Psichoanalitikė: žmogaus gyvenime būna ne viena krizė

 (1)
Išorinius dalykus galima pakeisti lengvai, tačiau vidiniai taip paprastai nepasiduoda – padidinus lūpas ar krūtinę, daugiau moteriškumo neatsiranda, moteris lieka tokia pati, o plastinės operacijos gali reikšti tiek nepasitikėjimą savimi, tiek narcisizmą. Taip LRT RADIJUI sako psichoanalitikė Rema Židonienė.
© Shutterstock nuotr.

Anot jos, su išvaizda eksperimentuojantys paaugliai stengiasi įgyti savarankiškumą, o vidutinio amžiaus žmonių bandymas būti jaunatviškiems rodo krizę.

Ar tikrai įvaizdis šiandien yra viskas?

– Dabar madinga kalbėti apie tai, ką tu valgai, ką esi apsirengęs ir pan. Iš dalies apranga ir išorė atspindi žmogaus vidinę būseną. Ryte nueiname prie spintos, ją atsidarome ir, ilgai negalvodami, pasirenkame. Jei mūsų nuotaika prasta, esame prislėgti ir nusiminę, aprangoje gali vyrauti tamsesnės spalvos. Jei esame nusiteikę gerai, spalvos – ryškesnės, gyvybingesnės.

Turime patarlę, sakančią, kad žmogų sutinkame pagal išvaizdą, išlydime pagal protą. Manau, kad kito žmogaus išvaizda ir pirmas įspūdis lemia nesąmoningą kito žmogaus suvokimą. Žiūrėdami į žmogų, jo kūno kalbą, veido išraišką, aprangą, priskiriame jam tam tikras savybes.

Ar pirmas įspūdis gali kisti? Ar yra galutinis?

– Kito žmogaus ryškūs išoriniai atributai mums siejasi su ankstesniais mūsų patyrimais. Jei šie patyrimai geri, kito žmogaus atžvilgiu esame nusiteikę pozityviai. Jei yra kažkas, kas provokuoja mumyse nusivylimą, žmogui priskiriame atitinkamas savybes, juo nepasitikime. Žinoma, pabendravę galime savo požiūrį pakeisti.

Kaip nesuklysti kuriant savo įvaizdį? Kas lemia tai, kaip atrodome?

– Pirmiausia reikėtų kalbėti apie savęs pajautimą ir savo kūno suvokimą. Kūno vaizdas susiformuoja labai anksti, tai gana sudėtinga. Nėščia, kūdikio besilaukianti moteris savo mintyse kuria fantazijas, kaip kūdikis atrodys. Dažnai tose fantazijose matoma lytis, kūno vaizdas, įsivaizduojamas tam tikro amžiaus vaikas.

Kai kūdikis gimsta, jo motina reaguoja į jo kūną, lytį, akių spalvą ir pan. Tai pasąmoningi dalykai, bet jie turi įtakos. Gimęs kūdikis nežiūri į veidrodį, pirmasis jos veidrodis – motinos akys. Tai, kaip mama mato ir atspindi kūdikį, suteikia vaikui jausmą, koks jis yra. Jei mama juo džiaugiasi, vaikas gauna informaciją, kad jis priimtas, saugus, su juo viskas gerai.

Paauglystėje eksperimentuojama su savo išvaizda. Dažnai tėvams tai nepatinka.

– Tai ir turi nepatikti tėvams. Jei paauglių tėvai protingi ir galvoja ne apie save, o vaiką, jie bandys suprasti, kas vyksta paauglystėje. Juk tai kritinis periodas, kai paauglys stengiasi įgyti autonomiją ir atsiskirti nuo tėvų.

O kaip galima atsiskirti? Tai galima daryti protestuojant ir parodant, kad esi kitoks. Paauglystės atributais dažnai būna spygliai, išsiskiriantys auskarai, drabužiai, plaukų spalva. Jei tėvai į tai žvelgia paprastai, nekovoja, šis periodas praeina savaime. Tačiau jei įsitraukiama į kovą tarp autonomijos ir priklausomybės, paaugliai kovoja labai ilgai ir nuožmiai.

