Lietuvoje homoseksualumas vis dar laikomas neteisingo auklėjimo pasekme, todėl galima suprasti tėvų baimę, kai jų trimetis berniukas domisi ne tik lėlėmis, bet dar baisiau – moteriškais papuošalais ar drabužiais. Anot specialistų, atsiranda vis daugiau argumentų teorijai, kad lytinė orientacija – įgimtas dalykas, todėl kovoti su vėjo malūnais beprasmiška. Esą tuomet išauginsime ne tik homoseksualų, bet ir sugniuždytą, kompleksuotą, savęs nevertinantį žmogų.
Vaikystė
© Shutterstock nuotr.

Represijos prieš homoseksualų vaiką neturi jokios naudos

Paklaustas, ar reikėtų susirūpinti tėvams, kurių mažylis domisi ne savo lyčiai priskiriamais objektais, Šiaulių universiteto Socialinės gerovės ir negalės studijų fakulteto Specialiosios pedagogikos katedros profesorius Vytautas Gudonis pirmiausiai pasidžiaugė tėvų akylumu.

„Šiandien tėvai nėra abejingi savo šiems reikalams ir yra pastabūs. Tai gerai. Labai dažnai, kai tėvai jau kreipiasi dėl kokių nors vaiko problemų, o psichologai klausinėja apie vaiko elgesį, jie sako nieko nepastebėję. Kita vertus, neturėtų būti didelių baimės akių, o jei vaikas ir bus netradicinės orientacijos, tai susiję su paveldimumu, taigi yra įgimta ir jokia korekcija neturės naudos. Jei pradėsime kažką keisti, brukti jam žaislus, su kuriais jis nenori žaisti, gausis, kad mes neįsiklausome į jo poreikius, o primetame savo žaidimo sąlygas.

Vytautas Gudonis
Vytautas Gudonis
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Taigi jei ši realybė yra, jos nepakoreguosite. Kai sovietiniais laikais kairiarankius mušdavo per rankas su liniuote, kad jie viską darytų su dešine, rezultatas buvo liūdnas: vaikai imdavo mikčioti, prasidėdavo šlapinimosi sutrikimai. Laužant natūralius vaiko poreikius galima jam labai pakenkti. Tėvai turėtų būti tolerantiški“, - teigė pašnekovas.

Kita vertus, toks elgesys nebūtinai turi byloti apie seksualinę pakraipą. Bet kuriuo atveju tokių elgesio apraiškų, V. Gudonio manymu, nereikia drausti, nes jos kalba apie tai, kad vaikas turi kažkokių vidinių poreikių.

„Pavyzdžiui, aš buvau ketvirtas brolis šeimoje, o prieš mane buvo trys seserys. Ir aplinkui tik mergaitės augo. Visgi aš su lėlėmis nežaidžiau – ieškojau mašinyčių, o vėliau su kaimynų mergaitėmis, apsiginklavę „automatais“, eidavome šaudyti. Aš buvau jų karo vadas. Kita vertus, tėvai įpratę labai reguliuoti – sukišti vaiką į tam tikrus griežtus elgesio rėmus ir nė žingsnio į šoną. Žinoma, visada reikia pasiūlyti veiksmų įvairovę, bet ne drausti ir nereguliuoti. Reikia leisti tai raidai normaliai skleistis, be jokių laužymų ir draudimų, nes tai gali neigiamai paveikti vaiko psichiką“, - įsitikinęs psichologas ir pedagogas.

Šiandieninis šeimos modelis berniukus verčia mėgdžioti mamą

Anot psichologės Rūtos Bačiulytės, kalbant apie lytiškumą plačiąja prasme, vaikai visgi yra lytinės būtybės – mergaitės ir berniukai. Kelias, kuriuo vaikas atranda savo lytinę tapatybę, kas jis – berniukas ar mergaitė, kaip žaidžia berniukai ir kaip žaidžia mergaitės, gali būti individualus. Tačiau jau apie trečiuosius-ketvirtuosius gyvenimo metus visi vaikai žino, kokios lyties jie yra.

Šios tapatybės paieškoms didžiulę įtaką turi aplinka. Jei ji yra labai moteriška, perdėtai globėjiška, gali būti, kad ir berniukas išreikš tokias savybes, kurios atrodys labai moteriškos. O jei mergaitė, pavyzdžiui, auga su vyresniais broliais, visai gali būti, kad ji labiau domėsis mašinytėmis ir kitais stereotipiškai berniukiškais žaislais nei lėlėmis.

„Ką vaikas mato aplinkoje, tai jis ir mėgdžioja. Tai pagrindinė jo mokymosi forma. Jei mergaitė mato, kad mama dažosi, šukuojasi, dabinasi, ji, tapatindamasi su mama, tikrai mėgins tai daryti. Ji apsikarstys karoliais nuo galvos iki kojų, įsispirs į aukštakulnius, nes myli mamą ir nori būti į ją panaši. Berniukas taip pat gali mėgdžioti mamą. Tai yra šiuolaikinių berniukų problema, nes jie vis daugiau laiko praleidžia su moterimis – tiek namuose, tiek ugdymo įstaigose.

