Turtuolės ir žvaigždės naudojasi moterų, už pinigus pasiryžusių išnešioti ir pagimdyti joms kūdikį, paslaugomis, nes nenori susigadinti figūros ar karjeros. Tai šansas tėvais tapti ir lesbietėms bei gėjams. O kadaise mažose tautelėse būta papročio išnešioti ir pagimdyti nevaisingai porai kūdikį vien iš draugiškumo ir kilnumo.
Rinkosi verges ir tarnaites
Daugelis senųjų kultūrų praktikavo surogatinę motinystę ir ji nebuvo smerkiama, greičiau laikoma gana įprastu nevaisingumo problemos sprendimo būdu. Manoma, kad pirmasis toks atvejis, užfiksuotas rašytiniuose šaltiniuose, – Biblijoje pasakojama Abraomo ir Saros istorija.
„Abraomo žmona Sara neturėjo vaikų. Ji turėjo tarnaitę egiptietę, vardu Hagara. Sara tarė Abraomui: „Viešpats nedavė man vaikų gimdyti. Prašau, įeik pas mano tarnaitę, galbūt per ją aš turėsiu vaikų. Abraomas paklausė Saros. (...) Jis įėjo pas Hagarą, ir ji pastojo. (...) Hagara pagimdė Abraomui sūnų.“ (Senasis Testamentas, Pradžios knyga 16).
1700 m. pr. Kr. Babilonijoje buvo įteisinta įstatymais, jog nevaisingos poros galėjo pasinaudoti kitos moters paslaugomis, kad ši išnešiotų ir pagimdytų joms kūdikį. Įstatymų rinkinyje „Code of Hammurabi“ buvo sakoma, kad siekiant išvengti skyrybų, kai moteris nevaisinga ar negali pagimdyti sūnaus, ji gali surasti savo vyrui vergę, kuri pagimdytų kūdikį vietoje jos.
Dažniausiai surogatinėmis motinomis tapdavo vergės, o vėliau tarnaitės. Senovės Graikijoje – heteros, turtingųjų vyrų sugulovės. Kai kurių Pietų Afrikos ir Havajų tautų supratimu, surogatinė motinystė laikyta draugiškumo ir kilnumo ženklu, nesavanaudiška pagalba nevaisingoms poroms.
Amerikos indėnai, susidūrę su moters nevaisingumu, kreipdavosi patarimo į genties vadą. Jis pasiūlydavo pasitelkti į pagalbą žynį. Šis bandydavo moteris gydyti žolelėmis, o jei nepadėdavo, leisdavo vyrui pasirinkti kitą moterį ir ją apvaisinti, kad susilauktų giminės pratęsėjo. Tačiau vaiką augindavo jį pagimdžiusi motina.
Kitos kultūros taip pat praktikavo surogatinę motinystę. Pavyzdžiui, Ispanijoje karaliai visuomet naudodavosi surogatinės motinos paslaugomis, jei su savo žmona nepavykdavo susilaukti sūnaus. Sūnų pagimdžiusi moteris tapdavo visų karališkosios šeimos vaikų aukle. Visi vaikai buvo laikomi lygiais.
Pirmasis nevaisingumo centras
Viena iš pirmųjų datų, reikšmingų šiuolaikinei surogatinės motinystės istorijai, buvo 1976-ieji, kai JAV teisininkas Keane‘as Brokersas sudarė pirmąją istorijoje legalią surogacijos sutartį tarp vaiko susilaukti trokštančių, bet natūraliais būdais to padaryti negalinčių tėvų ir jį išnešioti sutinkančios moters. Kompensacija už šias paslaugas nebuvo numatyta.
Tai paskatino K. Brokersą įkurti pirmąjį Nevaisingumo centrą, kuriame per metus buvo sudaryta šimtai susitarimų dėl surogatinės motinystės. Tiesa, dėl kai kurių iš jų vėliau kilo skandalai ir prasidėjo teisminiai procesai.
Pirmasis susitarimas dėl dalinės surogatinės motinystės už pinigus pasirašytas 1980 m. Surogatine motina sutiko būti 37 metų amžiaus Elizabeth Kane (tai netikra jos pavardė). Ji sėkmingai išnešiojo ir pagimdė sūnų apvaisinta jo būsimojo tėvo sperma. Už tai užsidirbo 10 tūkst. dolerių.
Atrodė, kad ši namų šeimininkė visais atžvilgiais buvo tinkama kandidatė: jau turėjo savo paūgėjusių vaikų, netgi tris. Vis dėlto pasirodė, kad moteris nebuvo pasirengusi jausmams, kurie užgriuvo susilaukus šio kūdikio. Ji ne tik gailėjosi priėmusi tokį sprendimą, bet ir parašė knygą „Birth mother“, kurioje atskleidė savo skausmingus išgyvenimus.
