Pagal saulėgrįžą vertindavo ar pakaks maisto iki pavasario, nors dar būdavo pūgų ir šalčio, bet ilgėjančios dienos teikdavo viltį. Vaikai, kol užmigs, žvilgčiodavo pro langelį: gal pamatys iš miško atbėgantį baltąjį elnią devyniaragį, atnešantį ant devyniašakių ragų saulę ir šv. Kalėdas.
Išskirtinai lietuviški Kūčių papročiai – tikėjimas, kad už vaišių stalo susirenka ir protėvių vėlės, patiekalai iš visų šeimos auginamų javų ir ankštinių, taip pat gamtos gėrybių, nakties burtai ir ateities spėjimai. Laukti Kalėdų imame prieš dvylika dienų iki šios šventės. Gruodžio 13 d. – šventosios Liucijos diena labai sureikšminama visame Baltijos regione. Nuo šios dienos stebimi ir pranašaujami kitų metų orai. Gruodžio 13-oji rodo sausio mėnesio orą, 14-oji vasario ir t.t.
Kadangi tiksliai nežinoma, kada gimė Kristus, ši data buvo parinkta labai įžvalgiai, priderinus prie pagonių saulėgrįžos šventės. Kaip senose tradicijose – sugrįžtančios saulės laukimas, taip krikščionių pasauliui – Kristaus gimimas yra kaip saulės užtekėjimas. Mūsų Kūčių papročiai yra labai lietuviški ir būdingi tik mūsų kraštui, sąlygoti gamtos ir tradicinės gyvensenos: atliekamos apeigos su ugnimi, vandeniu ir žolynais. Prieš Kūčias stengdavosi užbaigti visus darbus, susitaikyti su žmonėmis, su kuriais būdavo susipykę, taip pat atiduodavo skolas, jei kam skolingi.
Kūčių dienos prietarai
Jeigu ryte pramiegosi – visus metus būsi slunkius, taigi visi stengdavosi atsikelti anksti. Visą dieną buvo laikomasi „sauso“ pasninko: nevalgoma mėsos ir pieno valgių arba „juodo“ pasninko: iki vakaro nieko nevalgydavo, nes susilaikymas atneš sėkmę kitais metais. Dirbti galima tik keletą darbų – pavyzdžiui, pasigauti žuvų Kūčių stalui. Jei Kūčių dieną iš miško parsineši glėbį malkų ar žabų – laimė lydės visus metus, o namai bus kupini džiaugsmo.
Sakoma, kad jei per Kūčias kam nors ką paskolinsi, tai jam kartu ir savo laimę atiduosi. Žadinamos sodo obelys – purtomos, aprišamos šiaudų grįžtėmis, per jas paskui nukošiami žirniai Kūčių vakarienei: tikėdavo, kad kitąmet bus obuolių kaip žirnių. Tvarkydavo namų vidų, puošdavo eglišakiais, karpiniais, kabindavo šiaudinius sodus su obuoliu viduje virš stalo, vaikų darbelius iš šiaudelių.
Kūčių stalas
Kūčias pradėdavo valgyti užtekėjus Vakarinei žvaigždei. Stalą apdėdavo šienu, dalį jo dėdavo pastalėn. Ant šieno klodavo staltiesę, statydavo patiekalus. Stalo viduryje statydavo arba guldydavo kryželį, sakydami vaikams, kad laukiamas kūdikėlio Jėzaus gimimas. Šalia kryželio dėdavo kalėdaičių ir paraikytos juodos ruginės duonos. Prie stalo pakviesdavo kaimynystėje esančius bešeimius, samdinius. Prieš valgydami visi atsistodavo, vyriausiasis garsiai melsdavosi, o paskui visi vieni kitiems linkėdavo sveikatos, laimės.
Pirmiausia valgydavo kūčią. Kad ateinančiais metais lydėtų sėkmė, stengdavosi paragauti visų patiekalų, tuomet metai bus sotūs ir derlingi. Lietuvoje yra priskaičiuota virš šimto Kūčių valgių, nors ant stalo reikėdavo tik 9-ių, o po baudžiavos panaikinimo jų skaičius padidėjo iki 12 ir 13, nes tiek buvo apaštalų Paskutinės vakarienės metu. Prisimindavo paskutiniaisiais metais mirusius artimus žmones, šeimos narius, kurių tą vakarą nėra namuose. Kūčių vakarą daug kur yra tradicija padėti lėkštes (ar vieną) tiems šeimos nariams, kurie jau yra mirę – tikima, kad tokį vakarą jų vėlės sugrįžta į namus ir vaišinasi kartu.
