Visi paaugliai šiek tiek rizikuoja – tai normali jų brendimo dalis. Rizika padeda paaugliui apibrėžti ir vystyti savo identitetą, o sveika rizika – vertinga patirtis.
Paaugliai
© Corbis/Scanpix
Karnegio institutas JAV išspausdino savo jaunimo ir rizikos tyrinėjimų rezultatus: jie rodo, kad jaunimas dabar yra didesniame pavojuje, nes jis labiau linkęs rizikuoti ir turi daugiau galimybių pavojingai rizikai nei bet kuriuo kitu metu istorijoje.

Tyrinėjimuose ne tik atkreipiamas dėmesys į svarbų dalyką, į kurį neretai žiūrima pro pirštus, bet taip pat ir duodamas tam tikras signalas mūsų kultūrai: vadinasi, yra kažkas pavojingo būti paaugliu? Jei pavojai paaugliams neišvengiami, tuomet mums nelieka nieko kito, tik sulaikyti kvapą ir melstis, kad mūsų vaikai, kuriuos mylime ir kuriais rūpinamės, saugiai praeitų šį pavojingą ruožą? Bet kiek ši baimė pagrįsta? Kiek pavojinga paauglystė? Kokios rūpesčio zonos, kokie visuotini mitai ir klaidingos sampratos?

Mūsų kultūroje gajus tikėjimas, kad paauglystė natūraliai yra neramus laikas: taip nutrinamos ribos tarp to, koks elgesys yra normalus ir koks pavojingas. Šį mitą palaiko kiti, pavyzdžiui, mintis, kad savęs žalojimas yra veikiau normalus, nei patologiškas elgesys; “kartų konflikto” samprata, pagal kurią paaugliai ir tėvai pasmerkti niekuomet nesuprasti vieni kitų; nuomonė, kad paaugliai nenori būti valdomi ir kontroliuojami. Visi šie mitai sudaro ir pagrindžia tėvų baimes dėl paauglių.

Tėvai, kurie įsitikinę, kad jie patys vos vos pergyveno savo paauglystę, gali mirtinai bijoti, kad jų paaugliams tai nepavyks. Nesvarbu, kiek rizikavo tėvai, jie dabar bijo dar labiau, nes jų paaugliams dabar prieinamos vis naujos rizikos. Dabartinių paauglių rizikos tipai dažniausiai yra šie: alkoholis, rūkymas, neatsargus ir ekstremalus vairavimas, dalyvavimas pavojingose sporto šakose, narkotikų vartojimas, seksas be apsaugos priemonių, išėjimas iš mokyklos, mitybos sutrikimai – pavojingos dietos, vėmimas, laisvinamųjų vartojimas, kūno žalojimas įvairiais būdais, vagystės, prievartavimai, žmogžudystės, savižudiškos mintys ir elgesys, atsidūrimas vietose, kuriose jie nesaugūs, tarkim, pabėgimas iš namų.

Pamirškite mitą: paauglystė nėra pavojinga

Dabar pradedama suprasti, kad paauglystė yra rizikavimo, kuris nebūtinai yra tik pavojingas, metas ir kad faktiškai dažnai rizikavimas yra normalus, sveikas paauglių elgesys. Paaugliai eksperimentuoja su daugybe gyvenimo aspektų, priima naujus iššūkius, išbando įvairius dalykus ir per tai identifikuoja save bei pažįsta pasaulį. Paauglystė – laikas, kai jauni žmonės sužino, kaip mąstyti ir elgtis. Jie pradeda suvokti savo veiksmų ir poelgių pasekmes.

Eksperimentavimas su naujais veiksmais ir jausmais padeda mąstyti apibendrintai, didina pasitikėjimą, padeda jauno žmogaus asmenybei pasiruošti didesnei rizikai ateityje. Šis eksperimentavimas veikia paauglio santykius su tėvais ir kitais jų gyvenime svarbiais suaugusiaisiais. Kai jie stengiasi apibrėžti save kaip atskiras individualybes, jie nori būti pripažinti suaugusiųjų kaip unikalūs žmonės. Tai ne paaugliškas maištavimas – tai kur kas sudėtingesnis ir įstabesnis procesas.

Dr. Danielis Offeris ir jo kolegos iš Šiaurės Vakarų universiteto JAV atliko daugybę tyrimų, norėdami išsklaidyti paauglystę gaubiančius mitus, tarp jų ir tą, kad paprastai paauglystė būna audringas, sudėtingas laikas; kad lytinis brendimas paaugliams yra neigiamas įvykis; kad paaugliai labiau linkę savižudybei nei vaikai ar suaugusieji. Priešingai, Offerio tyrimai rodo, kad aštuoniasdešimt procentų visų paauglių, tarp jų ir miesto jaunimas, nesiima sudėtingų eksperimentų, bet išgyvena paauglystę be didesnių neramumų.

Dr. Charlesas Irwinas iš Kalifornijos universiteto, taip pat pediatras, besispecializuojantis paauglių rizikavimo srityje, pabrėžia, kad tiek paaugliams, tiek suaugusiesiems svarbu atskirti pavojingą elgesį nuo nepavojingo. Jis pastebi, kad paauglių rizikavimo pasekmės visada neprognozuojamos, ir padariniai gali būti žalingi arba ne. Puikus pavyzdys – seksas: tai gali būti tikras malonumas ir intymumas, bet taip pat gali baigtis neplanuotu nėštumu bei lytiškai plintančiomis ligomis.

