Atsakymus į šiuos paradoksalius klausimus vienoje knygelėje vaikams sudėjo šiemet debiutavusios rašytojos, leidyklos „Šviesa“ išleistų skaičių pasakų „Jei mėnulis būtų nulis“ autorės Lina Matiukaitė ir Ieva Kilienė. Su jomis kalbamės apie naują požiūrį į pasakas, skaičius ir vaikus, kuriems atverti tiksliųjų mokslų pasaulį gali smagi istorija.
- Pasaka apie matematiką skamba keistai ir intriguojamai, bet vis dėlto, kas tai – vaikiškos literatūros žanras ar matematika?
- Kaip kilo mintis sukurti pasakojimą apie skaičius?
Ieva Kilienė: visad mėgau skaičiuoti. Lina puikiai rašė tekstus. Abi labai mylim vaikus. Mudvi gyvename pasakose, labai daug svajojame. Taip kažkaip viskas ir susidėjo. Ne kartą abi esame kalbėjusios, kad tai likimas prikišo pirštą.
Lina Matiukaitė: taip pat kirbėjo mintis mokymąsi pritaikyti milžinišku tempu tobulėjančiai šiuolaikinių vaikų kartai. Manau, kad į pramogas ir praktinį patyrimą integruotas mokymasis turėtų tapti sektinu pavyzdžiu.
- Esate dvi autorės – papasakokite, kaip kartu kūrėte, kaip į vieną kūrinį sudėjote skirtingas mintis.
Lina Matiukaitė: su Ieva esame draugės jau seniai – paskutiniais mokyklos metais kartu sėdėjom vienam suole, abi A lygio fizikos pamokose, abi be vizijos laikyti egzaminą, todėl turėjom daug erdvės tyliai pasakoti viena kitai į ausį juokus. Knygelės kūryba mums leido geriau pažinti vienai kitą. Juk net tuos pačius sakinius visi suprantame skirtingai, tad su Ieva daug diskutuodavome ir aiškindavomės, braukėm, trynėm, rašėm, juokėmės, todėl pasakoje nėra nė vieno sakinio, kuris nebūtų apgaubtas šiluma, rūpesčiu, išmyluotas ir nuglostytas iki paskutinio kablelio.
Ieva Kilienė: kurdamos nuolat su Lina susirašinėjame. Tai lyg kokie nenutrūkstantys santykiai, net nežinau, kaip tai pavadinti. Laiškuose ir dėliojame tekstus, nuolat tariamės, diskutuojame. Aš atsakinga už matematinę dalį, Lina – už siužetą, bet dažnai šios sritys susipina. Kai sugalvojame ką nors, kas mums pačioms labai patinka, negalime nustygti vietoje. Taip buvo su pasakų pavadinimais. Mums jie labai patiko – juos pamėgo ir skaitytojai.
- Kokio amžiaus vaikams kūrėte pasaką – kurie skaito patys ar kuriems dar skaito tėvai?
Ieva Kilienė: vienas iš knygelės tikslų – skatinti bendrauti. Norime, kad tėveliai skaitytų vaikams, kartu diskutuotų, svajotų...
- Paprastai mokytojai rekomenduoja tėvams skaityti knygas, kad kartu mokytųsi ir kalbos. Pasirodo, per pasakas galima pamilti ir skaičius?
Ieva Kilienė: knygelė skirta susipažinti su skaičiais, juos pamėgti. Skaičiai – tai žmogučiai, kurie turi silpnybių ir yra tokie pat kaip vaikai – linksmi, kartais krečia išdaigas, o kartais tiesiog sėdi baloje.
Lina Matiukaitė: pasakos apskritai bene veiksmingiausia tiek vaikų, tiek suaugusiųjų ugdymo priemonė. Pirmiausia ji pažadina vaizduotę ir tuomet, kai jau visiškai įsitraukiame į užburiantį siužetą, ji mus moko, ugdo moralines vertybes, pasitikėjimą savimi, lavina kalbą, turtina žodyną, skatina kūrybiškai mąstyti. Tad ar dar kyla klausimas, kokia geriausia dovana vaikui? Žinoma, geriausia dovana – tai jam skirtas laikas ir perskaityta pasaka.