Šunų drabužiai – naudinga ar tiesiog madinga?
Rengti mylimus keturkojus tapo taip pat įprasta kaip rengtis pačiam prieš išeinant į gatvę. Itin daug madingais drabužėliais pasipuošusių šunų galima išvysti šaltuoju metų laiku. Daugumai tai atrodo visiškai nereikalinga. Tačiau iš tikrųjų augintinių rengimas gali būti naudingas.
Veterinarijos specialistai teigia, kad šaltuoju metų laiku kai kurių veislių šunis rengti tiesiog būtina. Prie tokių galima priskirti ne tik mažųjų veislių atstovus (Jorkšyro terjerus, nykštukinius pinčerius, čihuahua ir kt.), bet ir trumpakailius dičkius (vipetus, bokserius, rotveilerius ir kt.). Tokius šunis rekomenduojama rengti visą žiemą. Žinoma, būtina atsižvelgti į meteorologines sąlygas.
Tačiau tuos augintinius, kurių kailis ilgo plauko ir su tankia pavilne, rengti nereikia. Jie prisitaikę prie atšiaurių sąlygų ir tikrai nesušals. Tie gyvūnų augintojai, kurie nekreipia dėmesio į keturkojų kailių tipą ir rengia juos netgi šiltuoju metų laiku, rizikuoja augintinių sveikata. Juk gyvūnas gali ne tiki peršalti, bet ir perkaisti!
Tai taip pat lemia įvairių ligų atsiradimą. Nepaisant to, kartais augintinį tenka rengti netgi vasarą. Be to, drabužiai gali būti reikalingi po operacijų, kad gyvūnas nedraskytų siūlių, pasireiškus stipriai alerginei reakcijai arba esant įvairiems odos susirgimams.
Reikėtų atidžiai rinktis apdarus augintiniui. Geriausia pirkti pasiūtus iš natūralaus audinio. Tokie rečiau sukelia alergiją, leidžia gyvūno odai kvėpuoti. Drabužius puošiantys metaliniai, aštrūs papuošimai arba įvairūs raišteliai gali būti pavojingi. Augintinis gali įsidurti, įsipjauti arba pasismaugti.
Daugumai juokingi atrodo batais apauti šunys. Galbūt tai nelabai įprasta arba patogu, bet toks apavas gali būti naudingas. Žiemą keturkojų pėdoms kenkia ne tik šaltis, bet ir druska, kuria pabarstyti keliai. Ji sausina ir graužia odą, todėl ji tampa pažeista, suskeldėjusi ir skausminga. Taip gali kilti kokia nors infekcija. Žinoma, apsaugai galima rinktis specialias pastas, kremus arba kitas priemones. Juk ne visi keturkojai mėgsta vaikščioti avint batelius...
Kas ten pūpso ant galvos?
Pagal kai kurių šunų veislių standartus privaloma tam tikra jų atstovų išvaizda. Atitinkamai privalo atrodyti ne tik kūno sudėjimas arba kailio spalva, bet ir gyvūno šukuosena. Būtent dėl šios priežasties dažniausiai kerpami keturkojai augintiniai. Žinoma, yra ir praktiškesnis šios procedūros motyvas.
Jeigu niekada nebūtų trumpinami ilgakailių šunų plaukai, jie nieko nematytų ir vaikščiotų susivėlę. Tačiau šiais laikais daugumai žmonių nepakanka vien apkirpti augintinį. Kai kurie jų su šunimis elgiasi tarsi su žaislais – puošia ryškiais kaspinėliais, plaukų segtukais ir kitais aksesuarais. Šunų kirpėjai teigia, kad taip papuošti gyvūną nelengva.
Dauguma augintinių netupi ramiai ir nelaukia, kol galės puikuotis nauju įvaizdžiu. Jie juda, sukinėjasi, bando pabėgti arba kandžiojasi. Todėl įmantrios šukuosenos kartais gali būti pavojingos – kuo ilgiau gyvūnui tenka praleisti ant kirpėjo stalo, tuo didesnė tikimybė, kad jam bus netyčia įkirpta, įdrėksta arba kitaip pakenkta. Be to, keturkojus aksesuarai erzina, jie bando juos nusiplėšti ir taip gali susižeisti.
Kai kurie šeimininkai augintiniams bando suteikti egzotišką išvaizdą. Amerikoje vis labiau populiarėja šuns kailio dažymas. Gyvūnų augintojai žavisi galimybe mylimą auksaspalvį retriverį paversti tigru, gauruotą čiau čiau – panda, o pudelį išdažyti vaivorykštės spalvomis...
