Šiandien skiriasi kas antra pora. Seimas, užsimojęs šią tendenciją pakeisti, priėmė nevienareikšmiai visuomenės įvertintą, meduolio ir bizūno principu pagrįstą Šeimos politikos koncepciją: oficiali santuoka visapusiškai gerbiama ir skatinama, o išsiskyrę žmonės atsiduria tradicinės moralės užribyje. Politikams viskas paprasta. Tačiau skiriasi ir giliai tikintys, prieš Dievą vienas kitam gyvenimą pažadėję žmonės. Ar jie skyrybas išgyvena kitaip?
Tikėjimo krizė

Išsiskyrusiųjų sielovados centro „Bendrakeleiviai“ vadovė Elvyra Kučinskaitė jau keletą metų bando padėti atsitiesti skyrybas patiriantiems žmonėms. Nors šis centras remiasi katalikiška tradicija, jame, anot vadovės, renkasi ir daug nepraktikuojančių katalikų, o tiesiog kelio į save ieškančių žmonių.

„Tikinčiam žmogui, viena vertus, skyrybas išgyventi sunkiau. Jis santuoką suvokia kaip tam tikrą pasaulio tvarką. Santuoka jam nėra vien tik tradicija ar pasirinkta gyvenimo forma. Todėl kai ji sudūžta, žmogui atrodo, kad griūna visi jo gyvenimo pamatai.

Kita vertus, tokiam žmogui yra į ką atsiremti. Kaip bebūtų, skyrybos – visada labai didelis sukrėtimas, pažeriantis daugybę iššūkių: keičiasi artimiausia aplinka, draugai, stabilumą praranda vaikai, dažnai susipriešina buvusių sutuoktinių šeimos, pagaliau keičiasi finansinė padėtis – paprastai moters nenaudai“, - svarstė pašnekovė.

Tokiu metu žmogui reikia psichologinės pagalbos. Mat skyrybos labai „kerta“ per palikto žmogaus savivertę. Tačiau retas kuris turi tokių ištikimų draugų, kurie galėtų su juo būti pakankamai ilgai. Tuo tarpu tikintysis žmogus, anot E. Kučinskaitės, įgudęs kreiptis į Dievą ir suvokia, kad toks, koks yra, kaip Dievo kūrinys, vis tiek vertingas.

Sielovadininkė sutinka, kad kartais skyrybos gali tapti tikėjimo krizės pradžia, tačiau ji labiau susijusi su vaikišku požiūriu į Dievą kaip į tėtę, kuris tik apipila dovanomis.

„Jei nutinka kažkas nemalonaus, Dievas iškart pasidaro blogas. Žmogui reikia suvokti, jog Dievas yra visame kame – ir kai sekasi, ir kai nesiseka. Ir koks tu bebūtum, tu esi mylimas besąlygiškai. Tokios meilės poreikis paprastai perkeliamas į sutuoktinį. Mes visi norime būti besąlygiškai mylimi. Tačiau kitas tokių mūsų lūkesčių pateisinti negali“, - teigė E. Kučinskaitė.

Anot jos, skyrybų skausmą žmonės išgyvena įvairiai. Kas visa galva neria į darbą, kas bando užsimiršti alkoholyje. „Kurį laiką tai savotiškai padeda. Žmogus turi kažkaip išsilaikyti. Tačiau kai tai tampa įpročiu, jau atsiranda problema“, - sakė pašnekovė.

E. Kučinskaitė įsitikinusi, kad skyrybas skaudžiai išgyvena net tie, kurie teigia, kad tai jiems nėra stresas.

„Žmogui atrodo, kad jis „užmarino“ emocijas, tačiau vieną dieną netikėtai viduje slypinti bomba sprogsta. Mes susiduriame ir su kaltės „sprogimais“. Juk dažniausiai besiskiriantys žmonės nėra jokie niekšai, - teigė pašnekovė. – Kartais žmogus visą gyvenimą kažkur pasąmonėje nešiojasi kaltę dėl nužudytos pelytės ar varlytės. Žinoti, kad tu skaudini kitą žmogų, yra kur kas didesnis emocinis krūvis“.

