Tyrimas: kremavimas, kaip laidojimo būdas, priimtinas beveik 80 proc. šalies gyventojų

 (32)
Prieš ketverius metus Lietuvoje pradėjęs veikti Kėdainių krematoriumas laiku pasiūlė šalies gyventojams reikalingą paslaugą. Tokią išvadą galima daryti įvertinus tarptautinės rinkos tyrimų bendrovės „Berent“ gruodį atlikto tyrimo rezultatus – 2015 m. kremavimas, kaip laidojimo būdas, priimtinas 78 proc. gyventojų, t. y. 18 proc. daugiau nei 2013 m. (60 proc.) ir 22 proc. daugiau nei 2008 m. (56 proc.) Tendenciją rodo ir rekordinis kremavimų skaičius Kėdainių krematoriume 2015 m. – 3502.
© Shutterstock nuotr.

„Prognozavome, kad, atsižvelgiant į vidutinį paslaugos poreikį, 2015 m. bus atlikta iki 3000 kremavimų, bet jau nuo pavasario pastebėtas spartesnis augimas, tad metų pabaigoje beveik buvo pasiekti esamos kremavimo linijos metiniai pajėgumai – 4000 kremavimų, – sako akcinės bendrovės „K2 LT“, valdančios Kėdainių krematoriumą, direktorius Vytenis Labanauskas. – Tai rodo, jog pasiteisino numatyti technologinės plėtros žingsniai – antroji tokio paties pajėgumo kremavimo linija, kuri šiuo metu jau sumontuota ir netrukus bus paleista, pradės veikti laiku, bei visiškai patenkins tokios paslaugos poreikį šalyje artimiausią penkmetį“.

Atlikto tyrimo duomenimis, per pastaruosius 3-4 metus 39 proc. apklausoje dalyvavusių šalies gyventojų artimoje aplinkoje būta mirusiųjų kremavimo atvejų. 2013 m. taip teigė 10 proc. respondentų. Mirusiojo valią būti kremuotam vykdytų 88 proc. apklaustųjų. Ir, nors šalies įstatymai draudžia barstyti kremuotų palaikų pelenus, jų išbarstymui velionio pageidaujamoje vietoje pritartų net 71 proc. apklaustųjų. Tai rodo, jog visuomenei velionio valios įvykdymas yra labai svarbus moralinis veiksnys.

Iš tyrimo rezultatų taip pat matyti, kad populiarėja ir Lietuvoje atsirandantys kolumbariumai – 41 proc. apklaustųjų sutinka, jog kolumbariumas yra geriausia vieta urnai su pelenais. Vis dėlto 43 proc. mano, kad urną su pelenais būtų tinkama laidoti į žemę. Labiausiai su tuo sutinka vyresnės amžiaus grupės – 50-60 m. – gyventojai (53 proc.), kuriems, tikėtina, dar svarbi kapavietės tvarkymo tradicija.

Įdomu pastebėti, kad nei gaunamos pajamos, nei išsilavinimas, nei profesija laidojimo būdo pasirinkimui įtakos neturi. Visų apklaustųjų atsakymai ir pagal demografinius rodiklius pasiskirsto vienodai.

„Berent“ tyrimas vyko 2015 m. gruodžio mėnesį. Buvo apklausta 1010 respondentų (amžiaus grupė 18-60 m.) visoje Lietuvoje, apklausa vyko internetu, pildant elektroninį klausimyną. Apklausos respondentų demografinių charakteristikų pasiskirstymas atitinka Lietuvos gyventojų pasiskirstymą pagal lytį, amžių ir regionus.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Namai

Kaip išgyventi vidurinėje mokykloje? Atsakymai knygoje „Mokšė“ (1)

Tie siaubingi vidurinės mokyklos metai… Jei kada mokeisi vidurinėje, mane supranti. Jei dar nesimokei – greitai suprasi.

Žinomi dainininkai kviečia vaikus dalintis skaudžiomis patirtimis ir neleisti sunkumams užaugti (1)

Merūnas Vitulskis, Vilija Matačiūnaitė ir Donatas Montvydas drąsina vaikus papasakoti apie savo išgyvenimus suaugusiems, kuriais pasitiki, ir nelaukti, kol sunkumai užaugs. Dalyvaudami „Vaikų linijos“ socialinėje kampanijoje „Neleisk sunkumams užaugti“, dainininkai paprašė skirtingo amžiaus vaikus ir paauglius prisiminti sunkiausias jų gyvenimo situacijas ir tuo metu išgyventus jausmus.

Ar esi pakankamai stiprus, kad išpildytum vaikystės svajonę? (9)

Truputį detektyvas, truputį psichologas, truputį teisininkas – ir dar ištvermingas fiziškai. Tokį pasieniečio portretą būtų galima sudaryti įvertinant, kad šios profesijos atstovams tenka kovoti su alkoholio ir tabako kontrabanda, žaibiškai atpažinti ieškomus asmenis ar pastebėti vogtus automobilius.

Ar pasibaigus šventėms baigiasi ir mūsų gerumas? (3)

Kalėdiniu laikotarpiu dauguma gyventojų pasirūpina ne tik dovanomis artimiesiems, bet ir pagalvoja apie likimo nuskriaustus žmones. Deja, gali pasirodyti, kad pasibaigus šventėms sunkiai gyvenantys žmonės vėl pamirštami. Ne vienerius metus senolius, negalią turinčius gyventojus ir vaikus globojanti Maltos ordino pagalbos tarnyba (MOPT) pagalbą teikia visus metus – šventės baigiasi, bet ligos ir nepriteklius neatsitraukia, sakoma pranešime spaudai.

Viskas apie Džeko Raselo terjerą

Džeko Raselo terjerai išpopuliarėjo po filmo „Kaukė“. Šios veislės šuo netiks ramiems pasyvių laisvalaikį mėgstantiems žmonėms, o aktyvūs žmonės jį įsimylės visam gyvenimui.