Kodėl kai kurie paaugliai neišlenda iš juodų ar per didelių drabužių? Jie tarsi nori išsiskirti, bet, būdami juodi, susilieja su minia.

– Jei paauglys rengiasi juodai, tai irgi jo būsenos atspindys. Tai reiškia, kad paauglys nekaip jaučiasi. Jei paauglės slepia savo kūną po dideliais drabužiais, didelė tikimybė, kad jos nepriima savo moteriškumo, kūno, kuris keičiasi. Jos tarsi neigia ir ignoruoja pasikeitimus. Paaugliai, visą laiką besirengiantys juodai ir slepiantys savo kūną, man keltų nerimą. Manyčiau, kad jiems kažkas negerai ir reikia pagalbos.

Yra suaugusių žmonių su mėlynos spalvos plaukais, auskarais įvairiose kūno vietose, kitais atributais. Ką tai rodo?

– Tai rodo krizę. Be paauglystės, žmogaus gyvenime yra ir daugiau krizių. Kita labai rimta krizė – vidutinio amžiaus. Jos metu dažnai vyksta savojo vaizdo keitimas. Sulaukus vidutinio amžiaus, dažnai susirūpinama savo sveikata, tai gerai.

Dalis žmonių nori išlikti jauni ir nesenti. Tuomet atsiranda įvairių atributų, paprastai būdingų paauglystėje. Tačiau žvelgiant iš šalies, tai kelia šypseną. Juk grįžti laiku neįmanoma.

Kokią įtaką įvaizdžiui turi reklama, popkultūra?

– Tai turi nemažą įtaką. Dabar vyrauja grožio kultas, ypatingas kūno suvokimas. Kūnas turi būti tobulai lieknas, tai veikia. Tačiau ir Viktorijos laikais moterys vaikščiojo su korsetais, jų liemens apimtis būdavo 45–55 cm.

Mergaitės pradėdavo korsetus nešioti nuo šešerių metų, niekas nemąstė apie sveikatą, nors liemens suspaudimas reiškia tai, kad vidaus organai taip pat suspaudžiami. Kai vidaus organai suspaudžiami, vystosi silpnumas. Taip moteris tapo žavinga, galinti lengvai nualpti, silpna.

Kuo ypatingas mūsų laikų grožio kultas?

– Yra dalykų, kurie šiais laikais pakankamai laisvi. Nėra griežtai apibrėžtų ribų, kas būdinga moterims, o kas būdinga vyrams. Nebėra lyčių išskirtinumo, tai neblogai. Tačiau kiti kūnui keliami reikalavimai daro žalą. Manekenės tarsi propaguoja nesveiką liesumą, o jis labai rizikingas, ypač paauglystėje.

Paauglystėje mergaitės kūnas ima keistis, atsiranda apvalumai, antrieji lytiniai požymiai. Mergaitė turi priimti savo kūno vaizdą. Tačiau jei tas vaizdas nesisieja su įsivaizduojamais reikalavimais ir jiems prieštarauja, kūno pasikeitimų nesinori priimti. Taip atsiranda valgymo sutrikimai, dietos ir pan. Be to, portaluose kasdien pasirodo informacijos apie dietas, maistą.

Ką manote apie plastines operacijas?

– Manau, kad jei žmogus priima savo kūną, yra juo patenkintas, jam nereikia kūno plastikos. Plastinės operacijos daugiau reiškia vidinį nesaugumą, nepasitenkinimą savimi, tuomet norisi save tobulinti. Galima kalbėti ir apie narciziškąją žmogaus pusę – jis nepatenkintas savimi ir nori būti vis gražesnis. Žinoma, yra situacijų, kai kūno plastika reikalinga, bet jų tikrai mažiau.

Pasididinus lūpas ar krūtinę neatsiranda daugiau moteriškumo. Gal tik išoriškai, kiek to mato kiti. Tačiau moteris, net ir pasikeitusi, lieka ta pati. Išorinius dalykus galima paveikti, bet vidiniai taip lengvai ir paprastai nepasiduoda.

Pastaraisiais metais tarp jaunų vyrų tapo populiaru auginti barzdas. Ką tai rodo?

