„Mažųjų ekspertų mokyklos“ ambasadorė psichologė, psichiatrė, medicinos mokslų daktarė Sigita Lesinskienė įžvelgia daugybę privalumų, kuriuos augintiniai suteikia visai šeimai.
Gydytojos teigimu, bendravimas su gyvūnu yra naudingas ne tik vaikams, bet ir jų tėveliams. Augintinis namuose suteikia daug džiaugsmo bei gerų auklėjimo progų. Paradoksalu, tačiau gyvūnas vaikui dažniausiai padeda tapti geresniu žmogumi.
Dr. S. Lesinskienė įvardija ne vieną augintinio teikiamos naudos aspektą. Gydytoja taip pat įspėja, kad naminiu gyvūnu reikia rūpintis, be to, jis kartais gali suteikti skaudžių išgyvenimų.
Penki privalumai, kodėl gerai turėti augintinį:
1. Bendravimas su naminiu gyvūnu gerina sveikatą. Tokį sveikatinimo poveikį jis turi ir vaikams, ir suaugusiesiems.
2. Naminis gyvūnas skatina geriau suprasti šalia esantį. Ikimokyklinio amžiaus vaikui labai svarbi galimybė matyti gyvūną, jo poreikius, charakterį. Mokydamasis suprasti, pažinti, priimti augintinį, vaikas išmoksta atsižvelgti ir į kitų žmonių poreikius.
3. Augintinis ugdo vaikų atsakomybės jausmą, rūpestingumą, kantrybę. Rūpindamasis, kad šuniukas, kačiukas ar jūros kiaulytė būtų pamaitinti, tvarkydamas jų tualetą ar narvelį, vaikas išmoksta rūpintis kitu, jausti pareigą ir atsakomybę.
4. Augintinis suteikia draugystę bei gerų emocijų. Naminis gyvūnas gali būti puikus draugas, kuris pralinksmina, nukreipia dėmesį nuo negatyvių dalykų. Jis taip pat gali padėti vaikui įveikti tamsos baimę, palengvinti vaiko mokymąsi miegoti savo kambaryje. Namuose, kuriuose auga daugiau vaikų, gyvūnai gali būti tarytum puikūs žaibolaidžiai. Jie padeda nukreipti dėmesį, tampa tarpininkais, papildo bendrystę, ryšį bei aktyviai juose dalyvauja.
5. Namie auginamas gyvūnas moko dalintis. Šeimose, kuriose auga vienas vaikas, gyvūnas padeda suprasti, kad ne vien vaiku turi būti rūpinamasi, kad dėmesiu ir globa reikia išmokti dalintis.
Penki iššūkiai, kurie laukia augintinių šeimininkų
1. Augintinis gali pakeisti šeimos gyvenimo ritmą. Įsitaisius augintinį, reikia nuolat taikytis prie svarbiausių jo poreikių. Tėveliai įgyja pareigą pakontroliuoti, kad gyvūnu būtų nuolat tinkamai pasirūpinta, šis nuolatinis papildomas rūpestis įpareigoja.
2. Rūpesčių gali pasirodyti daugiau nei džiaugsmo. Gali būti, kad pradžioje vaikui bus įdomu rūpintis augintiniu, jam tai patiks, tačiau vėliau – nusibos, o pareiga rūpintis namų augintiniu ims varginti.
3. Gyvūnas gali pasirodyti netinkamas. Ne visiems pavyksta susirasti gyvūną, kurio charakteris ir kitos savybės atitiktų namiškių charakterį, bendravimo, gyvenimo būdo ypatumus. Tokiu atveju augintinis teiks mažiau džiaugsmo ir darnos, o daugiau – rūpesčių, nusivylimo bei vargo.
4. Sunku išgyventi augintinio ligą ar mirtį. Liūdna, kai naminis gyvūnas suserga, dar liūdniau, kai jis numiršta. Tai gali tapti neišvengiamomis pamokomis: prisirišus, susidraugavus reikės išmokti paleisti, atsisveikinti.
Ne visiems svečiams, ypač artimesniems, kurie dažniau lankosi jūsų namuose, jūsų numylėtasis augintis patiks. Gali tekti išmokti tai pamatyti ir supratingai atsižvelgti.
Mažoji Stakėnų Rumba: meilė ir atsakomybė
„Lūkesčiai pasiteisino su kaupu, nes, manau, ir ji yra laiminga, nes labai mylima, o ir mes esame labai laimingi“.
