Skaitymas – neginčijama investicija į ateitį, tiki tėvai ir mokytojai. O ar patys vaikai jiems skirtos literatūros jūroje atranda savąjį gyvenimo inkarą? Tarptautinės vaikų knygos dienos išvakarėse – suaugusiųjų žvilgsnis į vaikų literatūrą.
© Shutterstock nuotr.

Į „Šeimininkės“ klausimus atsako Kęstutis Urba, vaikų literatūros kritikas.

- Kokia knyga laikoma gera?

Bene sunkiausia kūrėjams, rašantiems vaikams bei paaugliams, suderinti du dalykus: kad knyga būtų patrauklaus siužeto, intriguojanti, lengvai skaitoma ir, antra, kad ji būtų prasminga, turininga, keltų esmingas problemas, pristatytų augančiam žmogui svarbias etines, moralines, pilietines vertybes. Būtent tokią literatūrą, kurioje pasiekta ši pusiausvyra, paprastai ir vadiname vaikų literatūros klasika. Lietuvoje, kaip ir visur, turime ir gerų, ir blogų knygų. Daugiausia, kaip ir visame pasaulyje, išleidžiama vidutiniškų.

- Ar Lietuvoje pakanka rašytojų vaikams?

Pernai naujas knygas vaikams išleido net 55 lietuvių autoriai. Kaip jums atrodo – ar tai mažai? Turbūt ne. Atvirai sakant, kone daugiau kaip pusė tų autorių man nežinomi. Nežinau, kas jie, kodėl kuria vaikams. Kai kurie rašo atkakliai, ne pirmus metus – net ir pernai keletas iš jų išleido po tris keturias knygas. Tačiau ar iš to liks nors kokie pėdsakai lietuvių vaikų literatūros raidoje, labai abejoju. Lietuvoje, kaip ir daugumoje posocialistinių šalių, knygų leidyba tapo visiškai „demokratišku“ reiškiniu.

Neseniai kalbėjausi su viena Slovėnijos vaikų literatūros tyrinėtoja, kuri taip pat yra ir vaikų literatūros leidėja. Slovėnijoje irgi begalybė vaikų literatūros kūrėjų. Jeigu autoriaus neleidžia egzistuojančios leidyklos, jis galų gale įkuria savo leidyklą ir knyga vis tiek pasirodo. Panašiai yra ir Lietuvoje. Ir štai susidaro tokia situacija: literatūros apžvalgininkė, įpareigota aptarti 32 pernai pasirodžiusias eilėraščių knygas vaikams, susiėmė už galvos: beveik nėra ko analizuoti. Tačiau nereikia manyti, kad lietuvių vaikų literatūros pasaulį užpildo tik mėgėjiška literatūra.

Džiugu, kad iki šiol vis dar teberašo vyresniosios kartos atstovai: Kazys Saja, Ramutė Skučaitė, Vytautė Žilinskaitė, ateina vienas kitas iš jaunesniųjų, sparčiai plėtojasi paveikslėlių knygų menas, kartkarčiais pasirodo įtaigių, netikėtų prozos knygų. Tik su poezija – tradiciškiausia lietuvių vaikų literatūros šaka – jau darosi problema.

- Kuo skiriasi vyresniosios ir jaunesniosios kartos rašytojų kūryba?

Vyresniesiems būdingesnis klasikinės vaikų literatūros kanonas: aiškios ir aiškiai išsakomos vertybės, idėjos, nuoseklus siužetas (jeigu tai proza), darni struktūra.

Kartais vyresniųjų kūrybai papriekaištaujama dėl atotrūkio nuo šiuolaikinių skaitytojų realijų, už per monotonišką ar net nuobodų pasakojimą. Bet tai susiję su konkrečiais kūriniais, o ne su rašytojo amžiumi. Jaunųjų rašytojų kūryba labiau veikiama postmodernizmo, jų kūrybos pasaulis labiau fragmentuotas, reikalauja didesnio suvokėjo aktyvumo, neretai pasižymi didesniu žaismingumu. Neatsitiktinai būtent jaunesnieji lietuvių vaikų literatūroje įtvirtino nonsenso stilistiką. Tokiuose kūriniuose nėra atvirai teigiamos kokios nors vertybės, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad jų apskritai nėra. Gaila, bet jaunų rašytojų į vaikų literatūrą ateina per mažai.

- Kaip mūsų vaikų autorių knygas vertina kitų šalių skaitytojai?

Negalėčiau atsakyti į šį klausimą dėl labai paprastos priežasties: mūsų literatūros į užsienio kalbas verčiama labai mažai. Maždaug prieš penkmetį į švedų kalbą buvo išversta Vytauto V. Landsbergio „Arklio Dominyko meilė“. Deja, mano pažįstami literatai Švedijoje nepastebėjo jokių šios knygos vertinimų, jokių recenzijų.