– Tai rodo vyriškumą, barzda – vyriškumo atributas. Dabar, ypač žvelgiant į aprangą, lytiškumas nėra labai išskirtas. Moterys į darbą vaikšto dėvėdamos kostiumėlius, kelnes, vyrai taip pat. Vyriškumo labai trūksta, o barzda – to atributas, siejasi su galingais kariais, jėga.

Ar sporto klubų lankytojai taip pat siekia susigrąžinti vyriškumą?

– Rūpinimasis savo kūnu rekomenduotinas visiems. Tačiau kai krypstama į kraštutinumus ir rūpinimasis savo kūnu tampa pagrindiniu tikslu, reikia susimąstyti apie savivertę. Tarp kūno ir emocinės pusės turi būti pusiausvyra. Reikia ne tik atrodyti vyriškai, bet ir jaustis.

Ką rodo aukštakulniai, raudonos lūpos, sijonai?

– Prieš kelias dienas skaičiau Undinės Radzevičiūtės knygą „Frankburgas“. Joje viena iš biure esančių merginų apibūdinama kaip moteris atvira krūtine. Suprantu, kad tai reiškia didelę iškirptę. Knygoje pastebima, kad moteris ieško savęs.

Manau, kad ieškanti savęs moteris siunčia signalus apie savo moteriškumą. Jei jis rodomas intensyviai, arba moteris yra vieniša ir jai reikia partnerio, arba ji nesijaučia pakankamai moteriška ir jai reikia išorinių atributų, kad tai sustiprintų. Aukštakulniai, trumpi sijonai yra gerai, bet tik tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje. Kodėl bankuose dirbančios moterys dėvi vienodas uniformas? Tam, kad neblaškytų ir neprovokuotų klientų.

Ar moteris pati provokuoja? Gal kitas žmogus tai išsigalvoja?

– Tai, ko nėra, įžvelgti labai sunku. Jei moteris apsirengusi kostiumėlį, kažką įžvelgti sunku. Jei sėdi su didele iškirpte, kur kryps vyrų akys? Į iškirptę. Tai, kad drabužiai turi įtakos ir mums, ir kitiems, patvirtino vienas eksperimentas.

Jo metu dviem žmonių grupėms buvo duoti balti chalatai. Vienai grupei pasakyta, kad tai gydytojų chalatai, kitai – kad tai menininkų chalatai, apsaugantys nuo išsipurvinimo. Buvo atliekamos užduotys ir fiksuojama, kaip viskas daroma. Paaiškėjo, kad dalyviai, dėvėję neva gydytojų chalatus, užduotis atliko kruopščiau ir atsakingiau.

Mes turime savo vidines nuostatas, kurios susiformuoja gana anksti. Žmonėms priskiriame tam tikras savybes pagal tai, kaip jie atrodo. Jei žmogus apsirengęs tvarkingai, galvosime apie jį vienaip. Jei netvarkingai – manysime, kad su juo kažkas negerai.

Kartais žmonės, linkę į depresiją, atitinkamai rengiasi, jų apranga labiau apleista. Tai reiškia, kad jie nesirūpina apranga. Jų būsena tokia, kad apie daugybę įprastų dalykų negalvojama. Tad ir apranga gali būti ne iki galo išlyginta, netvarkinga ar nešvari. Jei žmogus pasinėręs į apatiją, jam tai nerūpi.

Ką reiškia spalvos?

– Psichologijoje naudojamas Maxo Luscherio spalvų ir atspalvių testas. Kiekviena spalva atspindi tam tikrą žmogaus būseną ir yra susijusi su tuo, kaip žmogus jaučiasi. Pavyzdžiui, raudona spalva – aktyvumo, pakankamai energinga spalva. Taigi raudona suknelė dažniausiai susijusi su seksualumu, gyvybe, aktyvumu, agresyvumu.

Kodėl mūsų visuomenė tokia pilka?

– Aiškinčiau tai kultūriniais dalykais. Turbūt sovietinio laikotarpio karta labai suvaržyta, tarsi negali sau leisti būti laisva, šviesi. Labai gaila, kad taip yra. Manau, kad šviesios spalvos labai svarbios ir jos visiškai nepriklauso nuo amžiaus. Jei vidutinio ar vyresnio amžiaus žmogus gerai jaučiasi, labai svarbu ir rinktis šviesias spalvas.

