Amarilė – žiemos gėlė karalienė

Liaudies sakoma: jei amarilė nyksta, lauk bėdos. Vis dėlto botanikai prietarais netiki. Jeigu amarilė jūsų namuose blogai auga ar nežydi, greičiausiai tiesiog nežinote, kaip tinkamai ją auginti ir ką ji mėgsta. Jei tinkamai rūpinsitės, gėlė pražys kasmet prieš pat Kalėdas.

Žydi ilgai

Meilenis (lot. Hippeastrum), arba liaudiškai amarilė, – amarilinių (Amaryllidaceae) šeimos augalų gentis, kurioje yra apie 80 rūšių ir labai daug veislių. Amarilė – svogūninis kambaryje auginamas augalas, jo svogūnėlis yra kriaušės formos, stambus, beveik iki pusės iškilęs virš žemės vazonėlyje. Žiedai vamzdelio formos, stambūs, iki 10 cm skersmens, maloniai kvepia.

Žiedų skėtis pasirodo ant žiedkočio 50–70 cm aukštyje. Auga grupėmis – dažniausiai po 4, tačiau gerai prižiūrimas augalas gali sukrauti 10 ar net 12 žiedų. Amarilės pražysta įvairiomis spalvomis: raudona, balta, rožine, rečiau – persikine ar oranžine.

Žydėjimo trukmė priklauso nuo patalpos temperatūros ir apšvietimo – karštis ir tiesioginiai saulės spinduliai ženkliai ją sutrumpina. Žydinčiai amarilei patinka išsklaidyta saulės šviesa. Jei vazonėlis stovi ant palangės, rekomenduojama reguliariai jį pasukti, kad susiformuotų tiesus žiedynstiebis. Auginama palankiomis sąlygomis amarilė gali žydėti net iki 7 savaičių.

Ramybės periodas būtinas

Amarilė – daugiametis augalas. Jų svogūnėliai kai kuriose šalyse – populiari kalėdinė dovana. Paprastai žydi rudenį ar žiemą, todėl ši gėlė dažnai naudojama ir šventinėse floristinėse kompozicijose. Jei norite, kad amarilė vėl žydėtų per Kalėdas, reikia laikytis tam tikro režimo. Peržydėjusiai amarilei ateina ramybės periodas, trunkantis apie du mėnesius, kartais – pavasarį ir vasarą. Nebežydintį augalą perkelkite į vėsesnę ir tamsesnę vietą, kur temperatūra 13 °C.

Ramybės laikotarpiu amarilės svogūnėliui šviesa nereikalinga. Stiebą nupjaukite, tik kai jis pagelsta, bet apie 5 cm virš svogūnėlio palikite. Tuo metu ima džiūti ir augalo lapai, tačiau juos pašalinti galima tik ramybės periodo pabaigoje. Geriausia nupjauti ne visus lapus, o tik dalį, nes juose gausu medžiagų, maitinančių svogūnėlį ir leidžiančių formuotis naujoms žiedų užuomazgoms. Nudžiūvus lapams, amarilės nebelaistykite. Šiai gėlei reikalinga nedidelė oro drėgmė.

Jei sodinsite patys

Amarilė persodinama kartą per 4–5 metus. Svogūnėlius sodinti galima spalio–sausio mėnesiais. Naudokite tokį žemių mišinį: velėnos žemė (1 dalis), puveninga žemė (1 dalis), smėlis (2 dalys). Parinkite negilų, bet platų vazoną. Jeigu gėlės svogūnėliai nėra stambūs, juos galima susodinti po du. Apytiksliai trečdalis svogūnėlio turi likti dirvožemio paviršiuje. Iki pasirodo žiedynkotis, stenkitės augalą lieti tik retsykiais, vėliau laistykite gausiau.

Patariama tręšti kartą per dvi savaites. Paprastai, pasodinus svogūnėlį, augalas pražysta po 6–8 savaičių, jei laikomas šiltai ir drėgnai. Norėdami pratęsti žydėjimo laiką, žydintį augalą perkelkite į vėsesnę patalpą. Geriausia temperatūra 15–18°C. Dirvožemiui neleiskite perdžiūti, bet stenkitės ir neperlaistyti. Gėlę dauginti galima dukteriniais svogūnėliais arba sėklomis. Iš sėklų amarilė užauga ir pražysta tik 7–8 metais.

Kodėl nežydi?

Jei amarilė nežydi, tai gali būti susiję su ankstyvu dirvožemio ir svogūnėlio išdžiūvimu. Taip pat augalas nežydi, jei nuolat jį laikote šešėliuotose, tamsiose vietose. Amarilė nepražys, jeigu svogūnėlį perlaistėte vasarą. Šis augalas kenčia nuo ligų, kurios puola ir kitas svogūnines gėles. Pirmiausia tai – visokių rūšių grybelinės ligos, erkutės. Jei vasarą laikomos lauke, amarilės gali nukentėti nuo įvairių šliužų.