Alytus grįžta prie japoniško sodo idėjos

Vis dar tu­ri­me ga­li­my­bę įkur­ti pir­mą vie­šą ja­po­niš­ką par­ką Lie­tu­vo­je. Ar ja pa­si­nau­do­si­me? Eu­ro­po­je li­ko vos dvi ša­lys, ku­rios ne­tu­ri vie­šų, o ne pri­va­čių ja­po­niš­kų so­dų: Lie­tu­va ir Lat­vi­ja. Net lė­tie­ji es­tai spė­jo įšok­ti į šį trau­ki­nį, 2012 me­tais įkū­rė vie­šą ja­po­niš­ką so­dą Ta­li­ne ir su­lau­kia dau­gy­bės tu­ris­tų. Pa­sau­ly­je yra tik­rai ne­ma­žai žmo­nių, ku­rie do­mi­si ry­tie­tiš­kais so­dais ir ap­lan­ko įvai­rio­se ša­ly­se įsi­kū­ru­sius so­dus.

„Kai pir­mą kar­tą lan­kiau­si Ja­po­ni­jo­je, te­ko ma­ty­ti ir spe­cia­lius ka­ta­lo­gus, ku­riuo­se pri­sta­to­mi vi­sa­me pa­sau­ly­je įkur­ti vie­ši ja­po­niš­ki so­dai. Da­bar to­kį ga­li tu­rė­ti ir Aly­tus, o jo re­kla­ma pa­sklis­tų po vi­są pa­sau­lį“, – sa­ko bon­sų meist­ras Kęs­tu­tis Pta­kaus­kas. Jo ini­cia­ty­va šiuo me­tu Lie­tu­vo­je vie­ši Pie­tų Ko­rė­jos bon­sų aso­cia­ci­jos pir­mi­nin­kas Sae Won Ki­mas ir Eu­ro­pos bon­sų aso­cia­ci­jos vi­ce­pre­zi­den­tas Vac­la­vas No­va­kas. Juos pri­ėmė Aly­taus mies­to me­ras Vy­tau­tas Gri­ga­ra­vi­čius. Su­si­ti­ki­mo me­tu kal­bė­ta apie ga­li­my­bę įkur­ti vie­šą ja­po­niš­ką so­dą Aly­tu­je. Anot K.Pta­kaus­ko, tai bū­tų ne­pa­ly­gi­na­mai di­des­nis trau­kos taš­kas nei, pa­vyz­džiui, di­de­lio ažio­ta­žo su­lau­kęs Me­džių la­jų ta­kas Anykš­čiuo­se.

„Aly­tu­je gy­ve­na ži­no­miau­sias Lie­tu­vos ja­po­niš­kų so­dų spe­cia­lis­tas Kęs­tu­tis Pta­kaus­kas – ne­pa­si­nau­do­ti jo pa­tir­ti­mi, ži­nio­mis ir ry­šiais bū­tų ne­at­leis­ti­na. La­bai ge­rai, kad Kęs­tu­tis at­gai­vi­no ja­po­niš­ko so­do Aly­tu­je idė­ją. Sa­vi­val­dy­bė re­mia su­ma­ny­mą, tu­rė­da­mas ja­po­niš­ką so­dą mies­tas tap­tų dar pa­trauk­les­nis“, – sa­ko me­ras V.Gri­ga­ra­vi­čius.

Idė­ja Dzū­ki­jos sos­ti­nė­je įreng­ti ja­po­niš­ką so­dą ki­lo prieš ge­rus de­šimt me­tų. Pir­mo­jo Aly­taus pi­lia­kal­nio kai­my­nys­tė­je tam bu­vo nu­ma­ty­tas 5 hek­ta­rų plo­tas, pa­reng­tas pro­jek­tas, net­gi ras­ti part­ne­riai, rė­mė­jai Ja­po­ni­jo­je. De­ja, su­ma­ny­mas nu­ma­rin­tas val­džios ko­ri­do­riuo­se.

„Ta­čiau žmo­nių po­žiū­ris kei­čia­si, anuo­met su­kliu­dė ne­su­si­kal­bė­ji­i­mas, iki ga­lo taip ir ne­aiš­ku, kas nu­ti­ko, o da­bar vis­kas tu­rė­tų pa­vyk­ti“, – apie pir­mą pri­svi­lu­sį bly­ną sve­čiui iš Pie­tų Ko­rė­jos bu­vo pa­pa­sa­ko­ta la­ko­niš­kai.

Pir­mo­ji aly­tiš­kių ne­sėk­mė S.W.Ki­mo, ver­sli­nin­ko, di­de­lio sa­vo sri­ties au­to­ri­te­to, Pie­tų Ko­rė­jos bon­sų aso­cia­ci­jos pir­mi­nin­ko, ne­gąs­di­na – jis no­rė­tų in­ves­tuo­ti mū­sų mies­te. Sve­čio ver­slas su­si­jęs su ja­po­niš­kiems so­dams rei­ka­lin­gų au­ga­lų au­gi­ni­mu, bon­sų in­dust­ri­ja ir šios sri­ties ren­gi­niais, ja­po­niš­kų so­dų po­pu­lia­ri­ni­mu vi­sa­me pa­sau­ly­je.