Neretai berniukui sunku atrasti mėgdžiojimo objektą tėtyje, nes jo praktiškai nemato, nežino, kaip jis elgiasi vienoje ar kitoje situacijoje, todėl natūraliai ima mėgdžioti mamą. Pavyzdžiui, jis mato, kaip mama gamina ir nori daryti tą patį. Ir tame nėra nieko bloga. Jei vaikui drausime, užkirsime kelią jo individualioms paieškoms ir apskritai nuvertinsime jį kaip asmenybę. Taigi neturėtų būti panikos, jei trejų ar ketverių metus vaikas save vienaip ar kitaip išreiškia. Galbūt tik reikėtų atkreipti dėmesį, ar jis turi pakankamai bendravimo su kitos lyties atstovais“, - patarė psichologė.

Rūta Bačiulytė
Rūta Bačiulytė
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Pašnekovės teigimu, Lietuvoje iš tiesų gan paplitęs šeimos modelis, kai mama faktiškai viena augina berniuką, nes tėčio niekada nėra namuose. Tokiu atveju iš tiesų reikėtų susirūpinti, kaip suteikti vaikui galimybę matyti, kaip gyvena vyrai. Tai gali būti senelis, dėdė, kiti giminaičiai. B e to, jau nuo metų vaikas turi matyti mamos bendravimą tiek su vyrais, tiek su savo lyties atstovėmis. Taigi svarbiausia tėvų užduotis – suteikti vaikui kuo platesnes pasaulio pažinimo galimybes, kuo įvairesnę aplinką. O kaip vaikas pasirinks, kas jam patinka ar nepatinka, tai jo individualybės kelias.

„O jei vaikas iš prigimties yra homoseksualus... Tyrimai įvairūs, bet yra teorijų, ir jos visai pasitvirtina, kad dalis žmonių genetiškai turi polinkį į homoseksualumą. Ir nieko čia nepakeisi – gali ugdyti vaiką kaip nori, bet tai vis tiek anksčiau ar vėliau pasireikš. O tuomet turėsime ne tik homoseksualų, bet labai nepasitikintį savimi, sugniuždytą, kompleksuotą žmogų. Svarbu, kad vaikas, koks jis bebūtų, jaustų savo vertę, o tam tėvai turi jį priimti“, - patarė R. Bačiulytė.

Ar blogai būti „fifa“?

Beje, yra tėvų, kurie jaudinasi ir dėl kito kraštutinumo – kai ketverių-penkerių metų mergaitė taip domisi moteriškumo atributais, jog tėvai baiminasi, kad ji neišaugtų, liaudies žargonu tariant, „fifa“.

Anot V. Gudonio, galbūt iš tokios mergaitės išaugs garsi kosmetologė, kvepalų degustatorė ar itokia moteriškos industrijos specialistė.

„Pirmiausiai tėvams reikia pasidomėti, iš kur toks susidomėjimas ateina, ar ne iš visuomenės ir šeimos. Aš žinau atvejį, kai mergaitė, kurios mama – manekenė, taip pat svajoja apie manekenės karjerą ir nieko daugiau nenori žinoti. Ji neturi motyvacijos mokytis, nenori skalbtis savo rūbelių, nors yra tokio amžiaus, kad jau galėtų, nes įsitikinusi, kad viso to jai neprireiks. Tai, aišku, kraštutinumas. Tačiau iš esmės, jei vaikas nėra veikiamas stipraus pavyzdžio iš išorės, nereikėtų jam drausti domėtis tuo, kas jam patinka. Aišku, galima pasiūlyti adekvačių žaidimų, bet jeigu jis nepriima, nereikėtų taikytis prievartos“, - įsitikinęs pašnekovas.

„O ar tikrai blogai būti labai moteriška moterimi? Mokėti pasipuošti, paryškinti savo išvaizdą – tai irgi gali būti vienas iš prisitaikymo visuomenėje būdų. Jei tėvai jaudinasi, kad mergaitė nebūtų vienpusiška, reikia suteikti jai daugiau galimybių pamatyti, jog yra ir kitų patrauklių dalykų – sportas, menas, dailė, šokis ir pan. Nedraudžiant to, kas jai patinka, galima praplėsti jos saviraiškos galimybes, jos pasaulėžiūrą“, - antrino R. Bačiulytė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Ar kada susimąstėte, kaip iš tiesų dirba „Palangos bobutės“ (48)

300 kvadratinių metrų dydžio butas vasarai Palangoje jau atgyvena, sako „Ober-Haus“ Vakarų...

Kaip iš tikrųjų atrodo gyvenimas Rusijos glūdumoje (45)

Švintant saulei Jevdokimovas, kaimas Rusijos glūdumoje, tingiai bunda iš miego ir nyra iš trobas...

Naktinis reidas Vilniuje: nepilnametis prie vairo ir nuo dėmesio į krūmus sprukęs doras jaunuolis (3)

Naktinis reidas Vilniuje prasidėjo iškart pričiuptais dviem vairuotojo pažymėjimų...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (38)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (100)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (99)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Latvijos talentų nesulaikiusi Lietuvos rinktinė kapituliavo Rygoje (1139)

Kontrolinėse rungtynėse Rygoje Europos čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė pralaimėjo...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (56)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (89)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Atrodo paprasta, bet efektyvu: kaip miestai gelbėjasi nuo nepakeliamos kaitros (5)

Didmiesčiai visame pasaulyje ieško būdų, kaip išgyventi vasarą ir išsaugoti gyvybes. Kovoje su...