Mane labai stebina ir piktina, kad darbe ar ieškant darbo nuvertinami 50-mečiai. Juk žmonės, kuriems apie 50 metų, yra patys geriausi darbuotojai – lojalūs, išmintingi ir pan. Be to, jų vaikai jau užaugę, tad tada – pats geriausias laikas džiaugtis gyvenimu, gerai jaustis, gerai atrodyti, skirti sau dėmesio.

Kaip turi atrodyti moters nagai?

– Nėra vienos taisyklės. Ryte lakuotis nagus viena spalva, o vakare – kita yra per didelė prabanga, net laiko tiek negalime skirti. Paauglė, ryškiai ir spalvingai besilakuojanti nagus, mane žavi – tai drąsa būti kitokiai, išsiskirti. Prisimenu savo mokyklos laikus, kai buvo negalima auskarų įsiverti, reikėjo dėvėti tik uniformas, kai išskirtinumas buvo labai niveliuojamas, o dabar paaugliai tikrai turi daug galimybių ir galime tik džiaugtis, kad jie eksperimentuoja.

Kaip atrasti harmoniją tarp būsenos ir išvaizdos?

– Manau, kad svarbiausia nesikoncentruoti į išorę, į tai, kas tuo metu madinga. Reikia paklausti savęs, ko aš norėčiau, kas man būtų patogu (ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai), kur gerai jausčiausi, kaip save matyčiau. Jei bijome kažką keisti, eksperimentuoti, reikėtų savęs paklausti, kodėl aš jaučiuosi nesaugiai, kad nenoriu išeiti iš ten, kur esu. Taigi pagrindas – jausmas, ko aš noriu, kas man tinka ir kas netinka.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Namai

Atsargiai, nuodai! "Mokslo pelės" padės jūsų vaikui išvengti apsinuodijimo (1)

Kaip teigia psichologai, vaikai kur kas klusniau paisys įvairių tėvų draudimų ir nurodymų, jei jie bus pagrįsti moksliškai. Tačiau jei nesijaučiat pakankamai pasikaustęs, kad išaiškintumėt viską kompetentingai, bet kartu ir vaikui supantama kalba, jums į pagalbą skuba „Mokslo pelės“. Trečiojoje ciklo laidoje mažieji žiūrovai sužinos, kas yra kenksmingos medžiagos, kaip jos veikia gyvus organizmus, ir kad jos gali slėptis net mūsų namuose.

Mergaičių ir berniukų vaidmenys namuose: kaip reikėtų ugdyti mažuosius? (1)

Jau būdami trejų metų amžiaus vaikučiai pradeda save suvokti ir skirti kaip berniukus ar mergaites. Berniukai nori būti tokie vyrai kaip jų tėčiai, o mergaitės – kaip mamos.

Pagrindiniai dalykai, kuriuos reikia žinoti renkantis kūdikio vežimėlį

Naujagimio laukiantiems tėveliams iškyla daugybė klausimų, kokį vežimėlį būsimam kūdikiui pasirinkti, kai pasiūla tokia didelė. Tačiau ne tik kūdikių tėveliams, bet ir vaikų specialistams rūpi, kuo permainingu, keturis metų laikus turinčiame mūsų klimate vežiojami mažyliai.

Norite užauginti daug žinantį žmogų? Ugdykite vaiko smalsumą (1)

Smalsumas – tai noras sužinoti ir patirti kažką naujo, gebėjimas tyrinėti, atrasti ir suvokti. Vaikų smalsumas pasireiškia per klausimą „Kas tai?“, vėliau jie pradeda „kodėlčiuoti“, o nuo to, kaip suaugusieji reaguoja į vaikų klausimus, priklauso jų socialinė ir emocinė raida.

Jovitos nėštumo dienoraštis: metas atnaujinti spintą

Jovita laukiasi antrojo vaikelio ir kas savaitę savo nėštumo potyrius pasakoja internetiniame dienoraštyje. Kas naujo nutiko 23 nėštumo savaitę?