Šis faktas neigiamai paveikė ne tik jos jausmus, bet ir visos šeimos gyvenimą: iš jos vaikų buvo šaipomasi mokykloje, jie išgyveno emociškai, vyras patyrė sunkumų, susijusių su karjera, nukentėjo socialinis šeimos statusas, jie prarado nemažai draugų.
Ką jau kalbėti apie tai, kaip sunku jai buvo skirtis su savo išnešiotu ir pagimdytu kūdikiu. Moteris siekė jį pasilikti, bet buvo pasirašiusi sutartį, jog atsisako motinystės teisių, ir po užsitęsusių teisinių ginčų jį turėjo atiduoti biologiniam tėvui ir jo sutuoktinei.
Netrūko skandalų ir teismų
Pirmasis visiškos surogacijos nėštumas (kai vaiką išnešiojusi moteris neturi su juo jokio genetinio ryšio) užregistruotas 1985 m. Surogatinė motina išnešiojo ir pagimdė moters, kuriai buvo pašalinta gimda, tačiau liko sveikos kiaušidės, ir jos vyro kūdikį.
Po metų pasirašytas dar vienas iš daugelio tokių kontraktų vėliau nuskambėjo visame pasaulyje pavadintas „Kūdikio M“ byla. Kai Mary Beth Whitehead sutiko išnešioti ir pagimdyti kūdikį Sternų šeimai, niekas negalėjo nė įtarti, kokiu skandalu tai baigsis.
Pagimdžiusi mergytę, M. B. Whitehead atsisakė su ja išsiskirti. Prasidėjo dvejus metus trukęs įnirtingas mūšis teismuose su biologiniu tėvu Billu Sternu ir jo žmona Betsy. Deja, M. B. Whitehead tepavyko laimėti pasimatymo teisę su Melisa pavadinta mažyle.
1988 m. surogatinei motinystei pasiryžusi Patty Nowakovski pagimdė dvynius, berniuką ir mergytę. Pora, su kuria ji sudarė sutartį, pareiškė, kad jie nori tik mergaitės. Naujagimį sūnų paliko ligoninėje su Patty. Jai teko auginti dar vieną neplanuotą vaiką kartu su savais.
Pasitarusi su savo vyru P. Nowakovski ryžosi kovoti dėl teisės auginti ir mergytę, kad dvyniai nebūtų išskirti. Nepaisydamas pasirašytų sutarčių, teismas patenkino jos norą. Teismo požiūriu, nevalia elgtis su vaikais taip, lyg jie būtų šunyčiai, kuriuos galima pasirinkti iš vados.
Surogatinė motinystė apipinta ir nusikaltimais, susijusiais su tokiu būdu pasaulį išvydusių kūdikių grobimu. Skelbiama, kad tokių atvejų pasitaiko Ukrainoje, kur veikia nemažai šias paslaugas teikiančių klinikų, kitose šalyse. Biologiniai tėvai nebeatgauna vaikų, kuriuos pagimdė surogatinės motinos, ir praranda sumokėtus pinigus. Manoma, kad vėliau tie vaikai parduodami.
Tausoja figūrą, nenori vargti
Surogacija laikoma moraliai priimtina, etiška tik tuomet, kai naudojama kaip vienintelis įmanomas pagalbinio apvaisinimo būdas susilaukti kūdikio, pavyzdžiui, kai moteriai pašalinta gimda, gresia pavojus sveikatai ir gyvybei nėštumo metu dėl įvairių medicininių indikacijų. Deja, keičiasi laikai, o kartu su jais ir papročiai.
Pastarasis dešimtmetis galėtų įeiti į istoriją kaip laikotarpis, kuriuo surogatinės motinystės bumas nuvilnijo tarp pasaulio garsenybių. Tiesa, iškreipdamas tikrąją šios procedūros esmę, mat žvaigždės atsisako pačios išnešioti ir gimdyti vaikus tik dėl to, kad taip paprasčiau ir patogiau.
Prieš trejus metus tokiu būdu dukters Faith susilaukė kino žvaigždė Nicole Kidman. Susituokę su aktoriumi Tomu Cruise‘u jie du vaikus įsivaikino. Išsiskyrusi ir už dainininko Keitho Urbano ištekėjusi N. Kidman pati pagimdė judviejų dukrą Sunday. Antrą kartą vargti nepanorusi aktorė pasinaudojo surogatinės motinos paslaugomis, kad susilauktų dar vieno biologinio savo ir vyro kūdikio.
Aktorė Sarah Jessica Parker nėštumo ir gimdymo malonumus taip pat išbandė tik kartą, susilaukė sūnaus Jameso. Jos ir jos vyro aktoriaus Matthew Brodericko biologines dvynes išnešiojo ir pagimdė specialiai pasamdyta moteris. Žvaigždė atvirai pareiškė, kad nenorėjo gadintis figūros.