„Man la­bai pa­tin­ka Lie­tu­va ir Kęs­tu­čio, ku­rio veik­lą pa­žįs­tu se­niai, pro­jek­tai. No­riu sa­vo drau­go ša­liai pa­da­ry­ti ge­rą dar­bą. Ne­abe­jo­ju, kad Aly­tu­je ga­lė­tų bū­ti įkur­tas vie­nas ge­riau­sių vie­šų ja­po­niš­kų so­dų Eu­ro­po­je“, – sa­ko S.W.Ki­mas.

Jei su­ma­ny­mui bus už­deg­ta ža­lia švie­sa, ko­rė­jie­tis ža­da prie jo pri­si­dė­ti: pa­do­va­no­ti da­lį au­ga­lų, ki­tus bū­tų ga­li­ma įsi­gy­ti ge­res­nės ko­ky­bės ir ge­ro­kai pi­giau, be tar­pi­nin­kų.

„Vi­sa­da sa­kiau, kad bū­tent nuo kul­tū­ros pra­si­de­da pa­tys įvai­riau­si da­ly­kai. Kul­tū­ra ga­li at­ves­ti ver­slą, ir ne tik iš Pie­tų Ko­rė­jos, bet ir Ki­ni­jos, Ja­po­ni­jos, rei­kia tik kal­bė­tis, ieš­ko­ti ge­rų idė­jų ir in­ves­ti­ci­jų. Kai vis­kas ge­rai kul­tū­ro­je, ta­da ge­rai ir po­li­ti­ko­je“, – sa­ko bon­sų meist­ras, o da­bar ir po­li­ti­ku – mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­riu ta­pęs K.Pta­kaus­kas.

Nors kon­kre­ti vie­ta, kur Aly­tu­je ga­lė­tų įsi­kur­ti vie­šas ja­po­niš­kas so­das, kol kas gar­siai ne­įvar­di­ja­ma, aiš­kus prin­ci­pi­nis su­ma­ny­mas: tai bū­tų ne tik pats so­das, bet ir mo­ky­mo ba­zė žel­din­to­jams su kul­tū­ri­nė­mis edu­ka­ci­jos pro­gra­mo­mis vai­kams, įvai­riais kul­tū­ri­niais ren­gi­niais.

„Ja­po­niš­kas so­das bū­tų la­bai di­de­lis trau­kos cen­tras, bet ne tik tu­ris­tams ir pa­tiems aly­tiš­kiams, o ir įvai­rių sri­čių spe­cia­lis­tams. Kas ir kaip ja­me vyk­tų, dar rei­kė­tų mums pa­tiems daug kal­bė­ti ir idė­ją iš­gry­nin­ti“, – sa­ko K.Pta­kaus­kas.

„Lau­kia di­de­li dar­bai“, – su­si­ti­ki­me iš­sa­ky­tas min­tis re­ziu­ma­vo V.Gri­ga­ra­vi­čius.

Jis lin­kė­jo S.W.Ki­mui ge­ros li­ku­sios vieš­na­gės ir sėk­min­go ver­slo rei­ka­lų spren­di­mo – ver­sli­nin­kas iš Pie­tų Ko­rė­jos Lie­tu­vo­je do­mi­si ga­li­my­bė­mis įsi­gy­ti dur­pių, jam rei­ka­lin­gų au­ga­lams au­gin­ti.

Į mū­sų ša­lį jis vėl at­vyks rug­sė­jį – da­ly­vaus IV Ja­po­ni­jos kul­tū­ros me­nų fes­ti­va­ly­je bei bon­sų ir su­ise­kių kon­gre­se Vil­niu­je. Aly­tiš­kiams šio mil­ži­niš­ko ren­gi­nio re­kla­ma, ko ge­ro, iki šiol skam­ba kiek dvi­pras­miš­kai: la­bai sma­gu gir­dė­ti, kad jį or­ga­ni­zuo­ja aly­tiš­kis (ir tai taip pat yra re­kla­ma mies­tui), bet nė kiek ne ma­žiau gai­la, kad jis vyks­ta ne Dzū­ki­jos sos­ti­nė­je.

Pir­ma­sis toks ja­po­nų me­nų fes­ti­va­lis Lie­tu­vo­je bu­vo su­reng­tas 2007-ai­siais, o lan­ky­to­jai iš ki­tų mies­tų (taip pat ir Vil­niaus) į jį va­žia­vo au­to­bu­sais. Var­gu ar bent vie­nas ki­tas ren­gi­nys mū­sų mies­te ka­da nors yra su­lau­kęs pa­na­šaus po­pu­lia­ru­mo kaip K.Pta­kaus­ko ren­gia­mos bon­sų pa­ro­dos ir ja­po­niš­kos kul­tū­ros fes­ti­va­liai. Gal­būt yra vil­ties, kad ir jie su­grįš į Aly­tų?