Dauguma miestų turi bent po vieną žavingą rajoną, kuriame vyksta miesto gyvenimas, telkiasi renginiai, buriasi įvairios socialinės grupės, verda naktinis gyvenimas. Dažniausiai, žinoma, traukos centru tampa istorinis senamiestis. Tačiau XX a. JAV ir Europos miestuose išryškėjo tendencija atrasti pigesnes ir naujas, mažiau „nusėdėtas“ erdves.
Soho Lofts projekto vizualizacija
© Organizatorių archyvas

Taip kadaise gimė Niujorko Manhetene esantis SoHo, Kopenhagos Kristianija, taip berlyniečiai apgyvendino Kreuzbergą. Šias skirtingas ir tarpusavyje mažai susijusias vietas jungia keletas gijų. Tai – savitas, dažnai industrinis paveldas, be to, šios vietos savu laiku išgyveno atgimimą, iš pilkųjų zonų žemėlapyje virsdamos kultūriniais centrais, o vėliau, dažnu atveju, ir prestižiniais rajonais.

Naujamiestis – potenciali didmiesčio dalis

Panašus reiškinys pastaruoju metu apėmė ir Vilniaus Naujamiestį. Pradžioje čia pamažu pradėtos pirkti pramoninės erdvės, vėliau imta įsirenginėti būstus, biurus, architektūros studijas, dizaino centrus, pasisėdėjimo ir linksminimosi vietos. Kartu ėmė formuotis loftų kultūra.

Paskutiniu metu atsirado ir tiesiogiai su Naujamiesčio atgimimu susijusi iniciatyva – neformalus judėjimas „Naujamiesčio revoliucija“, vienijanti menų fabriką LOFTAS, „Daiktų viešbutį“, loftų projektų Vilniuje vystytoją „Concept Lofts“, Vilniaus dizaino kolegiją ir kt. Judėjimas neseniai inicijavo architektų kūrybines dirbtuves „Naujas veidas Naujamiesčiui“.

Kas paskatino judėjimą prieš tai apmirusiame Vilniaus Naujamiestyje?

Architektas Augis Gučas įsitikinęs, jog Naujamiestis yra patrauklus savuoju potencialu – rajonas gali tapti tikra didmiesčio dalimi. Be to, Naujamiestis (kalbame apie jo aukštutinę dalį, plytinčią viršutinėse slėnio terasose) yra patrauklus patogiu išsidėstymu, išvystyta infrastruktūra bei unikaliu istoriniu ir architektūriniu paveldu.

Patogi vieta ir unikali istorija

Šis miesto centro ir Senamiesčio pašonėje esantis rajonas yra greta geležinkelio ir autobusų stočių, turi puikų susisiekimą su oro uostu. Taisyklingas jo gatvių tinklas buvo suplanuotas XIX a. antrojoje pusėje, tik įstrižai jį kertanti Naugarduko gatvės trasa ir jos aplinka yra užsilikusi dar iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų. Rajono vystimąsį ypač paskatino pro Vilnių 1860 m. nutiestas geležinkelis ir čia įrengtos jo pagrindinės keleivių bei krovinių stotys, besikurianti pramonė.

Architektas pastebi, jog, Rytinėje Naujamiesčio dalyje, besiribojančioje su Senamiesčiu, akį traukia XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios charakteringa miestietiška architektūra. Kai kurie čia esantys pastatai pasižymi to laiko Europos didmiesčiams būdingu masteliu bei puošnumu.

Naujamiesčiui priklauso ir puikus XVII a. vėlyvojo renesanso pastatas – Šv. Stepono bažnyčia su nedidelio vienuolyno statiniais, greta – sovietmečiu ūkio kiemu paverstos praeityje svarbios kapinės, kuriose palaidotas garsus XVIII a. mūsų architektas Laurynas Gucevičius. Sovietmečiu pramoninė statyba nurungė gyvenamąją ir ėmė dominuoti anksčiau nespėtose užstatyti teritorijose.

Gyvybės rajonui įkvepia ir loftai

Po Nepriklausomybės atgavimo iki tol Naujamiestyje plėtota pramonė persikėlė į miesto pakraščius, po savęs palikdama nefunkcionalias erdves. Šios patalpos ilgai stovėjo apleistos. Tik palyginti neseniai čia ėmė judėti poindustrine romantika susižavėję naujakuriai, įsirenginėjantys loftus.

