Darželis Kaune atidarytas 2012-aisiais. Tuomet mieste jie kūrėsi vienas paskui kitą. Per pastaruosius metus duris atvėrė vos vienas kitas privatus darželis. Tarp jų – ir VšĮ Suzuki „Motinos kalbos“ darželis. Jį šiuo metu lanko nuo trijų iki septynių vaikų. Antplūdžiu nesigiriantis, tad pelno neskaičiuojantis darželis specialiai nesireklamuoja – užtenka, kad jį suranda tos šeimos, kurios domisi ir prijaučia Suzuki (Šiničis Sudzukis, 1898–1998) metodui.
Sunki pradžia
E. Liorentienė darželį „Medutis“ perėmė iš pažįstamų, kurie tuo metu ruošėsi pasitraukti iš daug laiko atimančios, tačiau nepelningos veiklos. Prieš trejus metus, sulaukusi skambučio su pasiūlymu perimti vadovavimą ne pelno siekiančiai įstaigai Kauno centre, moteris sutiko.
„Artimieji labai palaikė, ragino pabandyti. O pabandyti užteko savaitės, kai supratau, kad man čia labai patinka“, – pasakoja E. Liorentienė. Anot jos, sunkiausia tuo metu buvo išbristi iš finansinių sunkumų: „Neturėjome šeimoje papildomų pinigų, kuriuos galėčiau investuoti, tad turėjau suktis iš to, ką atneša tėveliai – tuo metu tai buvo 400 litų per mėnesį. Prisimindama tuos laikus, esu be galo dėkinga pirmiesiems darželio įkūrėjams už gerą pradžią, už jų pasitikėjimą perleidžiant man vadovavimą, taip pat tėveliams už supratingumą, kad darželis dar tik kuriasi, o aplinka anaiptol dar nėra tobula.“
Pasak „Medučio“ vadovės, sunkiausiu metu padėdavo mintys, kad ji eina teisingu keliu, o viską metus būtų dar blogiau: reikėtų atleisti iš darbo specialistus, vaikus palikti be darželio, likviduoti įstaigą. Dar ir dabar ji savęs klausia „Dėl ko aš tai darau?“, o atsakymus randa vaikų akyse ir tėvelių įvertinimuose.
Kai darželis atsidūrė sunkioje finansinėje padėtyje, E. Liorentienė paskaičiavo, koks mėnesinis mokestis turėtų būti, kad įstaiga bent minimaliai išsilaikytų. „Kad vasarą, kai patalpos nešildomos, nors kiek lėšų liktų kitai žiemai ir darbuotojų atostoginiams. Paskaičiavome, kad tai yra apie 800 litų“, – pasak direktorės, kai kuriems tėvams tai nemaži pinigai, tačiau jų darželis šiuo metu yra pigiausias iš Kaune veikiančių privačių darželių.
„Medutyje“ veikia viena mišri grupė, kurią lanko 15 vaikų. Nuo rugsėjo numatoma įrengti dar vieną – lopšelio grupę – ir labiau individualizuoti ugdymą pagal vaikų amžių. Darželyje vaikai ugdomi pagal pačių sukurtą ugdymo programą, kurioje daug dėmesio skiriama darniai vaiko aplinkai formuoti, pačiam vaikui ir jo mitybai. Ugdomas vaikų ekologinis mąstymas, jie skatinami rūpintis gamta, gyvūnais ir vieni kitais. Darželyje ant palangių dygsta vaikų pasodinti prieskoniai, lauke lysvėje žydi gėlės, kurias jie laisto ir prižiūri, žiemą važiuojame į mišką papildyti žvėrelių ėdžių. Darželyje yra gaminamas šviežias vegetarinis maistas iš kruopščiai atrinktų produktų.
„Negaliu sakyti, kad jau esu žinovė. Tačiau labai trokštu žinių, tobulinuosi seminaruose, ieškau gerosios patirties užsienyje“, – teigia E. Liorentienė. – Niekada nesakau, kad mūsų darželis yra pats geriausias, nes tada nebus kur tobulėti. Visą laiką keliaujame pirmyn ir kartu su vaikučiais bei tėveliais tobulinamės.“
Svarbu sukurti tinkamą aplinką
Pernai rugsėjo mėnesį duris atvėrusio Suzuki „Motinos kalbos“ darželio darbuotojai su sunkumais ieškodami išskirtinės ugdymo krypties nesusidūrė, nes ankstyvojo muzikinio lavinimo metodas Lietuvoje taikomas jau nuo 1996 metų. „Motinos kalba" (angl. Mother Tongue) – tai Š. Sudzukio talentų ugdymo metodas, kuriuo pabrėžiama, kad visi vaikai gali taip pat gerai išmokti bet kurį dalyką, kaip ir kalbėti gimtąja kalba.
