Birželį karaliauja bijūnai: patarimai, kaip auginti

Daugelis gėlininkų nekantriai laukia, kada pražys bijūnai. Šie krūmokšniai, nuo seno auginami Lietuvoje, dabar populiarėja visame pasaulyje. Daugelį gėlininkų mėgėjų džiugina iš užsienio atkeliavusių veislinių bijūnų žiedų spalvos ir formos. Gėlininkas selekcininkas Paulius Ciplijauskas, gyvenantis Kauno rajone, – vienas iš jų. Šiomis gėlėmis nusprendė pasigrožėti ir „Savaitraštis Kaunui“.

Pasaulyje žinomos kelios bijūnų rūšys, augančios Centrinėje ir Rytų Azijoje. Įvairių šalių gėlininkai daugiausia augina kultūrines bijūnų veisles. Pradedantiesiems sodininkams bijūnų rūšių ir veislių gausa kelia daug klausimų: kurią veislę įsigyti, kuo skiriasi jų auginimas, kada sodinti?

Gėlininko P.Ciplijausko teigimu, visos bijūnų rūšys auginamos panašiai, augalai skiriasi tik dekoratyvumu ir žydėjimo trukme. P.Ciplijauskas, kaip ir daugelis gėlininkų, įvairių veislių bijūnų atsisiuntė paštu. Bijūnus sodinti geriausia, kai yra šaknų ramybės periodas: rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje.

Galima sodinti ir pavasarį, bet tada jau pradėjusios augti naujos šaknelės, todėl jas galima pažeisti. Visų veislių bijūnai mėgsta derlingą, humusingą dirvą ir saulėtą vietą. Siauralapius, sumedėjusius bijūnus reikėtų apkaupti dažniau.

Selekcija sudėtinga

Selekcininko P.Ciplijausko ūkyje auga per 100 kultūrinių veislių bijūnų. Gėlininkas juos augina beveik 20 metų, bet kolekcijoje savo išvestų veislių dar neturi. Anot gėlininko, toks laikotarpis nėra ilgas selekcionuojant bijūnus. Jie – daugiamečiai krūmai, vienoje vietoje galintys augti 50−100 metų. Jų selekcija sudėtinga dėl lėto augimo − gali užtrukti dešimtmetį, kol pavyks pražydinti savos veislės bijūną. „Pasėjau sėklų, tačiau jos nedygsta. Matyt, trūksta praktikos“, − guodėsi gėlininkas.

Siauralapiai

Siauralapiai bijūnai, kur kas mažesni už kitų rūšių bijūnus, pražysta anksti, turi tiesius sumedėjusius kotus, dažniausiai žydi tuščiaviduriais žiedais. Krūmai užauga iki 40−60 cm, visą vasarą yra dekoratyvūs, todėl ypač tinka kompozicijoms. Gražiai atrodo auginami vieni ar su kitomis gėlėmis. Šie bijūnai mėgsta saulę ir gana sausą humusingą dirvožemį, ištveria žiemos šalčius. Yra veislių, žydinčių pilnaviduriais žiedais.

P.Ciplijauskas kol kas turi vieną − siauralapį bijūną 'Rubra Plena', žydintį raudonais pilnaviduriais žiedais. Ši veislė labai dekoratyvi, tinka želdynams, puikiai žiemoja. Jau yra išvesta ir rožinio pilnavidurio siauralapio bijūno veislė 'Little Erna'. Šią bijūnų veislę vokiečių selekcininkas Hansas Maschke‘as visuomenei pirmą kartą pristatė prieš kelerius metus, todėl P.Ciplijauskas ir kiti gėlininkai laukia, kada galės ją užsisakyti.

Itoh bijūnai – kas tai?

Itoh bijūnai – sumedėjusio ir žolinio bijūno hibridai, dar vadinami tarpsekciniais, pirmą kartą išvesti Japonijoje 1940-aisiais. Šie kultūriniai bijūnai, pavadinti selekcininko Toichi Itoh garbei, išpopuliarėjo visame pasaulyje. Gėlininkai vertina jų gražius žiedus, dekoratyvius žalius lapus ir atsparumą ligoms. Itoh bijūnai paplitę visame pasaulyje, jų galima nusipirkti internetu, rasti augalų parduotuvėse. Nors yra daug gražių veislių, kasmet selekcininkai stengiasi išvesti naujų.

