Vis daugiau miestiečių bėga į kaimą ieškodami ramybės, gryno oro, sveiko maisto, gamtos artumo. Tačiau draugiškai sau ir aplinkai įmanoma gyventi ir ant asfalto. Kaip tai padaryti, bus galima sužinoti pirmą kartą Lietuvoje rengiamoje vasaros stovykloje „Žalioji mokykla šeimai“.
© Shutterstock nuotr.

Jos vadovė Rita Glazer tikina, kad miesto žmogui suderinti praeities tradicijas ir modernaus gyvenimo iššūkius, aktyvų miestiečio gyvenimą ir sveiką gyvenseną nelengva, bet realu.

Nebūtina bėgti į kaimą

„Tai nereiškia, kad visi turi persikelti į kaimus, gyventi natūrinio ūkio sąlygomis“, – sako Rita Glazer, bendrovės „Ateities media“, įgyvendinančios ir vykdančios projektus „Ateities miestai“ ir „Žalioji mokykla šeimai“ vadovė.

Projektas atsirado įgyvendinant iniciatyvą „Ateities miestai“, pajutus, kad žmonėms, gyvenantiems mieste, ypač šeimoms, labai trūksta žinių ir įgūdžių. „Visi mylime gamtą, norime ir mėgstame joje būti, tačiau kaip su ja draugauti, nelabai išmanome. Trūksta informacijos ir apie tai, kokiais kriterijais remiantis reikėtų rinktis būstą, kaip tvarkyti atliekas, pasirinkti sveiką maistą“, – aiškina R. Glazer.

Ne mažiau svarbu, kad mieste kurtųsi aplinkai draugiškai nusiteikusios bendruomenės – mikrorajono, gatvės, namo. Tai didelė jėga ne tik savai iniciatyvai įgyvendinti, bet ir galinti daryti poveikį miesto valdžiai. Todėl dar vienas projekto tikslas – telkti bendruomenes ir suteikti jų nariams žinių, leidžiančių aktyviai dalyvauti tvarioje miesto plėtroje, siekti palankių žmogui ir aplinkai sprendimų.

Atsigręžti į tradicijas

„Ateities miestų“ vadovė atkreipia dėmesį, kad esame tauta, turinti senas tradicijas, į kurias ir reikia atsigręžti. Žinome, ką reiškia atsisėsti prie bendro pietų ar vakarienės stalo, sulaukti tėčio, kuris atrieks duonos riekę. Tai metas, kai kalbamasi apie šeimos planus, problemas. Bendruomeniškumo jausmas lietuviams taip pat nesvetimas. Juk visuomet buvo įprasta palaikyti draugiškus santykius ne tik su artimaisiais, bet ir su kaimynais.

Šiandien tereikia pasižiūrėti į savo vaikus, kurie labai greitai susidraugauja kieme, gat­vėje, mokykloje, užmezga ryšius pirmiausia su kaimynų vaikais, paskui ir su jų tėvais. O mes juos slopiname, barame: nelįsk į svetimą daržą, neik į kitų žmonių namus, nemandagu, negražu. Tačiau galėtume ir patys iš jų pasimokyti nuoširdaus bendravimo. Jis padėtų įveikti susvetimėjimą.

„Stovykloje norime jaunas miestiečių šeimas supažindinti su ekologišku ir sveiku gyvenimo būdu, parodyti galimybes, kaip mieste sukurti kuo palankesnį, lietuviui kultūriškai ir tradiciškai artimą gyvenimą“, – aiškina R. Glazer.

Stovyklautojai sužinos, kaip namus įrengia ir tvarko kitų Europos valstybių gyventojai, susipažins su jų požiūriu į pastatų, sodybų modernizavimą, pritaikymą šiuolaikiniam gyvenimo būdui.

Suteiks ir žinių, ir įgūdžių

„Žaliojoje mokykloje šeimai“ bus siekiama ne tik teoriškai pristatyti mieste kylančias aplinkos tvarkymo, gamtos išteklių vartojimo problemas, bet ir iš karto inicijuoti gyventojų partnerystę. „Teorija greitai užsimiršta, jei nesiejama su praktika, tad rengsime ir interaktyvius praktinius užsiėmimus“, – pabrėžia R. Glazer. Daug dėmesio bus skirta šeimos, vaikų auklėjimo tradicijoms, paremtoms etnokultūra, bus galima išmokti senųjų amatų, prisiminti papročius.

Didelę projekto dalį užima būsto tema. Urbanistinėje aplinkoje gyvenantiems miestiečiams ypač svarbu, kad būstas ir darbo vieta būtų sveiki, ekologiški, taupantys energiją. Norint tinkamai pasirinkti reikia žinių, jas suteiks profesionalūs ekspertai.

„Miestų gyventojams labai trūksta praktinės informacijos apie žaliąją statybą ir energetiką. Vyrauja nuomonė, kad naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius, šildymui panaudoti vėjo ar saulės energiją, įrengti geoterminį šildymą labai brangu, sudėtinga. Tačiau taip nėra“, – tikina projektų koordinatorė. Tokių būstų daugėja. Pavyzdžiui, sostinės Santariškių gyvenamajame rajone pastatyta keletas daugiabučių, naudojančių geoterminį šildymą ir saulės baterijas.

