Andrius Simonaitis, Vilniaus indiškos reiki mokyklos vadovas, Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų narys, patikina, kad visa tai išties puiku. Tačiau būdamas gydytojas kiekvienai šeimai jis pirmiausia paskirtų ne vaistų, o privalomą kasdienę meilės porciją.
- Kai kurie tėveliai ir net gydytojai mano, kad vaikams kartas nuo karto susirgti yra normalu. Atseit, taip jau būna, nieko nepadarysi, išaugs... Ar sutinkate su šiuo požiūriu?
- Nesvarbu, ar serga vaikai, ar suaugusieji, visoms ligoms yra savos priežastys. Auginu tris vaikus. Neseniai teko apsilankyti poliklinikoje. Įeinu – ten pilna mamų su įvairaus amžiaus vaikais. Sėdėdamas eilėje galvoju – kodėl tiek daug vaikų vis serga?
Į mane irgi kreipiasi nemažai tėvelių dėl vaikų sveikatos. Vieniems nesibaigia sloga, kiti vargsta dėl nuolatinių pilvo skausmų... Manau, daugeliui ligų patys tėvai gali užkirsti kelią. Stiprinti sveikatą ir net gydyti pirmiausia reikia namuose. Svarbiausias žingsnis – nustoti skubėti ir tiesiog pabūti su vaiku, suteikti jam meilės. Patikėkite, sutaupysite ir laiko, ir jėgų.
- Kaip pastebėti vaiko ligos pradžią?
- Vertėtų suprasti, kas yra liga ir kada ji iš tiesų prasideda. Fizinė liga yra tam tikrų vidinių bėdų, sutrikusios energijos tėkmės paskutinė stadija. Taigi vaikų negalavimai prasideda kur kas anksčiau. Maždaug 2–3 dienas prieš susirgdamas, vaikas jau būna nestabilios būklės.
Paprastai galima pastebėti, kad jis tampa piktas, irzlus, jam niekas netinka. Jis šiaušiasi, darosi kaprizingas. Tai jau požymiai, kad kažkas negerai. Jei tuo metu tėvai daugiau laiko skirtų vaikui, priglaustų, apkabintų jį, pamyluotų, išmiegotų su juo savo lovoje, greičiausiai viskas grįžtų į savo vėžes.
- Tėvų ir vaikų ryšys toks galingas?
- Žinoma, ypač kai šeimos nariai keičiasi energija – savo jausmais, išgyvenimais. Deja, pastebiu, kad vis daugiau tėvų ir vaikų ja keistis nebemoka. Šeimos sveikata ir santarvė prasideda nuo suaugusiųjų.
Pirmiausia subalansuoti savo jausmus ir emocijas reikia tėvams. Tada ramybė perduodama ir kitiems šeimos nariams – žodžiais, rankomis, prisilietimais. Vaikai puikiai jaučia, ar tėvai yra laimingi, ar harmoningas jų gyvenimas. Jei jie neturi ko duoti, vaikai intuityviai pradeda saugotis, atsiriboti nuo tėvų. O jei turi – vaikai ateina, glaudžiasi.
Visą dieną dirbu su energijomis. Padedu žmonėms jas atkurti, vedu reiki seansus. Kai grįžtu po dienos darbų, nesijaučiu pervargęs – mano paties energija teka laisvai. Šią pilnatvę puikiai jaučia mano trys sūnus. Jiems labai norisi prie manęs prisiglausti.
Mažiausiasis Matas mėgsta gulėti ant pilvo, o kiti du – iš šonų. Matas užmiega pirmas, tada apkabinimo laukia kiti vaikai.
Kai mama pas mane atveda savo vaiką, energetinę diagnostiką darau abiem. Dažniausiai vaiko energiniai sutrikimai atitinka mamos energinius sutrikimus. Todėl pradedu dirbti ne su vaiku, o su mama. Sutvarkius mamos energinę sistemą, vaikui iš karto tampa lengviau. Jis kaipmat pagauna jos būseną. Tuomet vaikui visiškai atsigauti pagalbos reikia nedaug.
Vaikų kalba – tai kūno šilumos, meilės kalba. Kad ir kiek tėvai aiškintų ar ko nors klausinėtų, mažieji geriausiai supras apkabinimą. Mama apkabino – ir vaikui viskas aišku, saugu, gera.
- Minėjote energiją, kuri turėtų laisvai tekėti kūnu. Ar vaikų organizme ji veikia taip pat?
