Psichologo patarimai. Draugas nesiliauja rūkyti žolės suktines

 (132)
Pora
Pora
© Corbis/Scanpix

Su vaikinu draugauju ketverius metus. Jis turi problemų dėl žolės rūkymo ir didžiausią įtaką daro jo draugai. Kai gyvenome Lietuvoje, rūkydavo su draugais kiekvieną dieną, nuolat buvo apsvaigęs, pasyvus, nieko nenorėjo. Išvažiavome gyventi į užsienį, maniau, pabėgsim nuo jo draugų, rūkymų, taip ir buvo gal pusę metų, kol persikraustėm į kitą miestą, kuriame gyvena jo draugas iš tos pačios ganjamanų kompanijos Lietuvoje. Ir vėl jis pradėjo kartu su juo rūkyti.

Su vaikinu kalbuosi, prašau, kad jis to nedarytų, kad jam to nereikia, kad man jo reikia, o ne apsvaigusio kūno. Nežinau, kaip toliau su juo kalbėtis, elgtis, kaip išspręsti šitą problemą, kad jis mestų vėl rūkyti. Blogiausia tai, kad jis nemano, kad tai yra problema. Jo nuomone, tai nieko baisaus! JUK tai narkotikas! Jis neigia ir sako, esą tai ne heroinas, tačiau ganja juk taip pat narkotikas! Patarkite man prašau!

Pataria psichoterapeutas Olegas Lapinas

Jūsų sielos klyksmas yra išgirstas. Sunku ir skaudu matyti šalia savęs nuolat apsnūdusį nuo žolės artimą žmogų. Skaudu suvokti, kad jis pasiduoda ne savo moteriai, o draugui ir „kaifui“. Jūsų vaikinas priklausomas, nors ši priklausomybė ir nėra tokia baisi, kaip nuo heroino. Ir paprastos cigaretės iš tiesų labiau žalingos sveikatai, nei marihuana, arba, kaip jūs ją vadinate „ganja“.

Tačiau gyvendama su priklausomu žmogumi jūs pati tapote priklausoma: nuo jo elgesio, nuotaikų, nieko neveikimo. Jūs, kaip ir daugelis su priklausomais žmonėmis gyvenančių žmonių, siekiate jį išgelbėti ir pati būti išgelbėta. Žinoma, nei jūsų vaikino, nei jūsų pačios joks žmogus išgelbėti negali. Nes jūs abu išsigelbėsite patys. Tačiau šį procesą galima sulėtinti, o galima paspartinti.

Sulėtinimas vyktų tokiu būdu: jūs pastiprinate savo pastangas kovoje su vaikino priklausomybe. Jūs imate ieškoti jo žolės, slėpti ją, galbūt, rūkyti kartu su juo, kad gautųsi mažiau. Jūs gėdijate jį ir bauginate baisiomis vartojimo pasekmėmis. Slepiate nuo jo pinigus, jei jis pats jų neturi. Jūs sakote, kad Dievas jį nubaus. Jūs primenate jam, kad jis griauna jūsų meilę, atima iš jūsų viltį. Ir kad greičiausiai jums teks su juo išsiskirti.

Galbūt net kuriam vakarui bandote išeiti iš namų. Tačiau būtinai sugrįžtate. Juk jūs priklausoma nuo jo. Anksčiau ar vėliau jis pajunta, kad jūsų grasinimai išsiskirti tėra tik grasinimai, ir nebetiki jumis, kad jūs galite išeiti. Į jūsų kontrolę jis atsako įmantresniu slapukavimu ir suirzimu.

Visa tai vyksta todėl, kad prisirišimas prie tam tikrų medžiagų yra stipresnis už žmogaus sąžinę ir valią. Ir vartojančiam anksčiau ar vėliau tenka tuo įsitikinti. Susidūręs su tuo, jis gali ieškoti stipresnės už savo sąžinę ir valią jėgos. Ir tai tikrai nesate jūs. Jei tuo bandote būti jūs, jis tik šaiposi.

