Trenerė: prasideda suglebusių vaikų sezonas. Kaip nuo to apsaugoti savuosius?

Nuo rugsėjo Lietuvos didmiesčių vaikų „trečiaisiais namais“ – po tėvų namų ir mokyklos – taps tėvų automobilis. Kūdikių ir vaikų gimnastikos mokyklos vadovė trenerė Monika Kvietkutė-Greimienė skaičiuoja, kad tolėliau į mokyklą pavežami, pavyzdžiui, vilniečių vaikai per metus automobilyje gali praleisti daugiau kaip 50 valandų. Ji įspėja, kad jau prieš mokslo metus vertėtų pagalvoti, kaip subalansuoti vaiko užimtumą ir atsverti valandas, kurias jis praleidžia pririštas kėdutėje.

„Mes visi, kurie nedirbame fizinio darbo, šiais laikais sėdime daug daugiau nei reikėtų. Bet ypač svarbu užtikrinti, kad subalansuotą fizinę veiklą turėtų ikimokyklinukai ir pradinukai. Šiame amžiuje formuojasi taisyklingo judėjimo įpročiai, galintys išlikti visa gyvenimą. Jei mažyliai pakankamai judės, vėliau fizinė veikla jiems taps įprasta ir bus daug lengviau gyventi sveikai“, – kalbėjo M. Kvietkutė-Greimienė.

Ji išskyrė penkis būdus, kaip ilgas važiavimas automobilyje kenkia vaiko organizmui, ir su „DELFI“ pasidalijo patarimais, kaip tėvai gali juos atsverti.

Stuburas. Automobilinė kėdutė – ne ergonomiška kėdė su taisyklinga nugaros atrama. Kad ir kaip jos būtų reklamuojamos, kėdutės kuriamos taip, kad vaikui geriau jose miegoti nei sėdėti. Jose mažylis įspraudžiamas tarp įvairių paminkštinimų, dėl jų atsipalaiduoja stuburą laikantys raumenys. Ilgiau važiuojant jie ima glebti. Dėl šventos ramybės tėvai vaikui dažnai į rankas įbruka planšetę, mobilųjį telefoną ar knygutę. Žiūrėdamas į ją, vaikas nuleidžia galvą ir pečius, taip dar labiau atpalaiduodamas ir silpnindamas stuburo raumenis.

Kūno raumenynas. Tuo metu sumenksta viso kūno raumenų tonusas. Kartais tokia atpalaiduota raumenų būklė yra vertinga – pavyzdžiui, miegant ar atliekant atsipalaidavimo pratimą po jėgos pratimų. Bet važiuojant automobilyje tokios būklės raumenys ne atsigauna, o glemba, jų tonusas mažėja.

Rega. Važiuodami automobiliu, ypač mieste, vaikai dažniau žvelgia į planšetės ar telefono ekraną nei pro langą. Tai – dar viena priežastis vystytis trumparegystei.

Dėmesio koncentracija. Nors dauguma mažų vaikų nuolat būna „čia ir dabar“, automobilis neretai tampa vieta, kurioje jie persijungia į filmukus, blaškosi, dažnai net nebepastebi to, kas vyksta aplinkui, už mašinos lango. Vėliau tai gali atsiliepti sumenkusio gebėjimu koncentruoti dėmesį ir pilnai dalyvauti aplinkos vyksme.

Lankstumas. Daug sėdinčių žmonių lankstumas mažėja, o šiandien vis daugiau jų – net vaikų – ateina į užsiėmimus su jau sutrumpėjusiomis kojų sausgyslėmis ir sunkiai tiesiomis kojomis pasiekia grindis. Prastėja ir vaiko laikysena, nes sėdint automobilyje viršutinės kūno dalies raumenys labai įsitempia, o apatinės – suglemba. Gali būti, kad labai daug sėdintis vaikas susirgs skolioze, suriečiančia visa figūrą į klaustuką.

M. Kvietkutė-Greimienė pataria, kad norėdami padėti vaikams per mokslo metus fiziškai vystytis ir išvengti suglebimo, galinčio tapti gyvenimo būdu, tėvai gali ne tik vesti jį į sporto ar gimnastikos užsiėmimus. „Siūlau tėvams peržiūrėti savo kasdienius ritualus, ką jie veikia su vaikais, ir šiek tiek juos papildyti smagiomis bei fiziškai sveikomis veiklomis“, – sako trenerė.

Viena iš jų – linksmieji tempimo pratimai. „Išlipus iš mašinos po ilgesnės kelionės ir tėvai, ir vaikai gali kartu tiesiog pasirąžyti. Tai padės ištempti sutrumpėjusius raumenis, suaktyvinti kraujotaką“, - kalba M. Kvietkutė-Greimienė. Tėvai, vežę du vaikus, jiems gali pasiūlyti „pasverti druską“ ar palenktyniauti apibėgant kelis ratus aplink mašiną.

Namuose irgi verta pasirūpinti lankstesniu ir aktyvesniu vaiko buvimo. Anot trenerės, pigi ir paprasta, bet efektyvi priemonė – skersinis. Jį galima pritvirtinti vaiko kambario durų ertmėje, kad mažylis kasdien galėtų pakaboti, išsitempti, o tuo pačiu ir pasisupti.

„Jei namie žiūrite televiziją, skaitote knygą ar tiesiog kalbatės su vaiku, geriausia padėtis tai daryti – gulint ant pilvo. Pradžioje gali būti neįprasta, bet ir patys pastebėsite, kaip jūsų stuburas ims už tai dėkoti. Nugarai tokia padėtis labai gera. Ji patenka į taisyklingą poziciją, o stuburas saugomas nuo iškrypimo“, – pataria trenerė.

Kai namie vaikai žaidžia sėdėdami ant grindų, jie mėgsta pasikišti po savimi kojas. Būtų sveikiau, jei tėvai išmokytų juos sėdėti lotoso poza: tada net sėdima veikla taps mažu jogos užsiėmimu.

Na, o dieną M. Kvietkutė-Greimienė visiems miesto vaikams ir tėvams pataria užbaigti pasivaikščiojimu. Per dieną vaikščioti vaikai turėtų mažiausiai pusvalandį, o kuo daugiau – tuo geriau. Ypač kai šeima jau išjungia visus kompiuterius, planšetes ir telefonus ir grįžę namo jos nariai tik valysis dantis ir gulsis į lovą.

Vaikščioti trenerė siūlo vaikų ritmu. „Mieste pastebiu mamas, kurios, išvedusios vaikus pasivaikščioti, juos drausmina: eik gražiai, nelipk, nešok, nukrisi. Rekomenduočiau joms susilaikyti nuo tokio atsargumo. Vaikai ne be priežasties laksto, šokinėja ir laipioja: jų kūnas labai gerai jaučia, kokio judesio jam natūraliai reikia ir ko pritrūko per visą dieną. Jei leisime vaikams šokinėti, lakstyti ir laipioti, greičiau vystysis jų natūralūs savisaugos instinktai ir jie tikrai nelips ten, kur be suaugusiojo pagalbos ar saugojimo nesugebėtų užsiropšti ar nugriūtų. Be to, tai – labai gera ir sveika mankšta“, – užbaigė Kūdikių ir vaikų gimnastikos mokyklos vadovė.