Šiandien buvau šokiruota: paskambino vyriausio sūnaus (9 metų) futbolo treneris ir paklausė, kodėl aš vis moku už futbolo treniruotes, jei jis jau du mėnesius jų nelanko!
© Corbis/Scanpix

Man atrodė, kad su sūnumi (kaip ir su kitais dviem jaunesniais vaikais) sutariu. Jis man pasipasakoja, mokosi jis gerai, turi draugų, savarankiškas, lanko ir kitą būrelį. Ir še tau.

Man kilo be galo daug klausimų: o ką jis veikia tas treniruotes valandas, o gal ir kitur jis mane apgaudinėja, kodėl jis man meluoja ir pan. Su juo noriu rimtai pakalbėti: galbūt pati "nuvesti" jį į treniruotę (šiaip jis pats važinėja viešuoju transportu) ir paklausti, kur vesti.

Bijau, kad jis man nieko nesakys, viską neigs, o dar labiau bijau, kad dabar aš juo nebepasitikiu: man pradeda atrodyti, kad jis meluoja man ir kitur. Kita vertus, reiktų kokios nors bausmės. O kokios, nesugalvoju.

Mes ne asociali šeima, yra ir tėtis, nėra nepriteklių, fizinių bausmių nenaudojam. Patarkit, gal yra "receptai" kaip elgtis su tokiais melagiais?

Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė

Jūsų susirūpinimas ir nuostaba, susidūrus su netikėtu vaiko melu, yra labai suprantama, visgi išgyvenus nusivylimą, vertėtų atsisukti į mažąjį problemos šaltinį ir pradėti galvoti apie tai, kokios yra jūsų sūnaus paslapties priežastys.

Neretai susidūrę su netinkamu vaiko elgesiu, tėvai jaučiasi neatlikę savo atsakomybių, ieško savo aklėjimo spragų, gali aiškiai įvardinti savo jausmus, tačiau ne visada pagalvoja, o kaip jaučiasi mažasis šeimos gyventojas ir kokie vidiniai išgyvenimai ar išorinės vilionės paskatino imtis netinkamų veiksmų.

Pradėkime nuo to, jog kad ir kaip norisi, nereikėtų visko imti absoliutinti, o juo labiau savo atžalai klijuoti tokių etikečių kaip “melagis”. Taip elgiantis labai lengva save ir vaiką įtikinti, jog tai yra neginčijama tiesa, o galiausiai abu prie to priprasite. Kitas dalykas, į kurį noriu atkreipti jūsų dėmesį, tai jūsų bandymas pasiteisinti, jog berniukas auga padorioje šeimoje, yra materialiai aprūpintas, nemušamas.

Galvojimas, jog dėl vaiko darote daug, o jis pasielgia taip nedėkingai, yra natūralus, tačiau, kaip jau minėjau, nukreipdami dėmesį į save, atsakymų nerasime. Dažniausiai tai sukelia norą teisintis, gintis, matyti tik teigiamą savęs vaizdą, savo atsidavimą arba visiškai savimi nusivilti. Tikiu, jog esate puikūs tėvai ir savo sūnui linkite kuo geriausio, tačiau net ir tobuliausi tėvai susiduria su vaiko poreikiais ir jausmais, apie kuriuos nepagalvojo, kuriuos praleido.

Negaliu konkrečiai pasakyti, kas paskatino vaiką meluoti, nelankyti treniruočių ir visiškai neišsivaizduoju, ką jis veikia tuo laiku, kai turėtų žaisti futbolą. Tačiau šiuo atveju ne tai svarbiausia. Pagrindinė problema, kurią aš čia įžvelgiu, yra ta, jog jūsų šeima pasigedo patirties, kaip derėtų spręsti su vaikų elgesiu iškilusius sunkumus. Jūs įvardinote vaiko savarankiškumą, veiklumą, savo rūpestį šeima, tačiau pasigedau informacijos, kaip dažnai dviese su vaiku kartu leidžiate laiką, ką darote, kai iškyla panašios problemos, ar leidžiate savo vaikui klysti?