„Nors priimdami vaikus atrankos nevykdome, tačiau tėvai turėtų nors kiek domėtis tomis idėjomis, – pasakoja pernai rugsėjį atidaryto Suzuki „Motinos kalbos“ darželio įkūrėja Elena Aukštkalnienė. – Jeigu įstaigos ir tėvų požiūris nesutampa, gali skirtis ir ugdymo filosofija. Kaip sakoma, devynios auklės – vaikas be galvos. Jeigu tėvai abejos ir manys: „Kam visa tai reikalinga“, tai vaikas kažko negaus, nebus skatinamas arba tiesiog bus abejingas ir nesidomės.“ Anot vadovės, pozityvus tėvų požiūris – skatinimas, padrąsinimas, pagyrimas, pastebėjimas, kas šiandien buvo padaryta gero – lemia sėkmę.
Aktyvus tėvų dalyvavimas ugdant vaiką yra vienas svarbiausių Š. Sudzukio filosofijos momentų. Tačiau akivaizdu, kad dirbančios mamos ar tėčiai negali visos dienos skirti vaiko ugdymui, todėl „Motinos kalbos“ darželyje tėvai įtraukiami į procesą tiek, kiek jie gali: dalyvaudami grupės veikloje, ekskursijose, būdami su vaiku darželyje, kol jis adaptuojasi. Individualiose pamokose tėvų dalyvavimas yra privalomas.
Suaugusieji rūpinasi ir ugdomosios aplinkos, kurioje vaikas galėtų surasti jam reikalingas priemones, sukūrimu. Kadangi vaikai, lankantys darželį, didžiąją dienos dalį ir praleidžia jame, už tinkamos aplinkos sukūrimą yra atsakingi pedagogai. Todėl „Motinos kalbos“ darželyje, be auklėtojų, dar dirba ir specialistai: muzikos, dailės, sporto, anglų kalbos. Kiekvienam vaikui yra sudaryta galimybė muzikuoti ir lankyti individualias muzikos pamokas, tad darželį pradėjęs lankyti trimetis jau mokosi groti kokiu nors instrumentu.
„Tradiciškai talentas suvokiamas kaip kažkas įgimto ir išskirtinio, o pasiekti tam tikrų laimėjimų gyvenime gali tik išskirtiniai, talentingi žmonės, – teigia E. Aukštkalnienė. – Anot Š. Sudzukio, žmogaus talentas yra prigimtas, bet jis gali atsiskleisti sudarius tinkamas aplinkos sąlygas. Kiekvienas vaikas, gimęs su pakankamai išsivysčiusiomis smegenimis, yra gabus absoliučiai visiems mokomiesiems ir meniniams dalykams. Esmė ta: arba jis patenka į tinkamą aplinką, arba jam ta aplinka nesukuriama.“
Pasak darželio direktorės, kuo jaunesnis vaikas patenka į tinkamesnę aplinką, tuo anksčiau tie talentai atsiskleidžia: „Š. Sudzukio metodas įrodo, kad kiekvienas vaikas gali muzikuoti, kiekvienas vaikas, kuris gimė su ausimis, turi klausą ir gali valdyti bet kurį muzikos instrumentą.“
Darželis bendradarbiauja su Lietuvos Suzuki asociacijos, veikiančios Lietuvoje jau aštuonioliktus metus, mokytojais. Viena iš auklėtojų taip pat yra profesionali fortepijono mokytoja, tad grupėje stovi pianinas, kuris yra vaikams prieinamas visą dieną. Kol vaikai yra patalpoje, visą laiką joje tyliai skamba smuiko, fortepijono, išilginės fleitos, violončelės ar gitaros muzikos įrašai. Tai stimuliuoja vaiko gebėjimą vėliau groti kuriuo nors instrumentu – įrašai jau skamba vaiko atmintyje prieš jam paimant į rankas pasirinktą instrumentą.
Ar ne per didelis krūvis keturmečiui groti muzikos instrumentu, kai vienmečiai kituose darželiuose mokosi dainelių? E. Aukštkalnienė patikina, kad ugdant pagal Š. Sudzukio metodą veikla trunka tik tiek, kiek gali išlaikyti vaikas dėmesį, o pedagogas prisitaiko prie vaikų norų ir pageidavimų. „Mokytojas privalo būti tam gerai pasirengęs. Kiekvieno dėmesys ir nuotaika skiriasi, tad siekiant pastebėti paskirus vaikus grupėje reikia būti itin akylam. Būtent tai yra pedagogo asmeninė savybė, o ne profesinė kvalifikacija“, – teigia darželio „Motinos kalba“ direktorė.
