Priežasčių, aišku, galime rasti įvairių, dažniausi atsakymai – agrotechnika arba oro sąlygos. Tačiau ne vien tai lemia derlių. Visa mūsų gamta, taip pat ir daržai, sodai bei gėlynai, kaip ir mes patys, yra priklausoma nuo Kosmoso ritmų. Galime tuo tikėti, galime netikėti, bet Visatos dėsniai veikia...

Vieningi gamtos ritmai

Artimiausias mūsų planetai kosminis kūnas yra Mėnulis. Mes ir gamta – visi daugiau ar mažiau jaučiame jo įtaką, nors galbūt ne visuomet tą įsisąmoniname. Mėnulis daug mažesnis negu Žemės planeta, tačiau jo poveikis mums didžiulis. Jis sukelia ne tik vandenynų potvynius ir atoslūgius. Savo traukos jėgas jis gali net deformuoti – ištempti iki 50 cm, atrodytų, tvirtą ir nepajudinamą Žemės plutą.

Dėl tokio Mėnulio poveikio Žemė įvairiomis savo dalimis visą laiką tartum „kvėpuoja“, o tai turi įtakos visai be išimties mūsų planetos gamtinei aplinkai. Viskas – gyvūnai, augalai, uolienos, dirva ir vanduo – egzistuoja vieningu gamtos ritmu. Atidžiai stebėdami gamtą galime matyti, kad viskas joje ritmiškai kvėpuoja ir gyvena. Mėnuliui augant Žemė „iškvepia“, o jam dylant – „įkvepia“, kartu kaupdama Saulės, lietaus ir oro energiją.

Mėnulis ir augalo gyvenimas

Žinodami šiuos gamtos ritmus ir jais vadovaudamiesi mes galime daržininkauti ir sodininkauti labai sėkmingai. Juk kai Žemė dylant Mėnuliui įkvepia, ji iš augalų antžeminės dalies sultis sutraukia į jų šaknis. O kai augant Mėnuliui Žemė iškvepia, augalų sultys teka aukštyn į stiebus, lapus, žiedus ir vaisius. Tad svarbiausia daržininko ir sodininko taisyklė – viską daryti vadovaujantis gamtos ritmais.

Daržoves, kurių valgomosios dalys yra žemėje (bulves, morkas, burokėlius ir pan.), rekomenduojama sėti ar sodinti Mėnuliui dylant. O daržoves, kurių vaisiai yra virš žemės (pomidorus, agurkus ir pan.), geriau sėti ar sodinti Mėnuliui augant.

Be šios taisyklės, dar reikia žinoti, kad pilnatis ir jaunatis yra kritiniai, pereinamieji momentai. Tuomet Žemė tarytum apmiršta, sulaiko kvėpavimą. Vadinasi, tuo metu jos jėgos ir energijos negaus nei augalų šaknys, nei stiebai. Todėl per pačią jaunatį ir pilnatį patariama nieko nesėti ir nesodinti.

Įdomu tai, kad pagal Mėnulio kalendorių tinkamu laiku pasėtus ar pasodintus augalus mažiau puola ligos ir kenkėjai, nes jie būna stipresni, turi didesnį imunitetą žaladariams.

Pagal Mėnulio kalendorių parinkdami sėjos ar sodinimo laiką mes atsižvelgiame į momentą, kai augalo susiliejimas su žeme bus palankiausias. Tai augalui suteikia jėgos, sveikatos ir gyvasties. Beje, kambario augalams Mėnulio kalendoriaus taisyklės taip pat tinka.

Mėnulio ciklai

Kiekvienas daržininkas ir sodininkas turėtų mokėti nustatyti Mėnulio dienas ir jo mėnesio ciklą. O tam reikia žinoti, kada prasideda jaunatis, priešpilnis, pilnatis ir delčia. Dabar kai kuriuose kalendoriuose jau pažymimas ne tik Saulės, bet ir Mėnulio patekėjimo bei nusileidimo laikas.

Mėnulio para prasideda jam patekėjus (Mėnulis teka ir leidžiasi skirtingu laiku, jeigu lyginsime su Saulės patekėjimu ir nusileidimu) ir baigiasi nusileidus. Mėnulio para yra maždaug valanda ilgesnė negu Saulės. Todėl kitą dieną Mėnulis visuomet pateka vėliau negu praėjusią. Skirtingai nei Saulės mėnuo, turintis 30 arba 31 parą (išskyrus vasarį – 28 arba 29 paros), Mėnulio mėnuo (ciklas) trunka 29 arba 30 parų. Be to, pirmoji ir paskutinė Mėnulio diena gali trukti nuo kelių minučių iki paros (priklauso nuo jo patekėjimo laiko).

Pirmoji Mėnulio mėnesio diena prasideda nuo jaunaties momento ir trunka iki pirmojo patekėjimo. Nuo jaunaties, kai Mėnulis būna arčiausiai Saulės ir pradeda nuo jos tolti, prasideda Mėnulio mėnuo (ciklo pradžia). Per pačią jaunatį, kai Mėnulis dar neturi savo „jėgos“, nepatariama nieko sėti, nes sėklos sunkiai dygs. Be to, šią dieną nerekomenduojama dirbti aštriais sodo įrankiais.

Augančio Mėnulio laikotarpis trunka nuo jaunaties ir pilnaties. Šiuo laikotarpiu augalų sultys intensyviai kyla stiebu ir keliauja šakomis iki lapų, augalai greitai auga. Todėl jų nepatariama karpyti ar persodinti. Tačiau tinkamas laikas sėti ir sodinti žydinčius augalus, sėti vejos ir vaistines žoles, t.y. tuos augalus, kurie kartu su Mėnuliu auga į viršų ir derlių augina virš žemės.

Pavyzdžiui, įvairias žalumynines daržoves, agurkus ir kitas moliūgines daržoves, paprikas, baklažanus, pupeles, kopūstus, pomidorus, saldžiuosius kukurūzus, taip pat braškes ir žemuoges.
Kuo arčiau pilnatis, tuo intensyvesnis augalų vystymasis. Per pilnatį jis pasiekia piką.

Pilnaties laikas paprastai būna nurodytas kalendoriuose. Tai būna 15-ąją arba 16-ąją Mėnulio mėnesio parą. Šiomis dienomis patariama nesikišti į augalų gyvenimą, jų nesodinti, nepersodinti, nekarpyti. Tačiau tai puikus metas rinkti derlių, nes vaisių maistingumas per pilnatį bus didžiausias.

Po to prasideda dylančio Mėnulio metas, kuris trunka iki kitos jaunaties. Dylantis Mėnulis tarsi pradeda ilsėtis. Tą patį daro ir mūsų augalai. Jų sultys ima tekėti iš šakų ir stiebų žemyn, į šaknis, augalų gyvybingumas ir aktyvumas mažėja. Todėl tai tinkamas metas augalus persodinti, karpyti, formuoti, skiepyti, taip pat ir derlių rinkti.

Galima sodinti žydinčius ir dekoratyviuosius lapuočius. Dylantis Mėnulis taip pat palankus sėti ir sodinti daržoves, kurių derlius bręsta žemėje (bulves, morkas, ridikus, ropinius svogūnus, česnakus ir pan.), bei daugelį vaismedžių ir vaiskrūmių.

Kai Mėnulis tampa visai „senas“, palankus metas purenti žemę, naikinti kenkėjus.