Vienas pagrindinių dalykų, padedančių nepasimesti ir pačiose netikėčiausiose situacijose, kurių neįmanoma išvengti, auginant vaikus, tai asmeninis santykis su jais. Norint jį išgyventi, neužtenka vien rūpintis vaiko materialine gerove, akademiniais pasiekimais ar laisvalaikio užimtumu. Juo labiau negalime iš vaiko reikalauti būti vien pozityviu, neklystančiu, ką, panašu, išgyvenote galvodama apie savo pirmagimį.

Viena iš priežasčių, dėl ko vaikai pradeda meluoti, tai yra baimė pasidalinti su tėvais savo nesėkmėmis, nenorais, netobulumu. Vaikai, kurie girdi daug lūkesčių, neretai nedrįsta nuvilti savo tėvų, pasakydami, jog nenori užsiimti kokias nors veikla, bijodami prarasti jų žavėjimąsi, meilę, gal net išskirtinumą. Vaikai turi begalinį troškimą, jog tėvai juos mylėtų nepriklausomai nuo jų elgesio, pasiekimų, gerų poelgių. Tik tuomet jie gali būti atviri jiems.

Taigi, kad vaikas ne tik išsikalbėtų, bet ir atsivertų, būtų nuoširdus, drįstų pasidalinti realiais savo gyvenimo faktais, pirmiausia jūs turite išmokti priimti savo vaiką visokį. Kontroliuoti savo spontaniškus jausmus, išgirdus jums nepatinkančią informaciją, kiek įmanoma atidėti savo komentarus, duoti galimybę vaikui paaiškinti, kodėl jis priėmė vienokį ar kitokį sprendimą, ramiai, be pykčio paaiškinti, kiek jis yra įmanomas ir nuo ko tai priklauso. Pasidalinti savo nuomone apie situaciją ir, jei tik yra galimybė, leisti vaikui patirti savo sprendimo rezultatus.

Kitas dalykas, kuris yra būtinas, norint palaikyti tvirtą santykį su savo vaiku, tai yra laiko leidimas kartu, kuris skirtas tik jam. Tai yra nedalomas buvimas tik su vienu iš vaikų, bent kelias valandas per dvi savaites. Vaikams yra svarbu leisti laiką tik su mama ir tik su tėčiu.

Jis turėtų būtų skiriamas maloniai veiklai, o ne problemų sprendimui, tačiau neretai mažieji jo metu jaučiasi saugiausiai ir gali pasipasakoti apie tai, kas jiems nesiseka. Šis laikas turi būti reguliarus, pastovus, vaikui aiškus ir keičiamas tik ypatingais atvejais. Jokiu būdu jis neturėtų vykti su draugais ar kitais šeimos nariais.

Aukščiau įvardinti dalykai yra labai svarbūs, norint išvengti kitų netikėtumų ar bent jau mažesnės savo nuostabos ir nusivylimo. Nes daugiau leisdama mažajam būti savimi, ribodama savo lūkesčius jam, skirdama daugiau laiko ne tik sumažinsite vaiko poreikį meluoti, bet ir geriau jį pažinsite. Sprendžiant situaciją, su kuria susidūrėte dabar, pirmiausia patarčiau nurimti ir susidoroti su savo nusivylimu vaiku.

Priimti jo klaidą ir pažvelgti į ją kaip į problemą. Nuo to ir galima pradėti pokalbį su savo sūnumi: jog turite sunkumą, susijusį su juo. Papasakojusi, ką sužinojote iš trenerio, galite pasidalinti ir tuo, jog svarbiau už tai, jog jis melavo, jums yra žinia, jog jam yra sunku pasitikėti jumis. Svarbu kalbėtis su kuo didesne ramybe ir kuo vėliau prabilti apie bausmę.

Neužgriūkite vaiko klausimais. Išlaukite, jei jam nedrąsu kalbėti. Jei vaikui sunku pasidalinti, kodėl jis slėpė nuo jūsų futbolo nelankymą, paklauskite, ar jis nori toliau lankyti treniruotes? Gal jis dar ką nors nori pasakyti?

Pasidomėkite kaip jis galvoja, ką reikėtų daryti jums abiem, kad daugiau jam nereikėtų meluoti? Kad jam būtų drąsu papasakoti, kas iš tiesų vyksta jo gyvenime? Venkite užgauliojimų, smerkimo, nevadinkite “melagiu”. Jei vis dar jausite pyktį ir nusivylimą, būtų geriausia, jei taip ir pasakytumėte, jog jaučiatės pasimetusi, pykstate.

Bausmė, žinoma, yra neišvengiama. Nors aš labiau įvardinčiau tai kaip natūralias pasekmes, apie kurias taip pat reikėtų pranešti ne kaip apie bausmę, o kaip apie natūralų jo veiksmų rezultatą. Kadangi jūs sumokėjote pinigus už du mėnesius, kuriuos jis praleido, vadinasi, jis jums yra skolingas konkrečią pinigų sumą.

Priklausomai nuo sumos ir jo realių pajamų: kišenpinigių, dovanų, turite pasakyti, kiek ir kaip berniukas gali jums grąžinti. Galite tartis ir su juo, jei žinote, jog yra susitaupęs kokią sumą ar jis norėtų atiduoti sutartą pinigų dalį iš karto ar palaipsniui, kurį laiką gaudamas mažesnius kišenpinigius. O galbūt jis gali atidirbti? Tarkime, galite įkainuoti jums tikrai vertingus darbus, tik ne iki tol buvusias berniuko pareigas, ir nustatyti, kiek laiko jis juos turės dirbti, kad sumokėtų skolą.

Apibendrinant: labai svarbu suvokti vaiko netinkamo elgesio tikslus, ko jis siekė tokiais savo veiksmais. Kita vertus, verta pagalvoti apie savo elgesį, požiūrį į vaiką, jo lūkesčius, kurie apribojo jo atvirumą. Jei pažvelgsite į tai kaip į problemą, kurią turite kartu išspręsti, sumažinsite tokių įvykių tikimybę ar bent greičiau rasite jų sprendimus.

Sėkmės

Vaida

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Apie prezidento postą svajojusiam J. Petraičiui – ypatinga žinia iš teismo (23)

Prieštaringai vertinamas Australijoje gimęs milijonierius, kolekcininkas, 2002 m. Lietuvos...

Kita augančių algų pusė visai nedžiugina (121)

Lietuvos gyventojų emigracija – itin neigiamas reiškinys, turėjęs tik vieną teigiamą pusę –...

A. Tapinas apie mokytojų padėtį: jei taip, tai emigruočiau (218)

Vienas įtakingiausių Lietuvos žurnalistų Andrius Tapinas prisipažįsta, kad jei uždirbtų 400...

Incidentas Suomijoje: į ligoninę išvežti aštuoni žmonės atnaujinta (177)

Suomijos pietvakariniame Turku mieste penktadienį buvo subadyta keletas žmonių, o mažiausiai...

Karklė apgulta. Stop juostos, užkardos ir palaidi šunys (14)

Karklės gyventojai, kurie neišvyko iš kaimo prasidėjus festivaliui „Karklė live music beach...

Gyvai / Neįprastos kontrolinės rungtynės be žiūrovų: Lietuva – Rumunija (2)

Europos krepšinio čempionatui besiruošianti Lietuvos rinktinė penktadienį pradeda kovas...

Atrodo paprasta, bet daugelis lietuvių nežino atsakymo į šį klausimą apie Europos Parlamentą (3)

Nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą praėjo 13 metų, tačiau ne visi Lietuvos gyventojai...

Slaptas policijos reidas: už posūkio nerodymą gresia teisių atėmimas (91)

Penktadienį popiet, važiuojant nuo Varnių tilto, link Utenos g. viaduko, Kauno policija vykdė...

Nuotraukose niekuomet nesišypsanti B. Hadid tam turi keistą priežastį (3)

Supermodelį Bellą Hadid fotografai dažniausiai užfiksuoja rimtą ar net griežtą, o gerbėjai...

Paprastas būdas saugotis nuo radiacijos (22)

Pastaruoju metu žmonės vis dažniau domisi instrukcijomis - ką daryti, jei branduolinis karas visgi...