Jums tik atrodo, kad esate stipresnė. Jūs imatės ant savęs vaidmenį, prilygstantį Dievui. Juk narkomanija, kaip ir alkoholizmas - tai lyg gamtos stichijos, o visai ne žmogaus proto ir rankų kūrinys. Ar gali žmogus drįsti pasipriešinti stichijai?

Narkologai ir priklausomų žmonių draugijos labai gerai tai žino. Ir niekad nebando jėga „išgelbėti“ žmogaus. Padeda tiek, kiek gali - palaikymu, įtaiga, kartais - metadonu, o kartais - malda. Internete rasite bendrijų, kurios užsiima gelbėjimu nuo narkomanijos.

Dabar apie kelią, kuris gali paspartinti jūsų išsigelbėjimą.

Jūs pasiduodate kovoje su draugo priklausomybe. Tačiau pasiduodate ne gėdingai, ne kaip pralaimėtoja, o kaip žmogus sąmoningas ir nepriklausomas. Jūs tik primenate jam objektyvius faktus: kiek laiko jis rūkė, kiek tam išleido ir kiek jums tai nemalonu. Galbūt vieną kartą jūs parodote jam straipsnį iš interneto, kur būtų įrodyta žolės rūkymo žala.

Jūs užsiimate savęs gelbėjimu. Tačiau ne viena. Nepriklausyti nuo draugo vartojimo ir nuotaikų nepavyks greitai. Kaip ir jam, jums teks įsitikinti, kad šalia jo jus laiko labai stipri jėga. Ir kad šiai jėgai įveikti nėra paprasto būdo. Galbūt tai - jūsų draugės, pomėgiai, galbūt - kopriklausomų giminaičių draugija, galbūt tikėjimas. Greičiausiai - viskas kartu. Tik kartu su kitais žmonėmis, o ne sąjungoje su savo draugu jūs galite išsigelbėti. O ką tai reiškia?

Išsigelbėti nuo kopriklausomybės – reiškia išspręsti lygtį su dviem nežinomaisiais. Pirmas nežinomasis – meilė. Ar galiu aš atsirišti nuo savo draugo, išlaikydama meilę jam? Juk pats radikaliausias kelias būtų - nebemylėti jo, nes vaikų ir bendro turto pas jus nėra, tiesiog jį palikti. Tačiau ką tuomet aš mylėsiu? Ar pamilsiu aš dar? Taigi meilė lieka pirmuoju nežinomuoju.

O sumenkinti draugą, nustoti jaustis su juo lygia, nebegerbti ir nebemylėti jo yra didelė pagunda: jūs, jūsų giliu įsitikinimu, neišvengiamai esate gera, o jis - blogas.

Kitas nežinomasis - laikas. Kiek laiko tai dar tęsis? Kiek laiko reikia, kad jis suvoktų, jog yra priklausomas? Kiek laiko aš galiu tikėti juo ir būti su juo? Kiek kantrybės atsargų aš turiu?

Kaip matote, čia ir vėl nežinia. Jei jūs paklaustumėte savo draugo apie tai, kiek laiko jis dar rūkys žolę, jis tikrai jums neatsakys. Jis gali tik pameluoti ir pažadėti, kad tai įvyks greitai. Jūs patikėsite, ir jis greitai jus nuvils. Nuvils netyčia, kaip tai daro orai: štai po lietaus pasirodė saulė, tačiau kitą dieną - vėl lietus. Lietus ir saulė apgauna mus, nes mes imame tikėtis, kad po jų bus tiktai lietus arba tiktai saulė. Ir mes nusiviliame. Tačiau pačios geriausios orų prognozės tik apytiksliai prognozuoja, kas bus. Ir labai neaiškiai - kiek bus. Ir vėl du nežinomieji.

