Vaikai, kurių mamos nėštumo metu valgo įvairų maistą, dažniau būna valgesni už savo bendraamžius.

Tyrimo autorius, Burgundijos universiteto tyrėjas Benoistas Schaalas sakė: „Nėštumo metu gimda yra gana pralaidi, todėl tam tikrą dozę to, ką valgo mama, gauna ir vaisius. Tuo metu formuojasi jo smegenys. Tai gali turėti ilgalaikių pasekmių“.

B. Schaalas siekė nustatyti, kaip kvapai veikia gimusius ir dar negimusius kūdikius. Vieno eksperimento metu jis dalies nėščių moterų paprašė paskutinėmis nėštumo dienomis valgyti anyžių skonio saldainių ir sausainių, o likusių – maitintis įprastai. Gimusiems kūdikiams buvo duota pauostyti anyžių.

Tie, kurių mamos valgė anyžių skonio saldumynus, pasisuko į kvapo šaltinį ir nusišypsojo. Nebuvo tiriama, ar šiems vaikams būtų patikęs ir anyžių skonis, bet tyrėjai sako, kad tikriausiai taip, nes kvapas yra labai svarbi mūsų skonio pojūčio dalis.

Kiti eksperimentai parodė, kad kūdikiai teigiamai reagavo į kvapus (nuo česnakų, anyžių iki morkų), jei su šiais kvapais susipažino dar mamos įsčiose. Deja, šis poveikis ne visada teigiamas, nes gali būti, jog kūdikiai pamėgsta ir cigarečių bei alkoholio skonį.

Argentinos mokslininkų tyrimai parodė, kad kai kūdikiams, kurių mamos nėštumo metu vartojo alkoholį, buvo duodama pauostyti alkoholio, jie apsilaižydavo.

Manoma, kad periodas, kai kūdikis pratinamas prie kieto maisto, irgi turi didelės įtakos tam, kokį maistą jis mėgs ateityje.

B. Schaalas taip pat stebėjo, kaip į naują maistą reagavo dvi kūdikių grupės, kurių viena buvo maitinama įvairiu, o kita - neįvairiu maistu.

Dalis kūdikių 10 dienų buvo maitinami beveik vien tik morkų tyrele, o kiti valgė įvairesnį maistą: vieną dieną – morkų tyrelę, antrą dieną – artišokų, trečią – šparaginių pupelių, ir vėl iš naujo.

Tada tyrėjai davė jiems paragauti trintos žuvies, kumpio ar žirnelių. Mažyliai, kurie buvo maitinami įvairių skonių tyrelėmis, mielai valgė naujus produktus – priešingai ne tie, kurie buvo maitinami tik morkų tyrelėmis.

Tai, kad mūsų skonį lemia kūdikystės patirtys, patvirtina ir Vokietijoje atlikti tyrimai. Jų centre atsidūrė vanilė, kuria iki 1992 m. šioje šalyje buvo gardinami pieno mišinėliai.

12-59 m. žmonės buvo paprašyti paragauti dviejų rūšių pomidorų padažo ir pasakyti, kuris skanesnis. Tiems, kas kūdikystėje buvo maitinami ne krūtimi, bet mišinėliais, labiau patiko padažas, pagardintas vanile.

Pasak B. Schaalo, mamos, kurios nėštumo metu valgo įvairų maistą, padidina tikimybę, jog jų kūdikiai nebus išrankūs.

Buvusi akušerė Clare Byam-Cook, kuri maitinimo krūtimi paslapčių mokė tokias garsenybes kaip Kate Winslet ir Natasha Kaplinsky, pritarė B. Schaalo teorijai - bent jau iš dalies.

Ji sakė: „Moteris, kuri nėštumo metu dažnai valgė karį, jį gali valgyti ir maitindama, nes kūdikis prie jo jau yra įpratęs. Kitoms maitinančioms mamoms aštrus maistas nerekomenduojamas.“

Tačiau ji pridūrė, kad labai svarbu ir tai, kaip tėvai auklėja vaiką, ar atkakliai bando supažindinti jį su naujais skoniais. Atkaklumas, pasak jos, padeda sumažinti tikimybę, kad vaikas bus išrankus.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją