Pastarieji metai šiurpina savo įvykiais – tėvažudystėmis. Tokie atvejai nėra naujiena – istorijoje yra žinoma atvejų, kuomet vaikai, siekdami užvaldyti turtą, organizuodavo tėvų nužudymą. Tačiau šiais laikais tai ypač šiurpina. Kodėl taip atsitinka? Kokias auklėjimo klaidas padarė tėvai, sulaukę tokios dalios? Kalbiname psichoterapeutą Olegą Lapiną.
Spardyti, spyris, pyktis
Yra nusikaltėlių, pažeidusių net du Dievo įsakymus: smurtavusių prieš savo tėvus ar net juos nužudžiusių. Kaip galima vertinti šių nusikaltusių vaikų būseną?

Šeimoje turi būti saugu. Mes visi kaip papūgos kartojame tai, pridėdami: “vieta, kur tave myli“, „ jaukus židinys“, „apsauga nuo pasaulio negandų“. Atsipeikime. Reali šeima niekuomet neapseina be pykčio, o kartais ir be smurto. Smurtavimas šeimoje vyksta keliais būdais: fiziniais, emociniais ir dvasiniais.

Kai smurtą vykdo tėvai, jis dažniausiai vadinasi kitaip: atsikratyti problemos, paauklėti, sudrausminti, pamokyti. „Po to jie patys už tai dėkos“.

Kai smurtauja vaikai prieš tėvus - tai negirdėtas ir neregėtas nusikaltimas.

Motina, kuri atsikrato savo dar negimusio vaiko, ne visuomet graužiasi ir rauna sau plaukus. Dažniausiai ji tiesiog jaučiasi nesmagiai. O ką, jei košmariškame sapne pasirodytų jai jos negimęs vaikas ir pasakytų: „o dabar aš tave nužudysiu“?

Tėvas, mušantis savo sūnų ir sakantis: “tu esi niekas prieš mane”- jaučiasi teisus. Jis atstato hierarchiją, kad palaikytų šeimoje tvarką: tėvai yra viršesni už snarglius. O ką, jei po daugelio metų prie jo preis jo išaugęs sūnus su diržu ir pasakys: “o dabar tu esi niekas prieš mane, tėve“?

Vaikas, smurtaujantis prieš savo smurtavusius tėvus, nejaučia palengvėjimo. Jis dažnai pats patenka į nesėkminmgų ir problematiškų žmonių ratą. Jeigu jis nesivysto. Ir ideologiškai jam sunku vystytis. Nes ideologijoje nėra jį palaikančios sistemos.

Kai suaugę panaudoja fizinį smurtą prieš vaikus arba net juos žudo, tai daro taip todėl, kad visuomenėje yra visa sistema, kuri tai palaiko ir pateisina. Žinoma, tai ne vienintelė sistema.

Mūsų kultūroje jau kelis šimtmečius gyvuoja vaikų lygybės ir brolybės idėjos.
Jos skelbia, kad vaikai irgi žmonės, kad jie irgi turi turėti balso teisę šeimoje.
Kad suaugęs, panaudojantis savo jėgą prieš silpnesnį, apskritai elgiasi niekšiškai.
Kad tėvų įbauginti vaikai auga kompleksuoti, žiaurūs ir bailūs.
Kad tėvų besąlygiškas viešpatavimas šeimoje yra neefektyvus ir gimdo maištą;

Tačiau lygiai taip pat garsiai skamba balsai apie tai, kad:

Anksčiau, kai mokyklose ir šeimose vaikus mušdavo, jie būdavo drausmingesni;
Kad vaikai, jaučiantys tėvų silpnumą ir bejėgiškumą, suįžūlėja ir ima tėvais naudotis;
Kad vaikai yra puikūs psichologai ir manipuliuoja tėvais pasitaikus pirmai progai;
Kad vaikai pasąmoningai trokšta tvirtos tėvų rankos, nes jausdami ribas jaučiasi saugesni.

