"Ne amžius mus atskiria nuo vaikų", - sako Vilė Vėl, rašytoja, pedagogė, kurią kalbiname Tarptautinės vaikų knygos dienos proga.
© Shutterstock nuotr.

Vilija Dailidienė (g. 1953 m.), šiuo metu dėstanti lietuvių kalbą vienoje iš Vilniaus gimnazijų. Kaip rašytoja debiutavo 2001 m. romanu „Kaip gyveni, Silva“. Apysaka „Parašyk man iš Afrikos“ pripažinta geriausia 2003 metų vaikų ir paauglių knyga. 2006 m. išleido antrą savo romaną „Kur vasara amžina“.

Rašyti būtina pradėti jaunystėje. Tada esi imlesnis, jaunam lengviau ištobulinti rašymo stilių, įgyti kūrybinių įgūdžių. Manau, man pasisekė, kad daugiau nei trisdešimt metų dirbu mokytoja, be to, esu mama ir močiutė. Taigi nuolat tenka bendrauti su vaikais, pažinti juos. Esu įsitikinusi, kad vis dėlto ne amžius suaugusiuosius atskiria nuo vaikų. Kur kas labiau – nenoras juos suprasti, vaikų rūpesčių nuvertinimas, galiausiai nesugebėjimas skirti jiems laiko.

Kai buvau vaikas, neturėjome nei televizoriaus, nei, be abejo, kompiuterio – užtat vakarais prašydavome bobutės ar mamos pasakoti apie tuos laikus, kai jos buvo mažos: vis tas pačias istorijas, vis apie tuos pačius žmones, bet nuobodu nebūdavo. Knygos vaikams kyla iš atminties apie save mažą – kaip tuo metu matei pasaulį. Ir kartu iš bandymo įsijausti ir suprasti, ką dabartinis vaikas mato jau kitaip.

Pirmąją savo knygą parašiau būdama jau nebe jauna. Troškimas kurti širdyje kirbėjo daug anksčiau, bet lietuvių literatūrą studijavau kartu su daug talentingų rašančių žmonių. Tikriausiai būtent savęs lyginimas su jais, baimė apsijuokti ir buvo viena iš mano delsimo priežasčių. Be to, atpažinti gerą kūrinį – mano specialybė. Pagalvojus, kaip besistengtum, vis tiek neprilygsi geriausiems pasaulio kūriniams, nusvyra rankos. Rašyti pradėjau pajutusi, kad man nebesvarbu, kaip atrodysiu tarp kitų kūrėjų. Kurti vertė jausmas, o gal iliuzija, kad turiu ką pasakyti.

„Kaip gyveni, Silva“ skirta jaunuoliams. Ją sukūrusi pajutau, kad labiau man sektųsi kalbėti apie vaikus. Jiems skirta knyga „Parašyk man iš Afrikos“ gimė gana lengvai, mintys pačios keitė viena kitą. Rašydama vaikams stengiuosi nenerti giliai į pasąmonę, apie sudėtingus dalykus pasakoti labai paprastai, šmaikščiai. Kita vertus, nemanau, kad kurti vaikams yra kur kas lengviau nei suaugusiesiems. Priešingai, jaučiu didelę atsakomybę už perduodamą žinią dar besiformuojančiai asmenybei.

Ji turi padrąsinti, paskatinti nepasiduoti sunkumams, imtis gražių darbų ir idėjų. Galiausiai ugdyti tikėjimą gėriu ir mokyti neprarasti vilties, kad būtų linksmiau ir drąsiau gyventi gana sudėtingame ir prieštaringame pasaulyje. Negali rašyti bet ko, nes kiekviena mintis mažąjį skaitytoją vienaip ar kitaip veikia. Bet kalbėtis su vaikais būtina, kitaip jie užauga kažkokioje sintetinėje, negyvoje aplinkoje. Labai svarbu, kad ryšys tarp skirtingų kartų nenutrūktų.

Šiandien tarp gausybės knygų galima rasti ir blogų, ir labai gerų. Vartotojiškame pasaulyje tenka pačiam išmokti iš jų gausos atsirinkti kokybiškiausias. Nereikėtų pirkti knygų vien tik prekybos centruose. Parinkdami literatūrą savo vaikams, tėvai ir patys turėtų išmanyti, kurios knygos geros, kurios – tik vidutinės. Nors bene perkamiausi įvairūs bestseleriai, tai dar nereiškia, kad jie geriausi. Taip pat nederėtų aklai pasitikėti ir premijomis. Svarbu išsiaiškinti, kas jas teikia ir už ką. Šiuo metu naudingų žinių tėvai gali rasti bene vieninteliame vaikų literatūrai skirtame žurnale „Rubinaitis“.

Itin trūksta tėvams leidinių, straipsnių laikraščiuose, radijo ar televizijos laidų, galinčių padėti atsirinkti knygas, todėl labai svarbu būti atidiems, šviestis ir tobulėti patiems. Matau tik vieną išeitį – skaityti su vaikais jų knygas. Tai ir labai pravartu – kiek atsirastų puikių temų pokalbiams.

