Šiuolaikinis norvegų stiklas (nuotraukų albumas)

Jau daugiau nei 4 tūkstančius metų žmonės žavisi stiklu, t.y. smėlio ir kreidos mišiniu, lydymo krosnyje virstančiu švytinčia paklusnia mase. Stiklas – labai universali medžiaga. Jį galima įvairiai techniškai apdoroti. Dėl to, kokią jis įgaus formą, priklauso tik nuo menininko fantazijos.
Originaliai sukurtais stiklo dirbiniais šiuo metu galima pasigrožėti ir Lietuvos dailės muziejuje. Čia eksponuojami net aštuonių Norvegijos stiklo dizainerių kūriniai. Tarp kurių ir Norvegijos stiklo meno autoriteto Arne Jon’o Jutrem’o šedevras - didelis indas, dekoruotas įlydytomis juostomis, primenančiomis XVI ir XVII amžiaus Venecijos stiklą.
A.J. Jutrem. "Kriauklė"

Kita norvegų stiklo dizainerė Maud’a Gjeruldsen Bugge į Lietuvą atvežė "Ledo" žvakides, kurios atrodo, tarsi būtų sukrautos iš ledo kubų. Šiame darbe menininkė itin paryškina stiklo savybę atspindėti bei laužti šviesą. Kitiems M. G. Bugge kūriniams, atvirkščiai, būdingos pusiau skaidrios spalvos ir neįmantrios formos.

Dizainerė Ulla - Mari Branterberg išnaudoja visas stiklo plastines savybes, taikydama įvairias technikas ir kurdama sudėtingų formų bei reljefiškų paviršių dekoratyvinius indus. Parodoje eksponuojamos vientisos aukštyn kylančios spiralės formos, vainikuojamos trapiu stiklo žiedu, menininkės sukurtos taurės ir vazos, savo spalvų gama primenančios povandeninius augalus, švelniai siūruojančius jūros bangose.

Indas

Karen Klim eksponuojamuose darbuose vyrauja gamtos motyvai. Melsvais raštais ir juostomis išryškintos dvi aukštos vazos: "Šerkšnas" ir didelė dekoratyvinė vaza "Žiemos kraštas" tarsi nukelia į Norvegijos žiemos peizažus su ilgais nusidriekusiais šešėliais ir baltais ledo dariniais.

Kitos krypties šiuolaikinio stiklo meną parodoje atspindi Id’os Pernille Lochen ir Oluf’o Foinum’o sukurti darbai.

Ida Pernille Lochen daugiausia kuria skaidrių spalvų stiklo taures ir grafinus. Pastarieji išsiskiria formų įvairove - pradedant griežtomis elegantiškomis linijomis ir baigiant barokinėmis formomis su dominuojančiu spiralės motyvu.

U.M. Brantenberg. Indas

Oluf Foinum kūrybai didelę įtaką padarė kelionės į Afriką. Savo kūryboje jis dažnai vaizduoja afrikiečių šiandieninio gyvenimo ir istorijos fragmentus. Naudodamas specifinę stiklo lydymo techniką, t.y. dar kartą įkaitindamas ir sulydydamas atskirus fragmentus, kuria didelius raudonos, mėlynos, žalios spalvos, taip pat atspindžius kokio nors paveikslo ar nuotraukos vaizdą, ant sienos kabinamus stiklo darbus ir kvadrato formos indus.

Stiklo ir fotografijos derinius parodoje demonstruoja ir dizainerė Cathrine Maske. Jos kūrinių ciklą, skirtą penkiems žmogaus pojūčiams, sudaro rutulio formos dirbiniai, kurių viduje matome jos pačios ausų, akių, rankų ir lūpų nuotraukas.

Kari Hakonsen eksponuojami kūriniai primena skulptūras, kuriose kuklios išorinės formos slepia vinguriuojančią ir plazdančią spalvoto stiklo giją.

M.G. Bugge. Indas

Norvegijos stiklo gamybos istorija siekia 1741 m., kai buvo įkurtos Nostetangen stiklo dirbtuvės. Aštuntą XX dešimtmetį stiklas Skandinavijoje buvo pradėtas gaminti ir studijose.

Svarbiausias šio laikotarpio ypatumas - tiesioginis menininko kontaktas su medžiaga, jos techninių ir plastinių savybių panaudojimas. Už visą kūrybos procesą - nuo kūrinio idėjos iki jos realizavimo - tapo atsakingas pats menininkas. Tokia laisvė skatino reikšti savo jausmus ir remtis savo patirtimi.

Nuo aštuntojo dešimtmečio ekspresyvumas būdingas ir kitų žanrų Norvegijos menui, pradedant tekstile ir baigiant keramika.

Norvegų stiklo paroda Lietuvos dailės muziejuje veiks iki birželio 15 d.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata
Šiuolaikinis norvegų stiklas
U.M.Bratenburg. Vaza
.P. Lochnen. Grafinas ir taurės
M.G. Bugge. Žvakidės
U.M. Brantenberg. Taurė ir vaza
K. Klim. Vazos
K. Hakonsen. Vaza
O. Foinum.
O. Foinum.
O. Foinum.
I.P. Lochnen. Grafinas ir taurės

Namai

Šeimos mediatoriai: geriausiu atveju išsaugo santuoką, blogiausiu – bent pagarbą (7)

Mediatoriai, padedantys ginčus išspręsti taikiai, leidžia išvengti destruktyvių, žalojančių skyrybų proceso – kai kada poros santykiai sušvelnėja, gailimasi, kad nebuvo kreiptasi anksčiau.

Kokius drabužius geriausiai pirkti vaikams? (2)

Šiomis dienomis išsirinkti drabužius vaikams yra tikras iššūkis. Didelė gausybė bei pasiūla gali susukti galvą. Tačiau reikia nepamiršti, jog drabužėlius vaikams reiktų rinktis ne tik pagal spalvą, dydį.

Skyrybų aritmetika ir jos klystkeliai: kodėl atsisakyti alimentų – daugiau nei klaida (84)

„Skyrybų procesas, nepriklausomai ar vyksta bendru sutarimu, ar ginčo teisenos tvarka, visada yra labai sunkus išgyvenimas abiems sutuoktiniams ir jų vaikams“, – teigia advokatė Edita Bumblienė.

Kaip padėti vaikams išmokti priimti tinkamus sprendimus?

Naujausi mokslininkų tyrimai rodo, kad norint susikurti aukštą gyvenimo gerovę, žmogus turi mokėti priimti tinkamus sprendimus. Būtent geras sprendimų priėmimas, o suklydus – gebėjimas pripažinti klaidą ir iš jos pasimokyti, padeda tapti sėkmingu žmogumi.

Programa, padėsianti užbėgti patyčioms už akių (12)

Pastaraisiais metais apie patyčias kalbama vis daugiau. Žiniasklaida ir visuomenė šiai problemai skiria labai daug dėmesio, vykdomos įvairios prevencinės akcijos ir programos. Ironiška, tačiau pagal vaikų patyčių rodiklius mūsų šalis ir toliau yra viena pirmaujančių valstybių. Nors vyrauja nuomonė, kad patyčios dažniausiai pasitaiko tarp paauglių, jų apraiškų aptinkama jau vaikų darželiuose.