Žinomo televizijos laidų vedėjo Žygimanto Stakėno ir jo žmonos Dovilės ir jų dviejų sūnų šeimoje šiemet įvyko svarbių permainų. Padaugėjo ir meilės, ir pareigų. Pokyčių kaltininkė – kalytė Rumba. Garbingos vengrų vižlų veislės atstovei neseniai sukako trys mėnesiai. Bendrais namais su Stakėnų šeima ji dalijasi tik mėnesį. „Lūkesčiai pasiteisino su kaupu, nes, manau, ir ji yra laiminga, nes labai mylima, o ir mes esame labai laimingi“, – sako „Mažųjų ekspertų mokyklos“ ambasadorius Ž. Stakėnas.
Televizijos laidų vedėjas buvo šios geros permainos iniciatorius. „Nusprendėm įsigyti dėl to, kad aš seniai to norėjau. Ilgai įkalbinėjau šeimą, o Dovilės sveikas protas ilgai atsilaikė prieš mano norą. Galų gale vis dėl to nutarėme, kad norime šuniuko. Ir vaikams – atsakomybė, nes turi kuo rūpintis, ir mums – atsakomybė, kad laiku grįžtume namo. Be to, dabar turime draugą“, – pasakoja Ž. Stakėnas.
Jis jau dabar pastebi teigiamą augintinės poveikį vaikams. Ryte jis įleidžia Rumbą į vaikų kambarį, ir ši meiliai prikelia vaikus – šoka į lovą, šunišku būdu juos išbučiuoja. „Džiaugsmingas rytas“, – taip šią procedūrą vertina Ž. Stakėnas. Prieš miegą – panašus atsisveikinimo ritualas.
Stakėnų vaikai dabar turi daugiau pareigų, Kai tėvų nėra namuose, jie turi pamaitinti augintinę, sutvarkyti jos tualetą: kol ji nepaskiepyta, vesti į lauką jos dar negalima.
„Tiesiog meilė ir atsakomybė – viskas kartu“, – į šeimą augintinės atsineštą kraitį įvardija Ž. Stakėnas.
Mažas šuo - didelis džiaugsmas
Esu iš tų mamų, kurios, jei vaikas bus motyvuotas, domėsis ir pasiryš pats prisiimti atsakomybę už gyvūną, leis jam jį turėti, net jei tai bus ne kiekvienam priimtinas ir įprastas augintinis. Tiesą sakant, net džiaugsiuosi, jei vaikai pasirinks ką nors nestandartiško, originalaus.
„Mažųjų ekspertų mokyklos“ ambasadorės, fotografės Raimondos Vyšnios šeimoje prieš aštuonis mėnesius apsigyveno Pupa – maža kernterjerų veislės kalytė, suteikianti džiaugsmo visiems, o ypač – mažiausiajai šeimos narei.
„Labiausiai šuniuku džiaugėsi mažoji dukrytė. Brolis ir sesė jau vyresni, tad jai trūko žaidimų draugo. Jos su Pupa auga kartu: valgo, miega, žaidžia. Dukrytė jautrios prigimties, būna, kad nenori su niekuo kalbėti, tada apsikabina Pupą ir bendrauja su ja visą valandą. Matau, kad su šuniuku ji jaučiasi ramesnė, saugesnė“, – pasakoja fotografė.
Jeigu leistų galimybės, Raimonda Vyšnia norėtų turėti daug įvairių gyvūnų. „Aš pati augau tarp gyvūnų ir prisimenu, kiek laimės man suteikdavo jų draugija. Manau, kad šuo šeimai, tokiai kaip mūsų – turinčiai vaikų ir gyvenančiai prie miško, – yra būtinybė. Su juo visada, bet kokiu oru, eisi pasivaikščioti, sutiksi draugiškų žmonių, pasikalbėsi ir pailsėsi“, – sako fotografė.
Šiuo metu ir mama, ir vaikai svajoja apie katę, o ateityje, kai vaikai paaugs, Raimonda neatmeta galimybės įsigyti ir egzotiškesnių gyvūnų: vėžliuką, driežą ar netgi vorą. „Auginu tris vaikus ir žinau, kad tokio prašymo galiu sulaukti. Esu iš tų mamų, kurios, jei vaikas bus motyvuotas, domėsis ir pasiryš pats prisiimti atsakomybę už gyvūną, leis jam jį turėti, net jei tai bus ne kiekvienam priimtinas ir įprastas augintinis. Tiesą sakant, net džiaugsiuosi, jei vaikai pasirinks ką nors nestandartiško, originalaus“, – sako fotografė.
Jos teigimu, gyvūnas namams atneša tiek pozityvumo, kad nei viena šeima neturėtų sudaryti kliūčių, jei vaikas nori augintinio. Svarbiausia – išsirinkti tinkamą gyvūną ir šeimoje pasiskirstyti pareigas, pasidalinti rūpesčiais ir atsakomybe.