Svarbi pirmoji knyga

Jūratė Slavinienė, Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos pirmininkė

Skaitymo kultūrą pirmiausia ugdo šeima. Ar vaikas skaitys, priklausys nuo tėvų prioritetų, jų sugebėjimo pirmąją knygą vaikui pasiūlyti įdomią bei atitinkančią jo amžių. Šiuo metu dažnai tėvai parenka per storą ir įdomią pirmiausia sau patiems. Tad natūralu, jog vaikas jos neįveikia, tik keista, kad suaugusieji nesupranta, kodėl.

Daugelis paduoda vaikui knygą ir tiki, kad šis skaitys. Jeigu jis abu tėvus mato ne skaitančius, tik vakarais žaidžiančius kortomis, o savaitgalius su šeima praleidžia parduotuvėse, vargu ar pamėgs knygas. Galiausiai neskaitantys tėvai patys negali nieko rekomenduoti vaikui, taip pat jie nesugebės su juo kalbėtis ir apie literatūrą. O kalbėtis labai svarbu, nes dažnai perskaityta knyga vaiką paliečia tik tada, kai jis ją su kuo nors aptaria.

Skaitantis vaikas kalba argumentuotai, plačiau mato ir suvokia pasaulį. Taip pat turtėja ir jo žodynas, kuris ypač atsiskleidžia rašiniuose. Neskaitantis vaikas rašo labai primityviai, dažniausiai tik tai, ką mato, nesistengdamas įžvelgti prasmės.

Šiais metais savo devintokams auklė­tiniams rekomendavau skaityti nebe vaikų, o suaugusiųjų literatūrą. Mokiniai knygose norėtų matyti šiuolaikiškus veikėjus, žinoma, tarp jų – ir jiems mąstymu bei poelgiais artimą jaunimą. Vaikams atsibodo skaityti apie senovę, apie baudžiavą, apie senus žmones, taip pat ir šiuolaikinių novelistų kūrinius apie pokario metus. Bet jie nenori ir tokių, kurios pristatomos metų knygos rinkimuose.

Moksleiviai šiurpsta nuo kai kurių knygų rašymo stiliaus, keiksmažodžių ir šlykštybių gausos, nuo erotinių scenų ir kitos bjaurasties. Gaila, bet šiandien iš tiesų nežinau, ką paaugliams pasiūlyti iš dabartinių lietuvių rašytojų.

Vaikams patinka knygos, kuriose apstu veiksmo. Tokie kūriniai retai kada skatina mąstyti, bet kartais džiaugiesi, kad tik skaito.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Orai: vasara pasiduoda (6)

Artimiausiomis dienomis vasara nepažers jokių staigmenų: dangumi vis plauks debesų virtinės, tad...

3 milijardų apyvartą valdančios bendrovės prezidentė: pinigus pradėjau uždirbti vos 12 metų (29)

Iš Glazgo kilusi Allison Kirkby – nedidutė, tvirto sudėjimo šviesiaplaukė valdo kompaniją,...

Lietuviškos kainos galioja ne visiems: pasiūlė mokėti gerokai brangiau (40)

Lietuvoje įdarbinus profesionalę iš užsienio, paaiškėjo labai nemalonus dalykas: visus leidimus...

Akušerė-ginekologė: šlapimo pūslės uždegimas gali turėti baisių pasekmių (11)

„Daugeliu atveju, negydomas šlapimo pūslės uždegimas gali praeiti savaime, be gydymo, jei tik...

M. Kuzminskas įsikūrė D. Sabonio ir V. Mačiulio kaimynystėje (22)

Aistringas Lietuvos krepšinio gerbėjas iš Rygos (Latvija) Normundas Macis papildė savo asmeninę...

Dėl planų griauti pajūrio tualetus ginklus surems teisme: tai – absurdas (99)

Rugpjūčio pradžioje naujieji Palangos paplūdimio tualetai buvo pripažinti neteisėtais...

„Napoli“ sulaužė Nicos įtvirtinimus ir žengė į UEFA Čempionų lygos grupių etapą džiaugiasi škotai, slovėnai, graikai ir ispanai

Į UEFA Čempionų lygos grupių varžybų etapą užtikrintai žengė Italijos vicečempionė...

Tiesiog atėmė žadą: 70 eurų kainavusio bilieto pareikalavo ir iš 4 mėnesių kūdikio (500)

DELFI skaitytoja Virginija pasakoja patekusi į absurdišką situaciją – už galimybę stebėti...

Kuriantiems savo namus – vertingi interjero architektės patarimai (19)

Nemažai apie savo būsto interjerą galvojančių žmonių vis dar iki galo nesupranta, ko gali...

Vyro išradingumas stebina: internautai pametė galvas dėl kambario šuniui (6)

Vienas vyras sumąstė savo šuniui įrengti kambarį po laiptais. Kai jis pasidalino nuotraukomis...