Vieniems tai gražu, kitiems atrodo neskoninga ir primena karnavalą, tačiau bet kokiu atveju šunų kailio dažymas pavojingas jų sveikatai. Dažai, kuriais dažomas gyvūno kailis, gali sukelti stiprią alerginę reakciją. Be to, šunys bando nusivalyti nudažytą kailiuką, todėl prausdamiesi prisilaižo cheminių medžiagų ir gali apsinuodyti.
Ekstremali puošyba – auskarai, tatuiruotės ir...?
Ką dar galima sugalvoti, kai viską išbandžiusių šeimininkų nebetenkina įprasta augintinio šukuosena arba madingi jo apdarai? Dar blogiau – ką daryti, kai auginamas beplaukis gyvūnas?! Nei sušukuoti, nei kaspinėlių pririšti nepavyks... Išradingi šeimininkai žino atsakymą – galima padaryti tatuiruotę arba įverti auskarus!
Kuo naudinga tokia augintinių puošyba? Gyvūnams – niekuo, o šeimininkai tiesiog linksminasi. Kai kurie jų augintinius netgi naudoja reklaminiais tikslais, ant jų kūnų ištatuiruodami savo įmonės logotipą, šūkį ar pan. Prieš keletą metų JAV atsiradusi naujovė tampa vis populiaresnė. Šeimininkai mėgaujasi galimybe paversti keturkojus egzotiškais.
Tatuiruotes gyvūnams darantys specialistai teigia, kad naudojami specialūs dažai, nekenkiantys jautriai gyvūnų odai, tačiau veterinarai su tuo nesutinka. Anot jų, tatuiruoti keturkojus gali būti itin pavojinga. Tai skausminga procedūra ir gyvūnas labai kenčia bei patiria didžiulį stresą. Be to, tai gali tapti ir alergijų arba infekcijų priežastimi.
Ne itin geras pasirinkimas ir auskarai. Jie taip pat priskiriami ekstremaliai augintinių puošybai ir yra pavojingi jų sveikatai. Specialių salonų, kuriuose profesionaliai veriami auskarai gyvūnams, nėra, nes daugelyje šalių tai nelegalu. Todėl kai auskarus veria savamoksliai, kyla pavojus pažeisti svarbius nervinius taškus, sutrikdyti kraujotaką, užkrėsti kraują ir pan.
Be to, veriant auskarus gali patekti įvairios infekcijos, kurios kartais tampa ne tik ligos, bet ir mirties priežastimi. Veterinarijos specialistai pasakoja, kad jiems ne kartą teko gydyti gyvūnus, išsiplėšusius auskarus. Juk šunys nesupranta, kad įverti auskarai turėtų juos puošti. Keturkojai bando pašalinti svetimkūnį ir tai daro visais įmanomais būdais – išsikanda, išsiplėšia, išsilaižo ir pan.
Tai įdomu
Šiais laikais gaminami netgi specialūs kvepalai šunims. Tačiau tai istorijoje – ne naujiena. Dar senovės romėnai kvepalais trindavo ne tik savo, bet ir šunų bei žirgų kūnus.
2008 m. Pensilvanijos (JAV) gyventoja Holi Kravford buvo nubausta už tai, kad savo trims katėms pervėrė ausis ir uodegas. Moteris tikėjosi, kad auskarais puoštas augintines pavyks brangiau parduoti, bet išvydę jos skelbimą tuo susidomėjo gyvūnų apsaugos tarnybos pareigūnai ir gudruolė buvo nubausta.
JAV vis labiau populiarėja šunų pedikiūras ir specialiai gyvūnams skirti nagų lakai. Procedūra netgi gavo pavadinimą – petikiūras (angl. peticure).
JAV galima nusipirkti ne tik šunims skirto nagų lako, bet ir specialiai jiems sukurtų nosiai dailinti skirtų kosmetinių pieštukų.
Plastinės gyvūnų operacijos seniau būdavo atliekamos tik tuomet, kai augintinio išvaizdos trūkumai kenkdavo jo sveikatai arba gyvenimo kokybei. Šiais laikais tai tapo panašu į žmonių plastikos chirurgiją.
Šeimininkai ryžtasi gyvūnus operuoti vien tik tam, kad išlygintų raukšles, patemptų suglebusius vokus arba tiesiog padailintų figūrą...