Jums gerokai palengvėtų, jei jūs išmoktumėte žiūrėti į draugo būseną kaip į gamtos stichiją. Ir jei šis stichija iš tiesų imtų labai kenkti jūsų sveikatai, jums tikrai tektų pakeisti klimatą, t.y., draugą. Tačiau kol to nėra, kol jūs prie jo prisirišusi, mokykitės tikėti. Džiaukitės tomis akimirkomis, kai tarp jūsų yra meilė. Ir niekada neprašykite iš jo garantijų bei nebandykite atsistoti virš draugo, virš stichijos, nes tai būtų nepagarba stichijai. Pamirškite jo stichinį potraukį žolei, kiek galite pamiršti. Tai būtų pagarba. O stichija, pajutusi, kad jūs ją gerbiate, būtinai imtų veikti sau įprastu būdu - ritmiškai keisti lietų saule, saulę - sniegu, o sniegą - atlydžiu.

Sėkmės jums.
Olegas Lapinas

Turite problemą, kuri neduoda Jums ramybės? Rašykite psichologui@delfi.lt. Atsakymai publikuojami DELFI Gyvenime (psichologai neatsakinėja asmeniškai).

www.DELFI.lt
 
132
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Namai

Penkios velykinių šukuosenų idėjos mažosioms puošeivoms

2014 balandžio mėn. 17 d. 15:51
Penkios velykinių šukuosenų idėjos mažosioms puošeivoms
Organizatorių nuotr.
Šv. Velykų rytą savo dukterų plaukus šukuosiančias mamas vaikų kirpėjos kviečia pasitelkti vaizduotę ir šiek tiek paeksperimentuoti. Žaisminga šukuosena ir mažajai damai, ir aplinkiniams suteiks ne mažiau džiaugsmo nei pats dailiausias margutis.

Šeimos gydytoja pataria: kaip apsaugoti vaiką nuo pavasario alergijos (1)

2014 balandžio mėn. 16 d. 10:58
Atėjus pavasariui, daug problemų vaikams ir jų tėvams sukelia sezoninės pavasario alergijos: tokie įkyrūs jų simptomai kaip bėganti nosis, perštinčios akys ir gerklė, čiaudėjimas ir kosėjimas mažina buvimo gryname ore teikiamą džiaugsmą.

„Maltiečių Velykos“ per šventes pasieks vienišus senjorus

2014 balandžio mėn. 16 d. 10:51
Antrus metus iš eilės Maltos ordino pagalbos tarnyba (MOPT) inicijuoja akciją „Maltiečių Velykos“. Jau tradicija tampanti maltiečių akcija vėl pasieks savanorių globojamus pagyvenusius, vienišus ir sunkiai sergančius Lietuvos žmones. Gausybė šventinių renginių ir apsilankymai senjorų namuose vyks per Šv. Velykas ir Atvelykio laikotarpiu, 25-iuose Lietuvos miestuose, kuriuose aktyviai veikia maltiečiai.

Aktorius V. Mickevičius: labiau reikėtų remti tas šeimas, kurios augina tik vieną vaiką (21)

2014 balandžio mėn. 15 d. 15:03
Šiais laikais didelis dėmesys skiriamas mokslui, karjerai, darbui, o gausi šeima, kaip vertybė, dažnai neakcentuojama ir tarsi atsiduria antraeilių vertybių sąraše. Visuomenėje vyrauja požiūris, kad pavyzdinių, karjeros siekiančių ir dirbančių žmonių šeima turi apsiriboti daugių daugiausiai dviem vaikais, nes jei atžalų bus daugiau, tai neva liudys suaugusiųjų neatsakingumą ar neūkiškumą.

Neturėjau šeimos pavyzdžio: nežinau, kas yra sveikas ryšys tarp vyro ir moters (22)

2014 balandžio mėn. 15 d. 08:33
Nesu psichologė, bet žinau, kad tėvų skyrybos vienaip ar kitaip paveikia vaikų gyvenimą. Esu vienturtė dukra, mano tėvai išsiskyrė, kai man buvo 3 metai. Kol buvau vaikas, nesijaučiau išskirtinė, galbūt tik šiek tiek jautresnė, drovesnė nei bendraamžiai.