Mokymus plėtos Lietuvoje

R. Glazer pabrėžia, jog stovykla – tik „Žaliosios mokyklos šeimai“ užuomazga. Tikimasi, kad šeimos, sugrįžusios į namus, uždegs šiomis idėjomis ir kaimynus. Ateityje planuojama šiuos mokymus plėtoti visoje Lietuvoje, ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesniuose miesteliuose, pirmiausia per švietimo sistemą – darželius ir mokyklas pasiekti vaikus, o vėliau ir jų tėvus, ir visą bendruomenę.

Jau telkiama patyrusių, galinčių skleisti žinias lektorių komanda.
Ką galime jau šiandien padaryti kiekvienas, kad miestas, kuriame gyvename, pradėtų artėti prie saugaus aplinkai ir sveikatai, jaukaus, patogaus miesto vizijos? Pašnekovė pataria pradėti nuo paprastų dalykų. Neskubėkime išmesti senų daiktų, baldų, juos galima atnaujinti, panaudoti dar kartą. Jei mums rūpi, kokį maistą valgome, pamąstykime, ar negalėtume jo užsiauginti patys.

Kad ir prieskonių, paprasčiausių daržovių, agurkų, pomidorų. Daržiuką galima įveisti ir ant palangės, balkone ar terasoje, pataria pašnekovė. Pasisodinę dekoratyvių veislių augalų sukursime ir žalumos, poilsio oazę. Užsienio šalyse ne naujiena ant stogų įrengti daržai ir sodai. Planuojama, kad ir Lietuvoje bus mažaaukščių daugiabučių rajonų su rekreacinėmis zonomis, kuriose žydės darželiai, o ant stogų žels vejos (Gulbinų gyvenvietė greta Vilniaus).

„Pirmiausia kiekvienai šeimai, kuri bėga, skuba, jaučia didžiulį gyvenimo tempą, o kartais ir kaimynystės stoką, siūlau pamėginti atverti savo širdį, būti draugiškiems, prisiminti, kaip mūsų tėvai gyveno. Kurti tradicijas, kad visa šeima kuo dažniau susėstų prie vieno stalo, pasibelstų į kaimyno duris, paklaustų, galbūt jis jaučiasi vienišas, pasikviestų į svečius. Bendraujant kyla idėjų. Drauge lengviau spręsti problemas“, – ragina bendrovės „Ateities media“ vadovė.

Vis daugiau miestiečių bėga į kaimą ieškodami ramybės, gryno oro, sveiko maisto, gamtos artumo. Tačiau draugiškai sau ir aplinkai įmanoma gyventi ir ant asfalto. Kaip tai padaryti, bus galima sužinoti pirmą kartą Lietuvoje rengiamoje vasaros stovykloje „Žalioji mokykla šeimai“. Jos vadovė Rita Glazer tikina, kad miesto žmogui suderinti praeities tradicijas ir modernaus gyvenimo iššūkius, aktyvų miestiečio gyvenimą ir sveiką gyvenseną nelengva, bet realu.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Vaizdas pro langą į Europą: Baltijos regionas Kremliui – tik viena jo baisios strategijos detalė (14)

Su rusų ekonomistu, žurnalistu Dmitrijumi Travinu DELFI susitiko Europos universitete Sankt...

Paėmusieji būsto paskolas viliojami galimybe sutaupyti nemenką sumą (2)

Tūkstančiai šalies gyventojų įsigydami nuosavą būstą skolinosi pinigų iš bankų....

Azija kuria savo pasaulio tvarką (4)

Pastaruoju metu daug pasakyta apie tai, kaip Donaldo Trumpo administracijos politika kertasi su tuo,...

Orai: pajusime tikrą rudens alsavimą (11)

Iki pat savaitės pabaigos šalyje išsilaikys gaivūs orai , dažnai varvės dangus, įsismarkaus...

Traukinys Maskva-Vladivostokas: lietuviai juo vyko, tikėdamiesi nuotykių ir problemų (234)

Šią vasarą aš – Tadas, ir mano brolis Mantas, atostogoms nusprendėme pasirinkti kiek...

Geriausi pusryčiai norintiems sulieknėti (1)

Norintys mesti svorį gali lengviau atsikvėpti – šį kartą nereikės valgyti nieko neįprasto. Ir...

Atlikėjas iš P. Afrikos GSLIM žmoną ir ramybę rado Lietuvoje: dar visai neseniai ten mūsų santykiai būtų buvę nelegalūs (4)

Pusę metų Lietuvoje gyvenantis dainininkas iš Pietų Afrikos GSLIM (Gabriel Sweet Life In Music)...

Sezoninį darbą pasirinko dėl neįprastos priežasties: šis įdarbinimas buvo pats svarbiausias (17)

Dauguma jaunuolių sezoninį darbą renkasi dėl paprastų priežasčių, vieni nori užsidirbti...

Eksperimentas: 7 absoliutaus pritarimo vyrui dienos (24)

Kas bus, jei ištisą savaitę pamėginsime pritarti bet kokiam vyro sprendimui? Eksperimentas, kurį...

Tris kartus už nuosavus tvirtesni dantys – per parą (58)

„ Dantys per vieną valandą – dantys vienai valandai“, – anksčiau ironizuodavo...