E. Kučinskaitė sutinka ir tokių žmonių, kurie prisipažįsta, kad „keliais“ sugrįžtų pas buvusią žmoną, jei tik galėtų. Tačiau jie jau yra sukūrę kitas šeimas, kuriose augina vaikus ir turi įsipareigojimų. „Tai nereiškia, kad šie žmonės nelaimingi naujose šeimose“, - pastebi centro vadovė.

Dvigubai kaltas

Į centrą išeities ieškoti užsuka ir krizę patiriantys, bet dar neišsiskyrę sutuoktiniai. Anot E. Kučinskaitės, jiems nemoralizuojama, tačiau patariama pažvelgti tiesai į akis.

„Jie turi gerai suvokti, kas jų laukia. Pirmiausiai, pasikeis santykiai su vaikais, kurie nebežinos, turi jie tėvelį ar ne, kodėl pas jį reikia eiti tam tikromis valandomis, ką reiškia, kad jis turi tikrą brolį ir nelabai tikrą, tikrus senelius ir ne visai tikrus.

Gerai, jei visi geranoriški ir sugeba išlaikyti darną, bet juk labai dažnai būna priešingai. Taip pat keisis begalė kitų dalykų, kaip ir daug kas keitėsi po vestuvių – reikėjo prisitaikyti, kažko atsisakyti ir pan.

Jei žmonėms atrodo, kad skyrybos vertos būsimų pasekmių, tai jų teisė. Tuomet jau svarbu, kad skyrybos įvyktų su mažiausiais psichologiniais nuostoliais – kitaip tariant, būtų kuo taikesnės. Kad sutuoktiniai, tegu ne iš karto, atstatytų pagarbų santykį vienas kito atžvilgiu, ryšį su vaikais, išmoktų vienas kitam atleisti už buvusią istoriją ir gyventi toliau“, - sakė pašnekovė.

Deja, labai dažnai tas, kuris palieka šeimą, savo kaltės nepripažįsta ir dėl savo sprendimo kaltina sutuoktinį. Todėl paliktas žmogus išgyvena dvigubą traumą. Anot E. Kučinskaitės, jeigu jis prisipažintų kaltas ir paprašytų atleidimo, tuomet ir paliktajam būtų lengviau atleisti bei prisiimti dalį savo kaltės.

„Visi skyrybų atvejai savotiškai pagrįsti. Pasitaiko ir taip, kad žmogus sako: „Nieko bloga apie žmoną negaliu pasakyti, tačiau ir su savimi nieko negaliu padaryti – beprotiškai įsimylėjau“. O būna žmonių, kurie dar nori sulipdyti santykius, tačiau tiek nuoskaudų per gyvenimą prikaupė, kad jau per vėlu. Tokiais atvejais belieka apgailestauti, kad jie nebandė to daryti anksčiau“, - pripažino pašnekovė.

Kasmet į sielovados centre rengiamus kursus susirenka apie 40-60 išsiskyrusių vilniečių. Šiuo metu čia jau susibūrusi apie 100 žmonių bendruomenė. E. Kučinskaitė kartais stebisi, kaip skyrybos keičia žmonių gyvenimus: atsitiesę jie pradeda pažinti save, keičia gyvenimo kryptį, profesijas, ima mokytis, užsiima kūryba.

Du požiūriai į santuoką

Anot psichologo Gedimino Navaičio, su krikščionybę atsiradęs santuokos supratimas geroka skiriasi nuo pagoniško bei galiojančio pasaulietinėje kultūroje.

„Iki krikščionybės ir pagal dabartinį civilinį kodeksą santuoka yra sutartis. Kalbant apie pagonišką kultūrą, sutartį gali pašventinti žynys. Tačiau lygiai taip pat jis gali pašventinti laivą ar bet kurį kitą daiktą, - aiškino pašnekovas. - Šiaip ar taip sutartyje visada dalyvauja du žmonės. Ir jei vienas kuris sutarties nebesilaiko, kodėl jos turėtų laikytis kitas? Ji savaime nutrūkusi“.

