Arizonos universiteto ir „NSF International“ atlikti tyrimai parodė, kad virtuvėje naudojamose kempinėlėse tarpsta ištisos kolonijos fekalijų bakterijų, sporų ir patogenų – visiems jiems labai tinka drėgna aplinka ir maistas, kurį nuplauname nuo lėkščių. Ir vis dėlto ne virtuvės kempinėlėje daugiausia bakterijų.
Jų daugiausia mumyse.
Biologas iš Šiaurės Karolinos valstijos universiteto Robas Dunnas ištyrė dulkes iš 1200 namų, ieškodamas jose mikrobų.
Leidiniui „Huffington Post“ jis papasakojo, kad nors virtuvės kempinėlėje yra praktiškai visos bakterijos, kurių randama maiste, taip pat fekalijų, vaginos ir odos mikrobų, tų pačių bakterijų galima aptikti mūsų kvėpuojamame ore.
Esmė ta, kad visų šių bakterijų yra mūsų kūne. „Trumpai tariant, mes esame labiausiai bakterijomis užterštas objektas namuose. Palyginus su bakterijų kiekiu ant mūsų odos, mūsų žarnyne ir t.t., kempinėlė yra dykuma.“
Visų organizmo bakterijų mes neišnaikinsime, o ir nereikia. Tad ką galime pakeisti? Visų pirma, kempinėlę. Ją reikėtų dažnai keisti, galima orientuotis pagal kvapą – vos tik jis tampa nemalonus, kempinėlę išmetame (tai reikia daryti praktiškai kas antrą savaitę). Galima vietoj kempinėlės naudoti šluostę, ir ją dažnai skalbti, arba naudoti sintetinę kempinėlę.
Celiuliozės kempinėlės gaminamos iš organinės medžiagos – popieriaus, kuris savo ruožtu gaminamas iš medienos. Tokioje aplinkoje, ypač jei dar drėgna, bakterijos ima maitintis šia organine medžiaga. Būtent todėl ilgainiui kempinėlė ima skleisti pelėsio kvapą.