Tokį kelią susilaukti palikuonių vis dažniau renkasi ir netradicinės seksualinės orientacijos asmenys. Pavyzdžiui, prisipažinęs, kad yra homoseksualus, dainininkas ir aktorius Ricky Martinas susilaukė dvynių sūnų. Juos išnešiojo ir pagimdė surogatinė motina.
Neseniai antrojo sūnaus tokiu būdu susilaukė garsus dainininkas Eltonas Johnas. Jis ir jo sutuoktinis Davidas Furnishas tėvais pirmą kartą tapo 2010 m. Kalbama, kad pirmojo sūnaus biologinis tėvas yra Davidas, o antrosios atžalos – jie abu, mat Kalifornijoje įteisintas dirbtinis apvaisinimas naudojant tokį „kokteilį“. Už šią paslaugą jie sumokėjo 20 tūkst. svarų.
Lietuvės irgi nori užsidirbti
Lietuvoje surogatinė motinystė neįteisinta įstatymais, todėl yra nelegali. Tačiau kitais būdais negalintys susilaukti vaikų tėvai pasiryžę vykti į tas užsienio šalis, kuriose tai legali procedūra. Kaina už šią paslaugą svyruoja nuo 10 tūkst. dolerių Indijoje iki 50 tūkst. JAV.
Neseniai spaudoje pasirodė istorija apie lietuvę, kuri dėl medikų klaidos atsiradus komplikacijų negali išnešioti savo kūdikio. Antrojo vaikelio trokštanti moteris užsienyje ieško surogatinės motinos. Jos apvaisinimas planuojamas Latvijoje, o gimdymas Lenkijoje, Ukrainoje ar Gruzijoje. Šiose šalyse tai yra legalu.
Įvairių šaltinių duomenimis, surogatinė nekomercinė motinystė įteisinta Australijoje, Kanadoje, Vengrijoje, Islandijoje, Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje. Tiesa, kai kuriose iš šių šalių užsakovams leidžiama padengti surogatinės motinos patirtas išlaidas.
Tačiau ši nuostata, kaip rodo faktai, sėkmingai apeinama.
Armėnijoje, Kroatijoje, Kipre, Danijoje, Gruzijoje, Izraelyje, Latvijoje, Rusijoje, Pietų Afrikoje bei Ukrainoje galima nepažeidžiant įstatymų tapti surogatine motina ir už pinigus.
Lietuvės, norėdamos uždirbti, sutinka išnešioti ir pagimdyti svetimą kūdikį. Dažniausiai apsigyvenusios šalyje, kurioje tai leidžiama. Tokių savanorių mūsų šalyje ieško ir valstybėse, kuriose surogatinė motinystė legali, veikiančių klinikų agentai, mat lietuvių paslaugos pigesnės.
Kai kurios internete skelbiasi, kad už pinigus teikia tokias paslaugas ir Lietuvoje. Už tai prašoma apie 50 tūkst. litų. Paviešinus tokį atvejį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl prekybos žmonėmis. Tačiau jis buvo nutrauktas, nes Baudžiamajame kodekse nėra straipsnio, pagal kurį šią moterį būtų galima nubausti.
Nepaiso medikų rekomendacijų
Rekomenduojama, kad surogatinė motina būtų iki 35 m. amžiaus, jei surogacija dalinė, ir iki 45 metų, jei visiška. Medikai pataria į gimdą perkelti tik vieną embrioną, kad sumažėtų daugiavaisio nėštumo bei moters ir vaiko sveikatos rizikos faktorių.
Tačiau pasaulio rekordai rodo, kad šių rekomendacijų nepaisoma. Japonijoje savo anūką dukrai išnešiojo ir pagimdė 61-erių moteris, o Didžiojoje Britanijoje vyriausia surogatine motina, tokiu būdu susilaukusia anūko, prieš porą metų tapo 57 m. britė.
María del Carmen Bousada de Lara surogatine motina tapo sulaukusi 66-erių, tiesa, sumelavusi, kiek jai iš tiesų metų. Šį rekordą ji dalijasi su rumune Adriana Iliescu. Po dvejų metų Omkari Panwar, 70 m. sulaukusi indė, pasamdyta kaip surogatinė motina, pagimdė dvynukus. Tačiau ji nepateikė oficialių jos amžių patvirtinančių dokumentų.
Kitas rekordas – 54 m. amžiaus Teresos Anderson 2005 m. pagimdytas penketukas, kurio „užsakovai“ buvo savų vaikų dešimtmetį negalėję susilaukti sutuoktiniai. Ši surogatinė motina pasielgė kilniaširdiškai, ji atsisakė sutarto už paslaugą atlygio – 15 tūkst. dolerių, nusprendusi, kad tų pinigų labiau reikės tėvams penkiems mažyliams užauginti.
42-ejų britė Carole Horlock – produktyviausia surogatinė motina pasaulyje. Per 12 metų ji pagimdė net 13 vaikų. Kaip tai įmanoma? Tarp jų buvo ir keletas trynukų. Šis rekordas užregistruotas 2009 m.
