Tyrimas: kremavimas, kaip laidojimo būdas, priimtinas beveik 80 proc. šalies gyventojų

 (32)
Prieš ketverius metus Lietuvoje pradėjęs veikti Kėdainių krematoriumas laiku pasiūlė šalies gyventojams reikalingą paslaugą. Tokią išvadą galima daryti įvertinus tarptautinės rinkos tyrimų bendrovės „Berent“ gruodį atlikto tyrimo rezultatus – 2015 m. kremavimas, kaip laidojimo būdas, priimtinas 78 proc. gyventojų, t. y. 18 proc. daugiau nei 2013 m. (60 proc.) ir 22 proc. daugiau nei 2008 m. (56 proc.) Tendenciją rodo ir rekordinis kremavimų skaičius Kėdainių krematoriume 2015 m. – 3502.
© Shutterstock nuotr.

„Prognozavome, kad, atsižvelgiant į vidutinį paslaugos poreikį, 2015 m. bus atlikta iki 3000 kremavimų, bet jau nuo pavasario pastebėtas spartesnis augimas, tad metų pabaigoje beveik buvo pasiekti esamos kremavimo linijos metiniai pajėgumai – 4000 kremavimų, – sako akcinės bendrovės „K2 LT“, valdančios Kėdainių krematoriumą, direktorius Vytenis Labanauskas. – Tai rodo, jog pasiteisino numatyti technologinės plėtros žingsniai – antroji tokio paties pajėgumo kremavimo linija, kuri šiuo metu jau sumontuota ir netrukus bus paleista, pradės veikti laiku, bei visiškai patenkins tokios paslaugos poreikį šalyje artimiausią penkmetį“.

Atlikto tyrimo duomenimis, per pastaruosius 3-4 metus 39 proc. apklausoje dalyvavusių šalies gyventojų artimoje aplinkoje būta mirusiųjų kremavimo atvejų. 2013 m. taip teigė 10 proc. respondentų. Mirusiojo valią būti kremuotam vykdytų 88 proc. apklaustųjų. Ir, nors šalies įstatymai draudžia barstyti kremuotų palaikų pelenus, jų išbarstymui velionio pageidaujamoje vietoje pritartų net 71 proc. apklaustųjų. Tai rodo, jog visuomenei velionio valios įvykdymas yra labai svarbus moralinis veiksnys.

Iš tyrimo rezultatų taip pat matyti, kad populiarėja ir Lietuvoje atsirandantys kolumbariumai – 41 proc. apklaustųjų sutinka, jog kolumbariumas yra geriausia vieta urnai su pelenais. Vis dėlto 43 proc. mano, kad urną su pelenais būtų tinkama laidoti į žemę. Labiausiai su tuo sutinka vyresnės amžiaus grupės – 50-60 m. – gyventojai (53 proc.), kuriems, tikėtina, dar svarbi kapavietės tvarkymo tradicija.

Įdomu pastebėti, kad nei gaunamos pajamos, nei išsilavinimas, nei profesija laidojimo būdo pasirinkimui įtakos neturi. Visų apklaustųjų atsakymai ir pagal demografinius rodiklius pasiskirsto vienodai.

„Berent“ tyrimas vyko 2015 m. gruodžio mėnesį. Buvo apklausta 1010 respondentų (amžiaus grupė 18-60 m.) visoje Lietuvoje, apklausa vyko internetu, pildant elektroninį klausimyną. Apklausos respondentų demografinių charakteristikų pasiskirstymas atitinka Lietuvos gyventojų pasiskirstymą pagal lytį, amžių ir regionus.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Namai

Kaip prakalbinti vaikus po dienos mokykloje?

Mokykloje vaikai vidutiniškai praleidžia apie 6-8 valandas per dieną. Per vieną darbo dieną suaugęs asmuo sukaupia daug informacijos, įspūdžių ir išgyvenimų, kuriuos sugeba atrinkti į reikšmingus ir svarbius, juos sudėlioti savo mintyse – malonius papasakoti, keliančius nerimą – „paslėpti“.

Šeimos mediatoriai: geriausiu atveju išsaugo santuoką, blogiausiu – bent pagarbą (8)

Mediatoriai, padedantys ginčus išspręsti taikiai, leidžia išvengti destruktyvių, žalojančių skyrybų proceso – kai kada poros santykiai sušvelnėja, gailimasi, kad nebuvo kreiptasi anksčiau.

Kokius drabužius geriausiai pirkti vaikams? (2)

Šiomis dienomis išsirinkti drabužius vaikams yra tikras iššūkis. Didelė gausybė bei pasiūla gali susukti galvą. Tačiau reikia nepamiršti, jog drabužėlius vaikams reiktų rinktis ne tik pagal spalvą, dydį.

Skyrybų aritmetika ir jos klystkeliai: kodėl atsisakyti alimentų – daugiau nei klaida (88)

„Skyrybų procesas, nepriklausomai ar vyksta bendru sutarimu, ar ginčo teisenos tvarka, visada yra labai sunkus išgyvenimas abiems sutuoktiniams ir jų vaikams“, – teigia advokatė Edita Bumblienė.

Kaip padėti vaikams išmokti priimti tinkamus sprendimus?

Naujausi mokslininkų tyrimai rodo, kad norint susikurti aukštą gyvenimo gerovę, žmogus turi mokėti priimti tinkamus sprendimus. Būtent geras sprendimų priėmimas, o suklydus – gebėjimas pripažinti klaidą ir iš jos pasimokyti, padeda tapti sėkmingu žmogumi.