Tuo tarpu sudarant santuoką pagal katalikišką tradiciją, dalyvauja trys susitariantys veikėjai – vyras, moteris ir Dievas. Ir jei vienas iš sutuoktinių sutarties nesilaiko, niekas nesikeičia – kitas privalo jos laikytis.

„Kita vertus, šiandien tikrai tikinčių žmonių yra mažai. Pažinčių tarnyboje man kartais tenka susidurti su kuriozais, kai žmonės sugeba apgauti bažnyčią ir susituokia joje antrą kartą, nes jiems taip iškilmingiau. Tai tas pats, kaip eiti išpažinties, bet kunigui meluoti. Kokia tokio veiksmo prasmė?“, - samprotavo psichologas.

Anot G. Navaičio, žmogaus patiriamas stresas skaičiuojamas balais. Sutuoktinio mirtis šioje skalėje matuojama 100 balų, skyrybos – 73 balais, atostogos – 10 balų. Anot statistikos, kas antras žmogus, surinkęs per metus daugiau nei 150 streso balų, suserga kokia nors psichosomatine liga – pavyzdžiui, stresas širdies ir kraujagyslių sistemos.

„Sąlyginai lengviausios skyrybos, kurios tik patvirtina faktą, kai žmonės jau keletą metų kartu negyvena. Tačiau ir šie žmonės kažkada turėjo išsiskirti realiai. Beje, įprasta manyti, kad moterys skyrybas išgyvena lengviau. Tačiau mano patirtis rodo, kad taip nėra. Juolab, kad 70 proc. skyrybų Lietuvoje inicijuoja būtent moterys. Pagaliau jos dažniau ieško psichologinės pagalbos ar bent jau išsikalba“, - sakė psichologas.

Kai kurie psichologai teigia, kad antra santuoka gali būti stipresnė, kadangi susituokia jau subrendę žmonės. Anot G. Navaičio, tokių statistinių duomenų nėra. Antrą kartą žmonės Lietuvoje skiriasi taip pat dažnai, kaip ir pirmą – statistika skiriasi visai nedaug.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Prastos naujienos planuojantiems uždirbti iš būsto nuomos (6)

Dar neseniai bankai ir įvairūs ekspertai buto įsigijimą nuomai įvardino kaip patrauklią...

Mokestis už mokyklos įnorius mamai atėmė žadą: išeitis – tik užsienis (222)

Naujiems mokslo metams besiruošiantys tėvai atakuoja ne tik parduotuves, bet ir siuvyklas. Tiesa,...

Meilės V. Putinui kaina: už pinigus gali parduoti ne tik tėvynę, bet ir visą Europą? (368)

„Putino samdinys“, „apmokamas Putino tarnas“, „Kremliaus lobistas“ – taip buvusį...

Krito naujų butų pardavimai (57)

Naujų butų pardavimo apimtys Lietuvos didmiesčiuose antrąjį šių metų ketvirtį buvo...

Lietuvė iki šiol sapnuoja Etiopijos moterų klyksmus: tai, ką pamatai čia, smegenys atsisako suprasti (52)

„Tai unikali šalis, daugiau tokių nėra likę, - apie paslaptingąją Etiopiją sako kelionių...

V. Matijošaitis: per ateinančius porą metų neatpažįstamai pasikeis visos centrinės Kauno gatvės (265)

Dalies medžių, kurie yra sergantys ir pažeisti, pakeitimas bus neišvengiamas, sako Kauno meras...

Rizikingų bitkoinų vertė vilioja: ar gali pabrangti iki 25 tūkst. JAV dol.? (20)

Bitkoino vertė šią vasarą pasiekia vis naujas rekordines aukštumas, o analitikai žada ir...

Pavojų kelia ir nedidelė žaizda (1)

Iškylas į gamtą ir tolimesnes keliones neretai apkartina dėl neatsargaus elgesio atsiradę...

Suskaičiavo algų didėjimą: kam pasisekė labiausiai? (218)

Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šalies...

A. Juškevičiui – bilietas į Europos čempionatą, L. Lekavičiui – du mėnesiai be krepšinio (16)

Negailestingą diagnozę išgirdęs Lukas Lekavičius ketvirtadienio rytą galėjo šiek tiek...