Šios nuomonės, žinoma, nereiškia, kad kalbame būtent apie žiaurų smurtą ir teisę žudyti. Kai kas nors nužudo savo tėvą ar motiną, šis įvykis išskirtinis ir tampa sensacija. Pačiam tokiam vaikui jis tampa labai didele moraline našta, kartais vedančia į savižudybę.

Nužudyti ką nors iš tikrųjų ir jausti impulsą tai padaryti - ne tas pats. Tarp vaiko neapykantos girtam mamą mušančiam tėvui: “jei galėčiau- užmuščiau“ ir realaus nusikaltimo - praraja.

Tačiau psichopatologiškas tėvelis - nenustojantis niekinti ir tyčiotis iš žmonos ir savo vaiko – ir psichopatologiškas paauglys - neturintis jokios išeities savo agresijai - jau sprogstamas mišinys. Praraja tarp „užmuščiau“ ir „užmušiu“ metams bėgant po truputį mažėja. Jei šis mišinys bus pakaitintas karštos saulės, asmeninės nesekmės ir girtumo - šansai padaryti impulsyvų nusikaltimą labai pašoka.

Apie emocinį smurtą galima kalbėti labai ilgai ir galima net šiuol išsireiškimu spekuliuoti. Tarkime, jei motina pažiūri į savo dukrą su pikta pašaipa ir dukra perskaito jos akyse: “tu man įkyrėjai“ – ji gali pasakyti: “mama mane žlugdo“. Joks teisėjas neįrodys, kiek emocinio smurto buvo ar nebuvo visuose tuose nežodiniuose ženkluose:

Man atėjus visi nutilo;
Tėvas kostelėjo ir ėmė šnarėti laikraščiu;
Mama virtuvėje ėmė garsiai plauti indus;
Močiutė reikšmingai trenkė durimis ir išėjo.

Juk ant mūsų nešaukia? Tačiau toks elesys reiškia mums žymiai daugiau, nei atviri klyksmai ir prakeikimai. Jei girtas tėvas ar mama kolioja mus visam kiemui girdint- mes susilauksime kiemo užuojautos. Nežodiniai veiksmai, kalbantys be žodžių: “aš tavęs nemyliu“- suprantami tik mums patiems. Ir kadangi jie yra labai subjektyvūs, o kartu ir labai žeidžiantys - mūsų pyktis prieš tėvus tampa nesuprastu ir užgniaužtu. Nepripažindami jo ir jo nereikšdami, mes spaudžiame viduje agresijos spyruoklę.

Emocinis smurtas - subjektyvi būsena, kai mes jaučiamės verčiami :

Jaustis menkesniais už tėvus;
Jaustis durniais, debilais, neišmanėliais ir nevėkšlomis;
Jaustis tėvų surogatiniais sutuoktiniais;
Išpažinti ypač fanatišką ir nelanksčią tėvų religiją;
Jaustis labai kaltais ir blogais.
Neturėti net galimybės pavadinti tai kaip smurtą ( šizofrenijai palanki situacija).

Tiesa, toks smurto suvokimas remiasi nelabai tiksliu požiūriu: “kitas žmogus mane verčia kažką jausti“. Juk aš galiu nesijausti verčiamas, jei:

Išmoksiu kai ko negirdėti ir nematyti;
Išmoksiu tėvams atleisti ir juos suprasti;
Išmoksiu vis tiek sakyti tėvams savo nuomonę, kad ir kiek mane tildytų;
Išmoksiu humoro.

Žinoma, mes turime būti pakankamai subrendę, kad išmoktumėme taip elgtis. Būdami maži, mes netūrime viso šio arsenalo, o jei mūsų tėvai patys yra psichopatologiški, tai ir jie neturi. Dėl to jie prieš mus ir smurtauja: dėl savo defektų ir savo problemų. Ir tuomet jų problemos tampa problemomis mums. Ir retsykiais mes norime juos nužudyti.