Į ukrainų kalbą išverstos kelios Vytauto Račicko, taip pat Vytauto V. Landsbergio knygos, bet irgi nežinau, ar jos sukėlė kokį nors rezonansą. Reikėtų specialiai tuo pasidomėti. Be abejo, šiuomet gausiausiai verčiama Kęstučio Kasparavičiaus kūryba. Lietuvių autorių vertimų į kitas kalbas negausą lemia didžiulė konkurencija. Norint tarptautinei rinkai patiekti mažos šalies literatūrą, reikia didelių pastangų. Pagaliau ir pati literatūra turi būti itin stipri, ryški ir įdomi.

- Kuo mūsų autoriai išsiskiria iš kitų šalių rašytojų, ką jie galėtų daryti geriau, ieškodami tiesesnio kelio pas jaunuosius skaitytojus?

Kiekvienas rašytojas yra savitas, tad apibendrinti vargu ar galima. Žvelgiant į nepriklausomybės metų literatūrą, aiškiai matyti, kad jos pasaulis vis dar susijęs su tautosaka, mitologija. Tai mūsų savitumas. Kaip užsiminiau, lietuvių vaikų literatūrai nuo seno būdingos labai stiprios poezijos tradicijos. Deja, kelių ryškiausių vaikų poetų jau nebėra tarp gyvųjų, o į jų vietą mažai kas ateina. Drįsčiau įtarti, kad lietuvių vaikų poezijos pastaruoju metu nebepalaiko ir profesionalios Lietuvos leidyklos. Nors ši vaikų literatūros rūšis neabejotinai reikalinga.

Ką mūsų rašytojai galėtų daryti geriau? Galbūt labiau subrandinti kūrinį, iki galo išnešioti, nes šiandien išleidžiama ir nemažai „pusiau parašytų“ kūrinių. Taip pat derėtų kuo giliau skverbtis į šiuolaikinio vaiko, ypač paauglio, tikrovę, kuri, be abejo, pasikeitusi, ieškoti naujų kūrybos temų, vaizdavimo objektų. Skaitytojų tėvai kartais kelia mintį, kad knygose per daug gamtos ir gyvūnėlių, nes vaikai juos mato vis rečiau, o susiduria su kitais dalykais. Tokia nuostata, žinoma, nevienareikšmė.

- Kokias knygas labiausiai skaito Lietuvos vaikai?

Visame pasaulyje skaitomos lengvesnio pobūdžio knygos, kurios neverčia per daug galvoti, per giliai įsijausti. Lietuvoje populiariausios verstinės knygos. Į renkamus metų skaitomiausiųjų penketukus lietuvių autoriai retai bepapuola. Tačiau jokiu būdu tai nėra mūsų vaikų literatūros pasmerkimas. Turime tikrai puikių verstinių kūrinių, kuriuos tiesiog būtina perskaityti. Pagaliau tai, ką vaikai godžiai skaito dabar, nebūtinai lieka jų atmintyje užaugus.

Pradėdamas skaityti vaikų literatūros kursą universitete, kasmet paprašau studentų užrašyti penkias knygas, kurias jie ryškiausiai atsimena iš vaikystės ir paauglystės. Iš daugiau nei pusantro šimto šiais mokslo metais kursą klausiusių studentų dažniausiai paminėjo verstinius autorių kūrinius.

Besąlygiškai visi minėjo Astridos Lindgren knygas. Neretai – ir Tuvės Janson. Tarp dažnai vardytų – ir Antuano de Sent-Egziuperi „Mažasis princas“, ir ne taip jau seniai Lietuvą pasiekęs Frances Hodgson Burnett „Paslaptingas sodas“. Tai tik keletas pavyzdžių, bet mane labai maloniai nustebino, kad šiuolaikinių dvidešimtmečių atmintyje įsirašiusios klasikinės, visame pasaulyje garsios knygos. Ir tai turbūt dėsninga...

Studentų paminėtos lietuvių autorių knygos sudarė gal tik kelis procentus, bet ir jie džiugino. Kasmet prisimenamas Vytauto Misevičiaus „Danukas Dunduliukas“, Justino Marcinkevičiaus „Grybų karas“, minima Vytautės Žilinskaitės „Kelionė į Tandadriką“, „Robotas ir peteliškė“ ir kt.

- Kokia apskritai turėtų būti knyga, kad paliestų vaiko širdį?

Kad paliestų vaiko (pirmiausia vaiko, ne paauglio) širdį, literatūra turi būti kaip įmanoma paprastesnė. Ryškiausių autorių kūriniai dažniausiai tokie ir būna – nesudėtingi, skaidrūs. Knygos, kuriose specialiai kuriama intriga, dirbtinai komplikuojamas siužetas, vargu ar gali itin sujaudinti. Vaikams ypač svarbus natūralumas. Galų gale, toje knygoje turi būti nuoširdaus jausmo.