A. Gučą džiugina loftų, įrenginėjamų Naujamiestyje, reiškinys. Rajonas yra ypač patraukli ir išskirtinė urbanistinė erdvė kurtis, gyventi ar dirbti kūrybingiems, veržliems, judriems, šiek tiek jaunesnio amžiaus miestiečiams.

Vis dėlto dažnai pagal pirminę paskirtį nereikalingos erdvės vis dar įrenginėjamos gana stichiškai. Tačiau situacija pasikeitė, kai rinkoje atsirado tik loftų vystyme besispecializuojanti kompanija „Concept Lofts“. Sėkmingo projekto „SoHo Lofts“ metu visiškai renovuotas ne tik tarybinio laikotarpio pramonės pastatas, čia pakeista ir gyvenimui pritaikyta supanti aplinka, išplėtoti inžineriniai tinklai.

Naujamiesčio vystymo planas neturi atsilikti nuo Senamiesčio

„Viso Naujamiesčio sutvarkymas turėtų užimti svarbią vietą sostinės vystymo planuose. Architektas šį rajoną norėtų matyti be tuščių apleistų buvusiųjų gamyklų cechų, išklotą tvarkingais šaligatviais, gerai apšviestomis gatvėmis, kruopščiai sužymėtomis pėsčiųjų perėjomis ir automobilių statymo juostomis“, – neabejoja A. Gučas.

Architektas norėtų matyti gerai ir kūrybingai sumąstytą unikalios Naujamiesčio teritorijos ugdymo viziją, jos pagrindu parengtą ir miesto savivaldybėje patvirtintą planą bei šio plano įgyvendinimo veiksmų programą, panašiai, kaip anksčiau tai buvo daroma su Senamiesčiu.

„Labai vertinu visas, su Naujamiesčio atgaivinimu susijusias iniciatyvas ir vizijas, vis dėlto smagu būtų išvysti dar daugiau vykstančių statybų šiuo metu gausiose Naujamiesčio dykvietėse“, – teigia A. Gučas.

Pasak jo, visos, su Naujamiesčio atgimimu susijusios vizijos, turi būti realios, siūlančios tikslingus, ekonomiškai prasmingus, potencialiems investuotojams patrauklius sprendinius. Tai atvers kelią investuotojams, kas leis pildytis neribotam rajono potencialui.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Taikinyje atsidūrusioje Lietuvos darbo biržoje vyksta tikrai keisti dalykai (13)

Lietuvos darbo biržoje vyksta keisti dalykai. Ši svarbi institucija, turinti rūpintis šalies...

Nors mirk iš juoko: lietuvė surinko absurdiškiausius darbo pasiūlymus (63)

Minimalus atlyginimas už pilną darbo dieną penkerių metų darbo patirtį turinčiam buhalteriui,...

A. Vaišnys. Tarp rugpjūčio vardų ir ženklų – apie dramą, kuri nestatoma (1)

„ Kultūros ministerija skelbia Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių...

Traukiniu iš Kauno į Vilnių – greičiau nei per valandą (5)

Nuo šiol greičiausiu traukiniu nuvykti iš Kauno į Vilnių netruks nė valandos. „Lietuvos...

Butų nuoma Klaipėdoje ir Šiauliuose – miestai pajuto studentų mažėjimą (16)

Klaipėdos ir Šiaulių universitetuose mažėja studentų ir pokyčius jau pajuto šiuose miestuose...

Šiurpą kelianti istorija: dingusios švedų žurnalistės kūnas rastas smarkiai sudarkytas (49)

Jūroje netoli Kopenhagos rasti moters palaikai priklauso Švedijos žurnalistei Kim Wall, praeitą...

Dėl sukčiavimo teisiamam Mios vyrui – dar vienas smūgis (15)

Dainininkės Vilijos Pilibaitytės-Antanavičienės ( Mia ) vyras Nerijus Antanavičius ,...

Kaip per savaitę sureguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje (16)

Mokslininkai tvirtina, jog cholesterol io lygį galima sureguliuoti be jokių vaistų - tiesiog...