Dvasinis smurtas yra dalykas ne toks akivaizdus. Čia lyg ir nėra fizinio ir emocinio smurto. Tačiau būdami su tėvais, turinčiais dvasinių defektų, mes nebegalime džiaugtis ir atsižadame dvasinių dalykų: gėrio, grožio, gyvybingumo ir tiesos.

Mums neleidžia vadinti daiktų savo vardais, ypač agresijos, sekso, mirties, tėvų trūkumų;
Mums neleidžia juoktis, nes į viską tėvai žiūri pernelyg rimtai;
Mums neleidžia aukotis dėl draugų, nes “tai kvaila“;
Mums neleidžia mylėti, nes “tai dar ne meilė, vaikeli“;
Mums neleidžia būti gyvais, nes “tu dar nežinai, koks pavojingas tas gyvenimas“;

Ir norėdami, kad tėvams būtų patogu su mumis, mes aukojame savo gyvenimą ir savo dvasią.

Harvardo universiteto studentai, augę žiauriomis ir atstumiančiomis sąlygomis, buvo ištirti prieš penkiasdešimt metų. Beveik visi jie turėjo žymiai daugiau socialinių ir psichologinių problemų, palygint su sėkmingai augusiais studentais.

Tačiau pakartotinas tyrimas, padarytas po penkiasdešimties metų, parodė štai ką. Didesnė dalis šių studentų tarsi ištaisė savo gyvenimą, nors ir pavėluotai, bet išsprendė savo psichologines ir socialines problemas. Jie jau nebesiskyrė nuo savo sėkmingesnių bendramokslių. Vadinasi, nebūtina būti žiauriam su tėvais, kurie buvo žiaurūs su tavimi?

Gyvenimas, atrodo, duoda mums ne tik kančią, bet ir šansą. Šansą peraugti šią kančią. Išgyventi ir pradėti gyventi.

Olegas Lapinas

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

A. Kubilius prabilo apie spąstus, kurie gali sutrukdyti pasivyti ES pragyvenimo vidurkį (205)

Lietuvai pasivyti Europos Sąjungos (ES) pragyvenimo vidurkį gali sukliudyti vidutinių pajamų...

JAV karo laivo įgulai atsirūgo vizitas Klaipėdoje: sekso vakarėlis baigėsi skandalu (122)

Dar vasario pradžioje į Klaipėdą draugiško vizito užsukęs JAV karo laivas „ USS Hue City...

Prasta vasara smogė ne tik Palangos verslininkams (2)

Lietinga vasara problemų pridarė ne tik nuomojantiems kambarius pajūryje. Paslaugas kaimo turizmo...

V. Putinas spaudžia Baltarusiją dėl Baltijos šalių (286)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas didina spaudimą Baltarusijai nukreipti naftos krovinių...

Greitkelyje Vilnius – Kaunas vilkikas nuvažiavo nuo kelio: formuojasi kilometrinės spūstys (10)

Greitkelyje Vilnius – Kaunas vilkikas nuvažiavo nuo kelio. Sprogus padangai jis atsidūrė...

A. Užkalnis. Blogybių šaknis yra dviratininkai (262)

Nežinau, ar jūs pastebėjote, bet mūsų vasarėjančioje Lietuvoje (iki kitų metų tikrai...

Ėmė griežčiau tikrinti remontuojamus kelius: už broką skyrė baudų (44)

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos griežtina kokybės...

Išgelbėtas kajaku į Rusiją Juodąja jūra plaukęs mokslininkas (2)

Turkijoje buvo išgelbėtas keliautojas ir mokslininkas iš Rumunijos Chirazi Marianas, kuris...

Papildomi eksperimentai: D. Adomaičiui tenka galvoti ne tik apie Europos čempionatą (1)

Nors dabar Dainiaus Adomaičio galvoje daugiausiai vietos užima mintys apie artėjantį Europos...

Jautrūs plaukai: patarimai jiems plauti

DELFI Stilius jau rašė, kas kiek dienų reikėtų plauti sausus ir riebius plaukus, tačiau žmones...