- Taip, per kiekvieną žmogų teka gyvybinė energija. Vaikui gimus, energija teka visiškai laisvai. Štai kodėl suaugusieji patiria begalinį džiaugsmą, matydami jiems besišypsantį mažą vaiką. Prie kūdikių būti yra lengva ir malonu lyg šalia šventųjų. Metams bėgant visi neigiami gyvenimo veiksniai (barniai, apgavystės, stresai ir pan.) žmogaus energijos tekėjimą sumažina. Dėl to labai svarbu kiekvienam atsigręžti į save, į savo kūną, jausmus, mintis, ir bandyti juos harmonizuoti.
Tiesa, per vieną dieną suaugęs žmogus nepradės vėl švytėti kaip vaikas. Reikia šiek tiek laiko, pastangų ir darbo, kad gyvybinės energijos prisipildytų visas kūnas. O kai energija pradeda vėl tekėti laisvai, atsiranda daugiau jėgų, labai pagerėja sveikata. Tada smagu bendrauti šeimoje, malonu dirbti. Tačiau svarbiausia – šia energija galima dalytis vieniems su kitais ir būti sveikesniems.
- Kokios ligos dažniausiai vargina vaikus?
- Viena dažniausių vaikiškų bėdų – pilvo skausmai. Jie dažniausiai kyla dėl „užblokuotų“ kojų – tai lemia nuolatinis skubėjimas ir stresas. Energija stringa ir kaupiasi žarnyne. Tam, kad energija pratekėtų, tėveliai gali kasdien pamasažuoti ir paglostyti vaikučio kojas, palaikyti rankas jam ant pilvo, šildyti jį.
Apskritai tėvų, ypač mamos, rankų šiluma veiksmingai gydo. Daugelis esame patyrę, kaip greitai nustoja skaudėti sumuštą koją ar ranką, kai užgautą vietą papučia ir paliečia mama.
Kitas dažnas sutrikimas – neramus miegas. Paprastai jo priežastys būna tėvų pykčiai, barniai, įtampa namuose. Kai vaiko nervų sistema perkraunama, gydytojai pasiūlo raminamųjų vaistų. Kartais jų irgi reikia, kad būtų lengviau išgyventi sunkų periodą. Tačiau pirmiausia keistis turi tėvai – mokytis bendrauti, stengtis geriau sutarti.
Kartą mama atvedė berniuką, kuris pradėjo šlapintis į lovą. Ji nesuprato, kas nutiko, kodėl vaikas staiga nebesugeba atsikelti naktį pasišlapinti. Supratau, kad berniukas patyrė kažkokį įvykį, kuris pažeidė šlapimo sistemos veiklą. Vaikui nuo išgąsčio kildavo noras šlapintis, ir jis nevalingai miego metu tai darydavo į lovą. Subalansavus jo energetiką, situacija pamažu susitvarkė.
Beje, šioje situacijoje labai svarbu palaikyti idealią švarą, iškart keisti patalynę, kad nebūtų šlapimo kvapo. Taip pat reikėtų keisti vaiko miegojimo vietą.
- Vadinasi, ne tik ypatingus gebėjimus turinčių žmonių, pavyzdžiui, bioenergetikų, bet ir mamos rankos stebuklingos?
- Žinoma. Dažnai jos net stipresnės nei bioenergetikų. Veiksmingiausia vaikus gydyti meile. Tiesa, iš tikrųjų vaikus gydo ne pačios rankos, kurias dedame. Jos yra mūsų vidinių jausmų – dėmesio, šilumos, meilės, išraiška. Žmonės alkani ne tik maisto, bet ir meilės. Kaip kasdien turime suvalgyti tam tikrą porciją maisto, taip mums reikia ir kasdienės porcijos meilės. O vaikams – netgi dvigubos!
Kai vaikas yra išmyluotas ir patenkintas, tai ir ligos mažiau puola. Jam šviesiau gyventi, daugiau jėgų, geresnė nuotaika, daugiau energijos. Vaikai, gavę meilės, ją dosniai dalija kitiems, taip pat grąžina tėvams.
Grįžtame su žmona, apsikabiname su visais trim vaikais ir nebežinome nei kur buvome, nei kas mus slegia. O kai vaikai būna pikti, vakare prieš miegą lovoje vieni kitus gydome. Vieną paguldome į vidurį. Kiti keturi uždeda ant jo rankas ir meldžiasi. Pajuntame bendrystę ir visišką palaimą... Vaikai kitą rytą atsibunda kaip nauji. O po kelių dienų jau patys prašo pasigydyti, derasi, kuris gulsis pirmas...
