Didžiųjų miestų šeimos turi dar vieną galimybę turiningai praleisti laiką kartu. Šiandien prekybos ir laisvalaikio centrai jau yra tapę savotiška didmiesčių kultūros dalimi. Šiose erdvėse reguliariai vyksta visuomenei skirti renginiai.
Šį šeštadienį, gimtadienį švęsiantis „Ogmios miestas“ nuo pat veiklos pradžios rėmėsi filosofija kurti svetingą, naudingą ir patogią erdvę šeimoms, kur kiekvienas jaustųsi kaip laukiamas šeimos narys – ir kasdienybėje, ir per šventes.
„Labai simboliška, kad gimtadienį švenčiame šeimos mėnesiu tituluojamą gegužę. Kiekvienas iš mūsų intuityviai ar sąmoningai suprantame, kad tikroji vertybė yra šeima, jos bendravimas. Tačiau skirtingoms kartoms vis sunkiau rasti bendrų interesų, pomėgių. Todėl šventes rengiame tokias, kad tėvai su vaikais galėtų susiburti parungtyniauti prieš kitas šeimas, atrastų naujus hobius, kuriuos vėliau galėtų perkelti į savo kasdienį bendravimą. Ypatingai tai vertina tėveliai, kuriems pritrūksta fantazijos patiems sugalvoti visai šeimai įdomių užsiėmimų“, – sako rinkodaros vadovas Edgaras Valickas.
Vis gausėjantis dėmesys šeimai, šeimoms renginiams kelia klausimus, ar mes, lietuviai, šiai institucijai skiriame pakankamai dėmesio? Ar deramai įvertiname tėvų ir vaikų bendravimo svarbą ir kokybę? Galiausiai, kokia yra bendravimo ir laisvalaikio kartu kaina?
Modernaus pasaulio prioritetų pinklės: teoriškai – vaikai, praktiškai – darbas ir buitis
Modernus pasaulis diktuoja savo taisykles ir įpročius. Šeimos modelis, kuomet šeimos galva, uždirbanti pinigus, buvo tėvas, o pagrindinis mamos darbas buvo rūpintis vaikais ir namais, jau senokai grimzta į užmarštį. Šiandien kalbama apie visai kitokią šeimą. Tokią, kurioje gimdytojai dažniausiai abu yra dirbantys, be galo užsiėmę, turintys svarių karjeros ambicijų ir planų. Kiekviena minutė svarbi siekti, nuveikti, įgyvendinti, dirbti ir, žinoma, uždirbti – šeimos gerovės vardan.
Čia atsiranda tam tikras paradoksas: tėvai mušasi į krūtinę, sakydami, kad vaikai jiems brangiausi pasaulyje. Deja, dažnas iš tėvų dėliodamasis veiklos namuose prioritetus daugiausia laiko skiria buičiai ir kitiems reikalams susitvarkyti, o tik po to vaikams. O ir tas laikas dažniausiai būna nekokybiškas.
Pasak Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichologės Daivos Balčiūnienės, šiais įtemptais laikais daug dirba ne tik tėvai. Nuolat užsiėmę ir jų atžalos. Vaikai mokosi, lanko daugybę būrelių ir dažnai nebeturi jėgų bendravimui, panašiai kaip ir daug dirbantys suaugusieji. Ir vieniems, ir kitiems būtina pasidaryti atokvėpio valandėlių ir švenčių.
„Svarbu susidėlioti ne tik darbo ir mokslo prioritetus, bet ir aiškiai nustatyti, kada ilsėsitės, ką bendrai galite sau leisti nuveikti. Svarbu išsiaiškinti, kas visiems teikia džiaugsmą, kada patiriate bendrumo jausmą ir sąmoningai tai kurti“, – šeimoms pataria specialistė.
Laikas su tėvais – esminės gyvenimo pamokos
Pasak psichologės, vaikystė, ypač ikimokyklinis amžius, yra labai svarbus laikotarpis. Per jį formuojasi ne tik vaikų ir tėvų tarpusavio ryšis, supratimas, bendravimo būdai. Šis, kartu šeimoje praleistas laikas, yra esminės pamokos vaikui apie pasaulį, santykius, bendravimą ir atidumą kitam žmogui. Tokiam bendravimui nereikia ypatingų aplinkybių ar marių laiko.
Suaugusiesiems tiesiog vertėtų pasirūpinti, kad laikas, kurį jie gali praleisti kartu su vaikais, būtų kuo turiningesnis.
„Geriau valanda nuoširdaus išklausymo ir domėjimosi vienas kitu, nei, pavyzdžiui, nuolatinis bambėjimas, kritikavimas ar kontroliavimas. Juk yra begalės būdų bendrauti ir parodyti dėmesį savo artimiesiems. Jaučiant ir palaikant abipusį ryšį galima sėkmingai rasti visai šeimai tinkamų bei patrauklių bendravimo būdų bei užsiėmimų“, – užtikrinta psichologė D. Balčiūnienė.
Kokybiškas šeimos laisvalaikis nelygu brangiam laisvalaikiui
Kartu praleistas kokybiškas laikas šeimai padeda kurti ilgalaikius patvarius ryšius. Vis dėlto, šiandieniame pasaulyje kartais kokybiškas laikas tiesiogiai siejamas su finansinėmis galimybėmis. Tenka girdėti ne vienus tėvus, teigiančius, kad pramogoms tiesiog nelieka pinigų.
Ar iš tiesų bendros šeimų pramogos brangiai kainuoja? Gal tėvai tiesiog nežino, ką veikti su vaikais? O gal trūksta noro ir fantazijos, suvokimo, kad šeimos laisvalaikio (ir apskritai – viso bendravimo) esmė yra būti kartu ir bendrai išgyventi teigiamas emocijas?
„Buvimas kartu su savo šeima tiek tėvams, tiek vaikams duoda artumo, bendrumo, vieningumo, vertės jausmą. O pradėti bendrauti, keisti požiūrį į šeimos bendravimą niekada nėra vėlu. Bendrystė su tėvais, veikla ir pramogos kartu parodo vaikams, kokie svarbūs jie yra savo tėvams, o gimdytojams – suteikia galimybę pažinti nuostabų augančios besiformuojančios asmenybės pasaulį. Tam reikia ne pinigų, o tik abipusio noro“, – sako psichologė D. Balčiūnienė.
Kiekvienas sutiks, kad ne prabanga šeimai pasivaikščioti gamtoje, pasidaryti iškylą prie upės, sugalvoti lauko rungčių, virtuvėje išbandyti naujų receptų. Kartu praleistas laikas gali suteikti daug atradimo džiaugsmo ne tik vaikams, bet ir jų tėvams. Jie gali pasikeisti vaidmenimis, kai suaugusiųjų mokytojais tampa vaikai. Pavyzdžiui, atžalos gali išmokyti gimdytojus važiuoti riedučiais arba žaisti stalo žaidimus.
Taigi, galimybių apstu. Tereikia noro ir supratimo, kad šeimos diena yra kasdien, kai iš tiesų esame su savo šeima – kokybiškai, smagiai, turiningai ir iš visos širdies.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