Paaugliams įdomus fantasy žanras, kuriame vyrauja virtualus, antrinis pasaulis. Mažiems tikresnė ir artimesnė literatūra, kurioje kalbama apie mamą, tėtį, šeimą. Apie tai gal daugiau galėtų rašyti ir mūsų autoriai, tik, žinoma, ne banaliai, ne įgrisusiomis klišėmis.

- Iš šiandienės literatūros vaikams galbūt galima numatyti, kokia karta ugdoma, kokios bus jos vertybės?

Norėčiau, kad knygos ugdytų kiek galima kultūringesnį, jautresnį, išprususį vaiką. Šiandienos literatūra atviresnė, skatina rinktis, nuspręsti pačiam. Vaikai, ypač paaugliai, knygose regi labai sudėtingą, prieštaringą pasaulį. Žinoma, tai skatina mąstyti, bet ar visada formuojamos teisingos moralinės nuostatos, reikėtų pasvarstyti. Literatūra, rašanti apie tamsiąsias gyvenimo puses, neturi provokuoti nevilties, pykčio, agresijos. Atrodo, mūsų vaikų ir paauglių literatūrai nelabai sekasi ugdyti būsimos asmenybės pilietiškumo. Nors, kita vertus, manyčiau, kad esmingiausias jos uždavinys – dėti moralumo, grožio pajautos pamatus.

Tarptautinė vaikų knygos diena

Švenčiama kartu su pasakų kūrėjo Hanso Kristijano Anderseno (1805–1875) gimtadieniu – balandžio 2-ąją. Pradėta švęsti 1967 m., jos idėją iškėlė Tarptautinė vaikų knygos taryba. Kasmet kuri nors šalis yra šios šventės rėmėja.

Tos šalies rašytojas rašo kreipimąsi, atvirą laišką pasaulio visuomenei, o dailininkas kuria plakatą. 2011 m. kreipimasis Tarptautinės vaikų knygos dienos proga į pasaulį iškeliavo iš Europos kultūros sostinės Talino.

Teksto autorė – gerbiamiausia estų rašytoja Aino Pervik (g. 1932). Ji sukūrė beveik 50 knygų, daugiausia vaikams, lietuvių skaitytojams jau pažįstamos „Balionėlis“, „Paula ir Patrikas“, „Paula baigia vaikų darželį“. Plakato dailininkas Jüri Mildebergas (g. 1965) yra iliustravęs apie 20 knygų, surengęs asmeninių parodų įvairiose šalyse – pradedant Suomija ir baigiant Japonija.

Bus daugiau.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Orai: po tikros karščio bangos vėl teks ieškotis megztinio (10)

Vasara tempo nemažina ir jau artimiausiomis dienomis vėl sulauksime tikros karščio bangos: oras...

Teroristinis išpuolis Barselonoje: aukų skaičius dramatiškai išaugo nuolat pildoma (776)

Turistų pamėgto Ramblos rajono pagrindinėje gatvėje Barselonoje, į žmonių minią įvažiavo...

Išpuolis Barselonoje: sulaikyti du įtariamieji (265)

Ispanijos saugumo tarnybos paskelbė įtariamojo, kurio vardu išnuomotas incidente panaudotas...

Liudininkas apie kraupų išpuolį Barselonoje: jis per žmonių minią lėkė visu greičiu, nė nebandė stabdyti (29)

Ketvirtadienio vakarą Barseloną sukrėtė kraupi teroro ataka – į minią žmonių įsirėžė...

Barselonos centre gyvenantis lietuvis: nejauku ir pikta, bet tenka priimti tokią realybę (43)

Apie šešerius metus Katalonijos sostinėje Barselonoje gyvenantis kaunietis Eduardas Žigunovas...

„Sūduva“ po pertraukos neatlaikė Bulgarijos čempionų spaudimo (174)

Bulgarijos čempionai parodė savo meistriškumą. Paskutinio UEFA Europos lygos atrankos varžybų...

Lietuvoje pristatyta įspūdinga aukštosios mados Indijos kolekcija (15)

Vilniuje ketvirtadienio vakarą įvyko neeilinis mados renginys. Indijos nepriklausomybės dienos...

Ekonomistai įvertino R. Karbauskio norą (223)

Ekonomistai Nerijus Mačiulis ir Gitanas Nausėda neigiamai vertina „valstiečių“ lyderio...

Berniukas susirūpino benamių kačių likimu: tapo jų gelbėtoju ir superherojumi (11)

Kaskart aplankęs Kris Papiernik ir Kia Griffin, jų penkiametis sūnėnas Shon'as tenori daryti viena...

Kodėl princas Williamas negali skristi vienu lėktuvu su šeima (9)

Pasak karališkojo protokolo, karališkoji šeima neturėtų lėktuvu skraidyti kartu, tačiau...