Selekcininkas P.Ciplijauskas turi daug Itoch bijūnų. „Jie yra ypatingi. Krūmas neaukštas, sumedėjęs, kupolo formos, sparčiai auga, žydi dideliais pilnaviduriais žiedais, žavi egzotinėmis spalvomis, atsparus ligoms, turi gražią, tamsiai žalią lapiją. Nužydėjęs krūmas lieka labai dekoratyvus. Per sezoną iš vieno krūmo galima sulaukti iki 50 žiedų, puikiai tinkančių įvairioms kompozicijoms. Kartais tarpsekciniai bijūnai pražysta ir rudenį“, − sako gėlininkas.

Geltonžiedžiai bijūnai – jau ne retenybė

Nors ne visi yra matę geltonžiedžių bijūnų, gėlininkas P.Ciplijauskas juos augina ne vienus metus. Pasak jo, retos geltonos spalvos bijūnus auginti ir prižiūrėti reikia taip pat, kaip ir kitas rūšis. Yra išvesta nemažai geltonžiedžių bijūnų veislių. Iš jų selekcininkas išskiria dvi mėgstamiausias – 'Bartzella' ir 'Garden Treasure'.

'Bartzella' – Itoh hibridinis bijūnas. Dekoratyvi, vidutinio ankstyvumo veislė. Žiedai ryškiai geltoni, pilnaviduriai, su raudonomis liepsnelėmis, stipraus augumo, krūmas apie 60−90 cm aukščio, gausiai žydi. Krūmo ir žiedo forma primena Puikųjį bijūną, o žiedo spalvą, lapų formą ir tvirtus stiebus paveldėjo iš sumedėjusio bijūno. Lietuvoje gerai žiemojanti veislė, žiemai mulčiuojama durpėmis. Ilgaamžis.

'Garden Treasure' – geltonžiedis Itoh bijūnas. Žiedai pusiau pilnaviduriai, švelniai geltonos spalvos. Pražysta vėliau už 'Bartzella' veislės bijūnus, dažnai darkart pražysta rudenį. Krūmas pasiekia 60−75 cm aukštį ir 150 cm plotį, lieka dekoratyvus ir po žydėjimo. Gerai auga saulėtoje vietoje ar daliniame pavėsyje. Augalas net 50 metų gali augti nepersodintas.

Puikusis bijūnas

Puikusis bijūnas (Paeonia lactiflora) – rūšis, dažniausiai paplitusi senuosiuose lietuviškuose darželiuose. Šio bijūno krūmai dideli, užauga iki 60−100 cm aukščio, turi 20−40 cm ilgio žalius tamsius lapus. Žydi birželio pradžioje dideliais 8−16 cm skersmens kvapniais rožiniais ar baltais žiedais. Puikiaisiais bijūnais puošiami gėlynai, jie ypač tinka skinti. Puikieji bijūnai gali būti ir geltoni.

Vienas iš jų – 'Gold mine', dar žinomas pavadinimais 'Golden Wheel', 'Oriental Gold', 'Minuet', 'Goldmine', 'Aurea', 'Yokihi'. Šį bijūną Japonijos imperatoriškuose soduose atrado selekcininkas Huan Jin Lun. Veislė ypač ilgaamžė, teisingai pasodinta žydi daug metų. Mėgsta saulėtą vietą, gerai drenuotą dirvožemį.

Bijūniniai (lot. Paeoniaceae) – augalų šeima. Lietuvoje dar vadinami panavijomis, pinavijomis, pivonijomis. Pavadinimas kildinamas iš graikų k. žodžio paeon – gydymo dievas ir gydytojų globėjas graikų mitologijoje. Daugiausia rūšių auga Centrinėje ir Rytų Azijoje, Pietų Europoje sutinkamas rečiau. Į šiaurę pateko su krikščioniška vienuolynų kultūra.

Auginami kaip dekoratyviniai augalai darželiuose, parkuose. Bijūnai – daugiametis žolinis augalas, išaugantis iki 1 m. Žiedai rausvi, balti arba gelsvi. Vaisius – lapavaisis. Turi storą sultingą šaknį. Žydi birželį. Priskiriamas nuodingiems augalams. Jo dalys, ypač šaknis, nuo seno vartojamos kinų liaudies medicinoje: tinka skrandžio ligoms, podagrai, reumatui, nemigai ir net vėžiui gydyti.

Lietuvoje auga šios rūšys: Krūminis bijūnas (Paeonia suffruticosa), Puikusis bijūnas (Paeonia lactiflora),Vaistinis bijūnas (Paeonia officinalis), Siauralapis bijūnas (Paeonia tenuifolia), Baltažiedis bijūnas (Paeonia albiflora), Sibirinis bijūnas (Paeonia anomala).