Vaišės vėlėms
Po vakarienės stalo nenukraudavo, o palikdavo vaišes vėlėms – dūšelėms, kurios ištisus metus globos namiškius. Kūčiukai įvairiose Lietuvos vietose skirtingai vadinami, yra teiginių, kad tai – apeiginė duonelė vėlėms maitinti. Maži gaminami dėl to, kad vėlės neturi kūno, o prikepama daug, kad visoms vėlėms užtektų, nes lietuviai savo krašte gyvena labai seniai ir vėlių pamaitinti daug turi.
Ateities, likimo burtai
Sakoma, kad tas, kuris ilgiau Kūčias valgys, ilgiau gyvens, tam tėvo ūkis atiteks. Arba kas pirmas Kūčias pavalgys, tam ateinančiais metais darbai geriau seksis.
Po vakarienės iš po staltiesės traukiamas šienas: ilgas šiaudas reiškia ilgą ir laimingą gyvenimą, trumpas, plonas – vargus, storas ir šakotas – turtus, žolė su sudžiūvusiu žiedu – meilę ir vedybas, su varpa – turtus, vaisingumą. Kokių grūdų po šienu šeimininkas rasdavo daugiausiai, tokių daugiausiai ir sėdavo, nes jų derlius turėjęs būti geriausias.
Po vakarienės mama imdavo kviečių saują ir berdavo grūdus vaikams ant galvų – kuris iš jų daugiau grūdų sugaus, tas turtingiau gyvens. Kas laukia kitąmet galima sužinoti nuėjus slapta prie kaimynų namų: kokius žodžius pirmus ten sakant išgirsit – tokie ir bus metai. Sakoma, kad Kūčių naktį reikia miegoti po pagalve pasidėjus lazdyno riešutą, įsidėjus jį į piniginę – visus metus nepritruks pinigų.
Kūčių nakties orų, derliaus spėjimai
Kūčių naktis ypatinga – tvarte naktį kalba gyvuliai, o kiemo šulinyje sekundei vanduo pavirsta vynu; jo išgėrus žmogus tampa visažiniu. Jei dangus žvaigždėtas, į krūvas susibūrusios žvaigždės – reiškė derlingus metus, dėslias vištas, daug grybų. Smarkus vėjas – daug riešutų ir laukinių obuolių. Jei daug lijo, tikėtasi gerų miežių. Jei Kūčių dieną ant stogo pakraščio laikosi daug sniego – bus daug baravykų.
Jei Kūčių vakaras giedras, ryškios žvaigždės, tai žiema bus šalta, o vasara karšta, Joninės – be lietaus. Jei Kalėdos sniegingos, baltos, tai Velykos – žalios, jei Kalėdos juodos – tai Velykos bus baltos. Jei per Kalėdas medžiai miške apšarmoję – vasara bus lietinga, jei medžiai pliki – vasara šilta ir sausa. Jei Kūčių diena saulėta – kitais metais gali tikėtis gero pupų ir žirnių derliaus, jei lyja – miežiai gerai derės.
Meilės burtai
Merginos daugybe būdų stengdavosi sužinoti savo likimą, išsiburti būsimą vyrą. Griebti saują kūčiukų (arba riešutų) ir suskaičiuoti – jei skaičius porinis, ateinantys metai bus poringi, jei ne…dar viengungiais pabūsite. Merginos apkabindavo tvorą, jei lyginis skaičius tvoros virbų, tai kitais metais susiras savo pusę. Netekėjusios merginos mesdavo batą per petį link durų, jei bato priekis į durų pusę – iškeliaus iš namų, ištekės, jei bato priekis žiūri į namus – dar kitąmet bus namuose.
Kas jis? Galima pasidėti po pagalve kelis lapelius su vardais ir ryte nežiūrint vieną ištraukti. Sakoma, kad Kūčių vakarą nulupus obuolį aplink ratu taip, kad lupena nenutrūktų, ir permetus per galvą atgal, – iš jos galima perskaityti pirmą mylimojo vardo raidę. Būsimąjį galima susapnuoti: privalgyti sūrios silkės, pasistatyti prie lovos stiklinę vandens – kas sapne ją paduos, už to ir ištekėsi.
