augalų atgimimas

Gerai prižiūrimos fatsijos ir gebenkrūmiai tankiai apauga lapais. Jei dėl kokių nors priežasčių stiebai nupliko, augalus galima atnaujinti.

Pavasarį ant kamieno, žemiau lapų, padaroma nedidelė žiedo pavidalo įpjova. Ji aprišama drėgnais kiminais ir polietileno plėvele. Maždaug po 2–3 mėnesių, kai paauga šaknys, viršūnė nupjaunama ir pasodinama į atskirą vazoną. Likusio kelmo išmesti nereikia – net ir būdamas be lapų, jis gali išleisti atžalas.

Kartais tenka sunerimti

Gelsti ir kristi lapai pradeda užsikimšus drenažo skylutei ir papuvus šaknims dėl susikaupusio vandens arba pernešus augalą į kambarį, kur labai sausas oras, nudeginus saulei.
Labai sausai laikomų fatsijų ir gebenkrūmių lapų galiukai paruduoja ir džiūsta. Be to, juos gali apipulti voratinklinės erkutės.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

A. Užkalnis. Blogybių šaknis yra dviratininkai (136)

Nežinau, ar jūs pastebėjote, bet mūsų vasarėjančioje Lietuvoje (iki kitų metų tikrai...

V. Putinas spaudžia Baltarusiją dėl Baltijos šalių (11)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas didina spaudimą Baltarusijai nukreipti naftos krovinių...

Ėmė griežčiau tikrinti remontuojamus kelius: už broką skyrė baudų (16)

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos griežtina kokybės...

Mobiliojo ryšio tiekėjams artėja atpildo valanda (66)

Mobilusis ryšys tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos Sąjungos šalyse turi kainuoti tiek pat –...

Lengvai ir gaiviai vakarienei: cukinijų ir vištienos kepsneliai (2)

Šiuo metu daugelio virtuvėse galima rasti vieną kitą cukiniją , tad šie kepsneliai – visų...

Mažu uždarbiu Palangoje skundžiasi ne visi: vos per 3 valandas – 200 eurų (24)

Iš Basanavičiaus gatvės kavinių sklinda muzika, tiesa, įvairovės nedaug, dažniausiai nevykusiai...

Girtas vairavęs „Oro navigacijos“ skrydžių valdymo viršininkas tikisi įspūdingos išeitinės (151)

Visiškai girtas prie vairo pagautas valstybės valdomos įmonės „ Oro navigacija “ Vilniaus...

Ruso oligarcho vestuvių puotoje – neregėta prabanga: milijonus kainuojantis žiedas, 8 aukštų tortas ir dvi nuotakos suknelės (10)

Rusas oligarchas Aleksejus Šapalovas vedė modelį Kseniją Cariciną (27 m.). Prabangi vestuvių...

Lietuvoje išaugo sergamumas infekcine mononukleoze: kaip apsisaugoti (4)

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį Lietuvoje...

Rungtynės tarp Lietuvos ir Rumunijos vyks be žiūrovų (15)

Penktadienį, rugpjūčio 18 d. Rygoje vyksiančios kontrolinės krepšinio rungtynės tarp Lietuvos...