Tokius duomenis atskleidė specializuoto paskolų banko „Bigbank“ užsakymu bendrovės „Vilmorus“ šiemet atlikta apklausa.

Banko atstovo teigimu, tai rodo, kad šeimos vis dažniau renkasi „gyvenimą čia ir dabar“, o ne laukia, kol buitį galės pagerinti sutaupę lėšų. Psichologai taip pat pripažįsta, kad gyvenimas su viltimi apie geresnę ateitį, siekiant jos lėtai ir palaipsniui, tampa priimtinas vis mažesnei daliai gyventojų.

Jaunos šeimos geresnių laikų laukti nebenori

Apklausos duomenimis, šeimos yra linkę skolintis būtent todėl, kad nori gyventi geriau dabar, o ne delsti, kol galės įsigyti vieną ar kitą trokštamą daiktą ateityje. Šią priežastį nurodė 45 proc. apklaustų susituokusių ir 56 proc. poroje gyvenančių žmonių.

„Ši tendencija itin ryški jaunose šeimose, kurios yra mažiau linkusios laukti, kol susitaupys pakankamai lėšų būsto remontui, automobiliui, buitinei technikai ar kitoms reikmėms. Gyventi patogiai jos nori iš karto, tam tikrus buities dalykus laiko netgi būtinybe, todėl stengiasi juos užsitikrinti nieko nelaukdamos“, – sako banko vadovas Rolandas Norvilas.

Anot jo, tai atspindi bendrą tendenciją, kai jaunesni žmonės yra labiau linkę savo gerovę kurtis čia ir dabar, o ne tolimoje ateities perspektyvoje. Šiuo požiūriu, banko atstovo teigimu, jaunosios kartos ir šeimas dar neseniai sukūrę lietuviai jau tampa vakarietiškos kultūros atstovais, kuriems skolinimasis esamiems buities poreikiams yra visiškai įprasta praktika.

Perėmė vakarietišką mąstymą

Tai, jog lietuviai vis labiau vadovaujasi vakarietiška gyvenimo šia diena ideologija, pripažįsta ir specialistai.

„Ypatingai didmiesčiuose šiandien jau vyrauja vakarietiškas mąstymas, vartotojiška kultūra, kurios pagrindas – ne šviesesnių dienų laukimas, o savo troškimų, materialinių poreikių patenkinimas čia ir dabar. Požiūris, kad materialinę gerovę privalu susikurti jau šiandien, neabejotinai tampa vyraujančiu, o mąstymas, kad gyvenimu reikia mėgautis kasdien – norma, nulemiančia daugelį žmogaus sprendimų“, – sako psichoterapeutas Olegas Lapinas.

Jo teigimu, tai, kokį dėmesį žmogus skiria vaikų ateičiai bei šeimai apskritai, priklauso ir nuo specifinės kultūros, kurioje jis augo. Vakarų visuomenės, O. Lapino teigimu, yra daug labiau individualistinės nei Rytų, kur šeima, giminystės ryšiai yra gerokai svarbesni.

„Skirtumus galima pastebėti lyginant ne tik labai tolimas kultūras – požiūris į šeimą skiriasi ir tarp Europos valstybių. Rytų europiečiams – lenkams, rumunams ar taip pat ir lietuviams – šeima yra gerokai svarbesnė, jos ryšiai tvirtesni nei, tarkime, olandams ar britams, kurie įpratę, kad savarankišką gyvenimą vaikai pradeda anksti ir tampa patys atsakingi už savo ateitį“, – teigia O. Lapinas.

Materialinio turto svarba šeimose – nevienoda

Psichoterapeuto teigimu, tai, kiek šeimos nariams, geriems jų santykiams apskritai yra svarbus tvirtas materialinis pagrindas, priklauso nuo vertybių, kuriomis jie vadovaujasi.

„Jeigu žmogus augo aplinkoje, kur materialinei gerovei buvo skiriamas didelis dėmesys, jei jo vertybių skalėje ji užima aukštą poziciją, tai atitinkami bus ir jo lūkesčiai šeimoje. Negebėjimas susikurti materialinės gerovės tokiu atveju gali vesti žmogų prie nusivylimo ir pakenkti šeimos narių santykiams“, – sako O. Lapinas.

Vis tik, anot psichoterapeuto, žmonių prioritetai, vertybės ir lūkesčiai gali būti ir visai kitokie, nesusiję su materialiniais dalykais. Jei vyrui ar moteriai svarbesnė yra, pavyzdžiui, intelektuali atmosfera, išsilavinimas, įdomus bendravimas, materialinė gerovė tokiu atveju gali ir nevaidinti esminio vaidmens, o didesnis dėmesys tuomet bus skiriamas minėtų nematerialinių poreikių patenkinimui.

Gyvena kartu, bet apie vaikų ateitį negalvoja

Apklausos duomenys taip pat parodė, kad kartu gyvenantys asmenys apie tai, kokį turtą paliks savo vaikams senatvėje, galvoja retokai – 58 proc. jų apie tai visai nesusimąsto. Įdomu tai, kad tarp susituokusiųjų ši dalis yra gerokai mažesnė – negalvojantys apie tai, ką paliks vaikams, prisipažino 25 proc. apklaustųjų. Logiška, kad didžiausia dalis žmonių, nesusimąstančių apie vaikų ateitį, užfiksuota tarp nevedusių ar netekėjusių asmenų – ji siekia 69 proc.

Anot O. Lapino, šeimos reikšmė šiandienos visuomenėje vis dar išlieka didelė. Šeima – individui yra toks socialinis darinys, saugi terpė, leidžianti patenkinti esminius poreikius minimaliomis pastangomis, ji suteikia daugiau saugumo ir stabilumo, kurį būnant vienam susikurti gerokai sunkiau. Vis tik, psichoterapeutas pažymi, kad, mainais į saugumą, šeimą sukūręs žmogus prisiima ir tam tikrą nerašytą įsipareigojimą rūpintis kitais jos nariais.

„Šeima kaip socialinis darinys individui ne tik suteikia daugiau komforto bei saugumo, tačiau ir užkrauna atsakomybę rūpintis kitais jos nariais. Šeimą sukūręs žmogus jaučia socialinį spaudimą rūpintis bendra visos šeimos gerove, todėl galvojimas apie vaikų ateitį tokiam gyventojui tampa natūralus dalykas. Tuo metu šeimos nesukūrę asmenys neidentifikuoja savęs su kokiais nors įsipareigojimais, nejaučia visuomenės spaudimo, todėl apie turimų ar būsimų vaikų ateitį yra linkę galvoti gerokai rečiau“, – sako O. Lapinas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (30)