Gydytojas oftalmologas naujagimio akis apžiūri dar gimdymo skyriuje. Tuomet patikrinama akių dugno būklė, optinė sklaida ir t. t.
Savarankiškai apsilankyti gydytojo kabinete reikėtų iki pusės metų amžiaus. Po pirmosios apžiūros gimdymo namuose, įtarus kokių nors ligų, sakykim, žvairumą, įgimtą kataraktą, ašarų takų nepraeinamumą ir kai kuriais kitais atvejais gydytojai pediatrai pataria ilgai nedelsti ir kreiptis į specialistus.
Jei jokių regos pakitimų nenustatoma, kitą kartą pas gydytoją reikia apsilankyti vaikui suėjus metams. Tuomet regėjimas tikrinamas stebint akių judesius, gebėjimą įžiūrėti smulkius objektus, vėl tikrinamas akių dugnas. Tai atliekama praplėtus vyzdžius akių lašais.
Jei akys sveikos ir gydytojas nepatarė atvykti anksčiau, tuomet kita profilaktinė apžiūra turėtų vykti vaikui sulaukus trejų metukų ir dar viena – penkerių-šešerių metų, prieš mokyklą.
Tėvai turėtų atkreipti dėmesį ir kreiptis į gydytoją anksčiau, jei vaikas, žiūrėdamas televizorių, stengiasi atsisėsti vis arčiau jo, knygutes skaito ir varto prisitraukęs prie pat akių, trina akis, skundžiasi akių nuovargiu, dvejinimusi ar galvos skausmais, jei akys ašaroja ar bijo ryškios šviesos, traiškanoja, nuolatos paraudusios ir t.t.
Paprastai dėl vaikų regėjimo labiau jaudinasi tėvai, patys turintys regėjimo problemų ir nešiojantys akinius, nors medikai sako, kad nebūtinai trumparegių tėvų vaikai bus trumparegiai.
Matomos ir slaptos ligos
Dažniausi vaikų regos sutrikimai – toliaregystė, astigmatizmas, mokykliniame amžiuje – trumparegystė, žvairumas, ambliopija (akies tingumas). Daugiausia problemų gydytojams sukelia ilgai negydytas ar nenustatytas žvairumas, vienos akies tinginystė dėl žvairumo ar skirtingos akių refrakcijos. Tokiais atvejais matymas žiūrint abiem akimis būna ganėtinai geras.
Tėveliai neįtaria, kad vaiko rega sutrikusi, nes vaikas nejunta, kad viena akimi mato blogiau.
Tačiau jei vaikas laiku profilaktiškai tikrinamas, šios ydos nesunkiai nustatomos ir gydymo rezultatai būna geri. Vėlai diagnozavus ligą, gydymas trunka ilgiau, mažyliui reikia po keletą valandų į dieną dengti sveikąją akį, o tai nėra malonu, ir rezultato reikia laukti gana ilgai.
Kartais žvairumas su metais praeina, tačiau nereikėtų tuo pasikliauti, verčiau reikėtų kreiptis į gydytoją.
Akių pradžiamokslis
Beveik visi kūdikiai gimsta toliaregiai. Vaikui augant toliaregystė mažėja ir išnyksta maždaug 10 metų amžiaus. Normalu, kai naujagimio toliaregystė yra 3,0-4,0 dioptrijos, vienerių metukų vaiko – 2,0 dioptrijos, dvejų metų – 1,0 dioptrija, nuo 6 iki 10 metų amžiaus vaiko – 0,5 dioptrijos. Tokio dydžio toliaregystės nereikia koreguoti. Tačiau negalima praleisti momento, kai toliaregystę jau būtina gydyti.
Toliaregiams reikalingi iškili akiniai (pliusiniai), pro kuriuos gerai mato iš tolo ir be nuovargio skaito smulkų raštą. Akinius jiems reikia nešioti nuolatos. Laiku parinkti tinkami akiniai apsaugo akis nuo nuovargio ir žvairumo.
Dažniausia vaikų regėjimo sutrikimo priežastis – trumparegystė, tačiau tik 1-2 proc. vaikų trumparegystė yra įgimta. Ji dažniausiai išsivysto mokykliniame amžiuje, nors pastaruoju metu trumparegystė vis dažniau nustatoma besiruošiantiems lankyti mokyklą vaikams.
