Tyrimas: kremavimas, kaip laidojimo būdas, priimtinas beveik 80 proc. šalies gyventojų

 (32)
Prieš ketverius metus Lietuvoje pradėjęs veikti Kėdainių krematoriumas laiku pasiūlė šalies gyventojams reikalingą paslaugą. Tokią išvadą galima daryti įvertinus tarptautinės rinkos tyrimų bendrovės „Berent“ gruodį atlikto tyrimo rezultatus – 2015 m. kremavimas, kaip laidojimo būdas, priimtinas 78 proc. gyventojų, t. y. 18 proc. daugiau nei 2013 m. (60 proc.) ir 22 proc. daugiau nei 2008 m. (56 proc.) Tendenciją rodo ir rekordinis kremavimų skaičius Kėdainių krematoriume 2015 m. – 3502.
Tyrimas: kremavimas, kaip laidojimo būdas, priimtinas beveik 80 proc. šalies gyventojų
© Shutterstock nuotr.

„Prognozavome, kad, atsižvelgiant į vidutinį paslaugos poreikį, 2015 m. bus atlikta iki 3000 kremavimų, bet jau nuo pavasario pastebėtas spartesnis augimas, tad metų pabaigoje beveik buvo pasiekti esamos kremavimo linijos metiniai pajėgumai – 4000 kremavimų, – sako akcinės bendrovės „K2 LT“, valdančios Kėdainių krematoriumą, direktorius Vytenis Labanauskas. – Tai rodo, jog pasiteisino numatyti technologinės plėtros žingsniai – antroji tokio paties pajėgumo kremavimo linija, kuri šiuo metu jau sumontuota ir netrukus bus paleista, pradės veikti laiku, bei visiškai patenkins tokios paslaugos poreikį šalyje artimiausią penkmetį“.

Atlikto tyrimo duomenimis, per pastaruosius 3-4 metus 39 proc. apklausoje dalyvavusių šalies gyventojų artimoje aplinkoje būta mirusiųjų kremavimo atvejų. 2013 m. taip teigė 10 proc. respondentų. Mirusiojo valią būti kremuotam vykdytų 88 proc. apklaustųjų. Ir, nors šalies įstatymai draudžia barstyti kremuotų palaikų pelenus, jų išbarstymui velionio pageidaujamoje vietoje pritartų net 71 proc. apklaustųjų. Tai rodo, jog visuomenei velionio valios įvykdymas yra labai svarbus moralinis veiksnys.

Iš tyrimo rezultatų taip pat matyti, kad populiarėja ir Lietuvoje atsirandantys kolumbariumai – 41 proc. apklaustųjų sutinka, jog kolumbariumas yra geriausia vieta urnai su pelenais. Vis dėlto 43 proc. mano, kad urną su pelenais būtų tinkama laidoti į žemę. Labiausiai su tuo sutinka vyresnės amžiaus grupės – 50-60 m. – gyventojai (53 proc.), kuriems, tikėtina, dar svarbi kapavietės tvarkymo tradicija.

Įdomu pastebėti, kad nei gaunamos pajamos, nei išsilavinimas, nei profesija laidojimo būdo pasirinkimui įtakos neturi. Visų apklaustųjų atsakymai ir pagal demografinius rodiklius pasiskirsto vienodai.

„Berent“ tyrimas vyko 2015 m. gruodžio mėnesį. Buvo apklausta 1010 respondentų (amžiaus grupė 18-60 m.) visoje Lietuvoje, apklausa vyko internetu, pildant elektroninį klausimyną. Apklausos respondentų demografinių charakteristikų pasiskirstymas atitinka Lietuvos gyventojų pasiskirstymą pagal lytį, amžių ir regionus.

www.DELFI.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Namai

Vaikų sėkmės pagrindas – stiprus ryšys su tėvais (2)

Kai kurie tėvai jau nuo pavasario vidurio suka galvas, kuo reikės užimti vaikus per vasaros atostogas.

Psichologas: vaikams trūksta žinių apie maisto kultūrą ir teisingą mitybą (7)

Kasdien sprendžiame įvairius gyvenimo klausimus – skubame į darbą, skaičiuojame finansus, rūpinamės savo ir artimųjų buitimi. Į kai kuriuos kasdienius veiksmus įtraukiame ir savo vaikus – pavyzdžiui, einame su mažamečiais į parduotuvę nusipirkti maisto, tuo pačiu juos supažindiname su mūsų visuomene bei jos taisyklėmis.

Ar įmanoma sudominti vaiką matematika per atostogas? (2)

Jūsų vaikas turi ypatingų gabumų tiksliesiems mokslams? O galbūt kaip tik matematika jam sekasi sunkiau?

Gyvybės stebuklas: ar žinote, kada embrionas tampa panašus į žmogų? (4)

Šeštąją nėštumo savaitę embrionas yra 5 milimetrų ilgio. Jo širdis plaka beveik dvigubai greičiau už tavo – 140-150 tvinksnių per minutę.

Mokyklos aprangos kolekcija daug judantiems vaikams (11)

„Šiaurės licėjaus“ mokiniai jau šį rugsėjį skubės į mokyklą su specialiai jiems kurta mokyklinės aprangos kolekcija. Ši drabužių linija nė iš tolo neprimena įprasto vaizdo, kurį būdinga matyti Lietuvoje – neliko vietos languotiems sarafanams ir per dideliems švarkams.