Ugdome vaikų finansinį raštingumą: ką svarbu žinoti tėvams

 (3)
Vaikai gimsta apie pinigų egzistavimą net nenutuokdami. Jų galvose pasaulis egzistuoja toks, kokį jie mato ir pinigų ten nebūna ilgai. Todėl mokyti vaikus finansinio raštingumo nėra labai paprasta, tačiau tai daryti būtina.
© Shutterstock

Norime, kad vaikai mokėtų elgtis su pinigais, suprastų ne tik kaip jie yra uždirbami, bet ir kaip juos protingai leisti. Tinkamai vaikystėje su pinigais elgtis neišmokęs vaikas gali susidurti su sunkumais ateityje. O kaip su vaikais kalbėtis apie pinigus, pranešime spaudai pasakoja „Šiaurės licėjaus“ ugdymo vadovė Lina Kilčiauskaitė.

Skirtingam amžiui - skirtingas žinių kiekis

Vaikus supažindinti su pinigais, jų verte bei panaudojimu reikėtų po truputį, atsižvelgiant į jų amžių. Dar nemokantis skaičiuoti vaikas gali turėti „kiaulę taupyklę“, kuri taps pirmu metodu mokyti vaiką finansinio raštingumo – juk kaip smagu žaisti ir nuolat tikrinti ar taupyklė jau sunkesnė, ar labiau barška. O ją pripildžius keliauti į parduotuvę išsirinkti norimo žaislo. Taip paprasto žaidimo pagalba mokome atžalas taupyti.

Vaikui pradėjus skaičiuoti nuo vieno iki dešimties jau galime jiems paaiškinti, kad skirtingos kupiūros turi skirtingą vertę. Su priešmokyklinukais drąsiai galite kalbėti apie tokius dalykus kaip:

Piniginės kupiūros ir monetos – kaip jos atrodo, kas jose pavaizduota ir pan.;

Bankas nėra saugykla su aukso kalnais – kaip veikia ši finansų įstaiga, kokias finansines paslaugas ji teikia;

Pinigai nėra neišsemiamas šaltinis - jei vaikas pametė, turi suvokti, kad prarastų pinigų neatgaus. Taip pat ir su uždarbiu – jis nebus kokio tik užsigeisi. Taip mokysis juos labiau saugoti ir suvoks atsakomybę už turimus pinigus.

Su pradinių klasių mokiniais galite kalbėti ir mokyti juos suprasti bei suvokti:

Ne tik skirtumus tarp piniginių kupiūrų ir monetų, tačiau ir skirti euro ir cento vertę. Suprasti, kad 100 centų sudaro 1 eurą;

Mokėti suskaičiuoti ar kasininkas parduotuvėje atidavė grąžą tinkamai;

Suskaičiuoti ar užtenka pinigų norimai prekei įsigyti. Paprastai vaikai nori visko, ką pamato parduotuvėje, tačiau turi suvokti ir mokytis, kad visko nupirkti neįmanoma.

Kišenpinigiai taip pat yra fiksuoti, todėl mokiniai turėtų mokytis planuoti savo išlaidas bei santaupas ir kaip jomis tinkamai disponuoti.

Mokyti vaikus elgtis su pinigais nėra paprasta, reikia daug kantrybės ir laiko. Nors apčiuopiamų rezultatų iš karto ir nematysime, tačiau užaugę vaikai žinos, kad savarankiškai gali spręsti savo finansines problemas.

Aritmetika ir praktinis pritaikymas

„Šiaurės licėjuje asmeninių finansų tvarkymo klausimai yra integruoti į įvairias veiklas: matematiką, pasaulio pažinimą. Kai mokykloje vaikai išmoksta aritmetikos veiksmų, pradedame skaičiuoti ir pinigus. Matematikoje nuolat susiduriame su uždaviniais, kuriuose skaičiuojami eurai, euro centai, susipažįstama su monetos ir kupiūros sąvoka, jų skirtumu ir verte. Gebėjimas spręsti finansinius uždavinius labai priklauso nuo gebėjimo spręsti matematikos uždavinius.“ – teigia L. Kilčiauskaitė.

Priešmokyklinių klasių mokiniai pinigų tematikai skiria net atskiras savaites ir žinias gilina tokiuose konkursuose, kaip „Jauna piniginė“. Čia mokiniai ne tik susipažino su eurų banknotais, jų išskirtiniais ženklais, bet sukūrė istoriją apie verslininką, pajamas, išlaidas ir pelną, kurią pavaizdavo komiksu.

Kalbėdami apie parduotuves ar apsipirkimą, mokiniai klasę paverčia į prekybos centrą ir įgyvendina simuliacijas, kurių metu vieni tapo pardavėjais, kiti pirkėjais. Mokiniai ne tik renkasi, kam išleisti pinigus, kuriuos uždirbo visos ugdymo savaitės metu, bet ir mokosi suskaičiuoti, kiek pinigų reikia duoti ar kokią grąžą atiduoti.

Tokios vykdomos simuliacijos skatina vaikus drąsiai elgtis su pinigais ir moko finansinio raštingumo. Pastebime, kad pertraukų metu laisvalaikio erdvėse veikia ne tik parduotuvės, bet atsidaro ir knygynai, kuriuose vaikai vieni kitiems parduoda savo gamybos knygas, tikrina gautą grąžą ar skaičiuoja savo uždarbį.

Tėvų pavyzdys

Pasąmoningai ar sąmoningai vaikai kartoja tėvų elgesį, tad jokia naujiena, kad vaikai mokosi iš tėvų. Pinigai – ne išimtis, todėl tėvams reikia stengtis būti tinkamu pavyzdžiu, nes jis gali būti geriausia finansinė vaikų mokykla. Tai, kaip tėvai elgiasi ir ką sako apie pinigus, daro didžiausią įtaką vaiko finansiniam ugdymui. Todėl būtina apgalvoti, ne tik ką apie pinigus sakote, bet ir kaip su jais elgiatės.

Geras būdas mokyti vaikus valdyti pinigus yra šeimos susirinkimai, kurių metu susirinkus visai šeimai kalbamasi apie savo poreikius ir norus – ką gali leisti kiekvienas šeimos narys individualiai ir kokios išlaidos reikalingos visai šeimai kartu. Pagrindinė šio užsiėmimo mintis ta, kad vaikas supras, jog išlaidos priklauso nuo visos šeimos narių ir šeimos gaunamų pajamų.

Visuomet parduotuvėje apsipirkinėdami skaičiuokite ar pardavėjas gerai atidavė grąžą, prašykite šiuos skaičiavimus atlikti ir savo vaikus. Kai vaikas suvokia skirtumą tarp eurų ir centų bei geba skaičiuoti pinigus, nesunkiai išmoks apskaičiuoti ir gaunamą grąžą. Paprasčiausias būdas apskaičiuoti grąžą yra skaičiuoti skirtumą tarp daikto vertės ir sumokėtos sumos.

Vaikams reikėtų padėti suvokti, kad pinigai ant medžių neauga ir juos reikia užsidirbti. Leiskite jiems tai išbandyti atliekant tam tikrus darbus – geriausia mokėti už tuos, už kuriuos ir taip mokėtumėte. Pavyzdžiui, šiltą vasaros dieną vaikas gali nuplauti jūsų mašiną ir už tai gauti atlygį. Tačiau nepamirškite, kad pats darbas savaime, neturi tapti priežastimi duoti pinigų. Vaikui būtina suvokti, kad alga mokama tik už kokybiškai atlikta darbą.

Skatinkime vaikus uždirbtus ar gaunamus pinigus taupyti. Išmokę atidėti ir iškarto neišleisti pinigų, vaikai formuos įprotį taupyti, kuris bus labai naudingas ateityje. Vaikui užsinorėjus brangaus telefono ar kito didesnio daikto, sutarkite, kad jį pirksite bendrai ir sutartą dalį jis turės sutaupyti pats. Paskatinus taupyti jis geriau suvoks pinigo vertę, nes sukaupti didesnę sumą pinigų reikės ilgesnio laiko tarpo.

Vienodai svarbu ne tik išmokti taupyti, bet išmokti ir protingai leisti turimus pinigus. Nespręskite už vaikus ką jie turėtų įsigyti už savo pinigus, leiskite jiems klysti, nes pasimokę iš šių mažų klaidų, kurias padarys dabar, jie neklys ateityje spręsdami pirkimo dilemas. Tačiau mokykite juos, patarkite ir duokite gaires, kaip reikėtų elgtis su turimais pinigais. Pabrėžkite, kad išleidus pinigus menkniekiams tokiems kaip saldainiai, kramtomoji guma ar lipdukai, gali neužtekti pinigų būtiniems didesniems daiktams įsigyti.

„Elgtis su pinigais neišmokstame per vieną dieną, tad apsišarvuokite kantrybe ir atvirai kalbėkite apie pinigus ir svarbiausia būkite savo vaiko mokytoju, nes jūsų rodomas pavyzdys ir elgesys su pinigais yra didžiausia finansinio raštingumo mokykla vaikams. Džiaukitės vaikų daromomis mažomis klaidomis šiandien, nes jos padės išvengti didelių finansinių klaidų ateityje.“ – linki Lina Kilčiauskaitė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Namai

Vaikų noras laimėti šiltnamius vienus tėvus suvienijo, kiti bandė gudrauti (11)

Jau antrą savaitę šalies vaikų darželiai ir kitos ikimokyklinio ugdymo skyrius turinčios įstaigos varžosi dėl galimybės laimėti nuosavus šiltnamius savo mažiesiems auklėtiniams.

Universiteto dėstytojos patarimai, kaip ugdyti kūrybiškus vaikus (3)

Dabartinei visuomenei, susiduriančiai su sparčiais pokyčiais bei iššūkiais, ypač aktuali kūrybingos asmenybės ugdymo problema. Daugėja kūrybiškumo reikalaujančių profesijų, didėja kūrybinį darbą dirbančių žmonių poreikis, o ir sėkmingas visuomenės augimas vis tvirčiau siejamas su asmenimis, gebančiais dirbti komandoje, bendrauti, kūrybiškai mąstyti, nesunkiai prisitaikyti, pasitikėti savimi.

Paskelbė populiariausių šunų sąrašą (28)

Amerikos grynaveislių šunų augintojų klubas paskelbė naujausią pačių populiariausių šunų sąrašą ir jo viršūnėje vėl karaliauja labradorai retriveriai.

Testas: ar Jūsų vaikas jautruolis?

Vieni vaikai yra jautresni už kitus. Mes gimstame su didesniu ar mažesniu neurologiniu jautrumu, kuris įtakoja mūsų santykį su pasauliu. Jautrumas aplinkai, kitiems žmonėms yra dievo dovana, tačiau tokiems vaikams yra sunku gyventi, susitvarkyti su savo emocijomis, nerimu ir mintomis, todėl tiek tėvai, tiek pedagogai turėtų padėti tokiam vaikui užaugti, nesužlugdant vaiko talento.

VDU sociologė: Lietuvoje nuvertinamas ekonominis šeimyninės laimės dėmuo

Pasikeitęs požiūris į šeimos kūrimą, šeimų įvairovę, lyčių revoliucija daro didelę įtaką šiuolaikinės šeimos modeliui. Tai nagrinėja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedros profesorė Aušra Maslauskaitė.