Didelės reikšmės jai atsirasti turi paveldimumas, sveikos gyvensenos įpročių nesilaikymas, persirgtos infekcinės ligos, netaisyklinga mityba, vitaminų stoka ir t. t.
Gana dažnai vaikams nustatomas astigmatizmas. Tai tokia akies struktūros anomalija, kai ragenos priekinis paviršius yra netaisyklingai išgaubtas, ragenos kreivumo spindulys įvairiuose meridianuose yra netolygus. Dalis patenkančių į akį šviesos spindulių susikerta viename taške, kita dalis – toliau. Todėl atvaizdas tinklainėje susidaro neryškus ir iškreiptas. Šiai regėjimo ydai ištaisyti skiriami cilindriniai arba sferocilindriniai lęšiai.
Šios refrakcijos ydos yra koreguojamos jau 10 mėnesių amžiaus kūdikiams. Laiku nepradėjus nešioti akinių labai dažnai išsivysto žvairumas. Tai ne tik kosmetinis trūkumas, o gilus sutartinio binokulinio akių matymo sutrikimas, dažnai susijęs su žymiu regėjimo aštrumo sumažėjimu. Jei akis žvairuoja nuo prigimties arba ankstyvo amžiaus, nukrypusi akis daugeliu atveju yra beveik akla.
Žvairuojantys vaikai gydomi nuo 10 mėnesių amžiaus, jiems nuolatiniam nešiojimui skiriami akiniai (kartais binokuliniai), naudojamos specialios priemonės: dengiama gerai matanti akis, švitinama įvairiais aparatais, taikomas ortoptinis ir chirurginis gydymas.
Ar padės morkos?
Negalima paneigti mitybos svarbos tiek bendram organizmo vystymuisi, tiek akių būklei. Vitaminas A dalyvauja tinklainėje vykstančiose fotocheminėse reakcijose. Šio vitamino yra morkų sultyse, todėl tikrai verta jas gerti. Tik nepamirškite, kad vitaminas A tirpsta riebaluose, tad norint, kad organizmas įsisavintų šį vitaminą, morkų sultis būtina pagardinti grietinėle ar prieš tai suvalgyti riebalų turinčio maisto.
Gydotojai pastaruoju metu nesutaria, ar lemiamos reikšmės akių sveikatai iš tikrųjų turi skaitymas transporte, gulint lovoje ir panašiai. Tačiau miego trūkumas, sėdėjimas ilgas valandas sukumpus prie kompiuterio, gyvenimas troškiose ar prirūkytose patalpose tikrai niekam neišeis į naudą.
Tėvai turėtų vaikui padėti formuoti teisingus įgūdžius, patys rodydami pavyzdį, kad nereikia kiauras dienas kiūtoti prie kompiuterio ar leisti laiką prie televizoriaus, nes nukentės ne tik akys, bet ir dvasinė bei fizinė sveikata.
Dar vienas principas, kurio šventai reikia laikytis – nešioti gydytojo išrašytus akinius. Nors vaikai šiais laikais ne itin gėdijasi nešioti akinius, juolab kad tokių vaikų vis daugėja ir vaikas su akinukais anaiptol nėra balta varna, tačiau kartais vaikai ignoruoja akinius, mokykloje taikosi juos įsikišti į kurpinę. Tėvams tokiais atvejais reikia būti taktiškiems ir atkakliems, sakykim, paklausti mokytojo, ar mokykloje vaikas nešioja akinius. Žinoma, vaikui reikia parinkti tokius akinius, kurie jam tiktų ir patiktų – tai palengvins užduotį.
Kartais gydytojai pernelyg skuba skirti vaikams akinius ir neturi laiko pakalbėti apie akių pratimus, kurie sergant tam tikromis ligomis duoda neblogų rezultatų net suaugusiems žmonėms. Gydomieji akių pratimai vaikams ir suaugusiesiems skiriami sergant trumparegyste, toliaregyste, žvairumu ir kitomis akių ligomis. Jei gydytojas jų neskiria, jums reikėtų to pasiteirauti patiems.