Irwinas apibrėžia rizikuojančius paauglius kaip jaunus žmones, kurie turi ribotą destruktyvaus elgesio patirtį ir ne visada supranta savo veiksmų padarinius. Tėvams nelengva suvokti, kad rizikavimas apskritai yra normalus, svarbus paauglio raidai procesas, galbūt dėl to, kad negatyvus ir pavojingas rizikavimas užgožia normalią riziką. Galiausiai tarp nerimo ir pavojaus yra skirtumas.

Pozityvi rizika – pozityvus žingsnis

Manydami, kad visos rizikavimo formos pavojingos, išduodame savo paauglius. Paaugliams reikia rizikuoti, kad jie augtų; jiems reikia tėvų paramos, kad pereitų šį etapą. Jei rizika tampa pavojinga, tuomet tėvai, žinoma, privalo įsikišti. Bet jei galvojame, kad visa paauglių rizika yra neigiamas reiškinys, prarandame galimybę suprasti, kokie yra tikrieji pavojai ir kokia kai kurių rizikos formų nauda. Norint tai suvokti, reikia radikaliai pakeisti savo požiūrį į riziką, į paauglius ir į tėvystę.

Iš tiesų jaunimui dabar lengviau nei ankstesnėms kartoms pasiekiama pavojinga veikla, ir prievarta auga eksponentiškai. Šių laikų tėvai turi daug daugiau priežasčių baimintis dėl savo vaikų, todėl labai svarbu, kad jie dirbtų šia linkme ir nebijotų savo vaikų, o suprastų, su kuo susiduria jų paaugliai.

Rizikingas paauglių elgesys nėra atsitiktinis, nekontroliuojamas ar neišvengiamas. Dauguma lemiančių veiksnių įsitraukti paaugliui į pavojingą veiklą gali būti koreguojami. Tėvai turi žinoti, kaip ir kada įsikišti. Tėvai ir paaugliai turi gerai žinoti apie pavojus ir tai, kaip jauni žmonės žiūri į tuos pavojus. Tėvai, mokytojai ir kiti suaugusieji turi kalbėtis su paaugliais apie šiuos dalykus jiems tinkama kalba. Tai nelengva, ir dauguma to gėdinasi, bet tai būtina, jei norime padėti paaugliams augti sveikai.

Paaugliai, kaip nė viena kita amžiaus grupė, linkę išbandyti naujus dalykus pirmą kartą, nesaugomi ir neribojami tėvų. Tėvams svarbu atsiminti pozityvius rizikavimo aspektus. Tėvai taip pat turi pagalvoti apie savo pačių asmeninę patirtį.

Kita istorijos dalis – valstybės požiūris į paauglius. Paprastas knygų kiekio palyginimas: kiek knygų skiriama vaikų raidai ir elgesiui bei kiek – paauglių elgesiui ir raidai, sako mums, kad į paauglius vis dar nėra investuojama pakankamai pinigų ir energijos, o juk jie sudaro dvidešimt procentų visuomenės.

Paaugliai – ne maži vaikai, jie nėra lipšnūs, jie ginasi. Tėvai kartais sako, kad jie ne tik nesulaukia dėkingumo iš savo paauglių, priešingai nei iš jaunesnių vaikų, bet ir dažnai jaučiasi puolami. Paaugliai kovoja su savo tėvais. Tai tiesiog natūralu. Vis dėlto tėvai turi žinoti, kad nereikia užsikimšti ausų prasidėjus konfliktui. Paauglių priešiškumas nėra nukreiptas asmeniškai į tėvus, ir tėvai turi tai suprasti. Tai tiesiog noras daugiau nepriklausomybės, bet ne visiškos autonomijos.

Paaugliai nori daugiau pagarbos, jie nori, kad jų naujas brandumas būtų pripažintas, jie nori būti regimi kaip atskiri žmonės. Bet jie taip pat nenori būti palikti savo tėvų. Jiems reikia žinoti, kad jais vis dar rūpinamasi ir kad jie gali klysti. Jiems reikia vienatvės, kad padarytų tam tikrus pasirinkimus, ir reikia žinoti, kad bet kada galės pasiklausti tėvų nuomonės. Jiems reikia žinoti, kad jie galės patirti kažką naujo, ir žinoti, kad egzistuoja tam tikros ribos, kad jie niekada negalės daryti visko, ko nori. Jiems vis dar reikia jausti, kad šalia yra juos palaikantis suaugusysis, tas, kuris gali priimti besikeičiančius šeimos vaidmenis.

Kitais žodžiais, rūpintis paaugliais reikia kitų tėvų įgūdžių, nei rūpintis vaikais, ir tėvai turi turėti kitokių žinių bagažą. Galėjimas pakeisti šiuos įgūdžius yra ypatinga paauglių tėvų užduotis, ir tai toli gražu nelengva. Galų gale juk išmokti naujų įgūdžių, kai jautiesi puolamas, yra, švelniai tariant, sudėtinga. Bet taip, kaip mes rūpinamės ir saugome vaikus, kai jie būna maži, glausdami juos glėbyje, taip turime išmokti, kaip elgtis su paaugliais, išleisdami juos iš savo glėbio, leisdami pažinti pasaulį ir save jame. Tai iššūkis, su kuriuo susiduria paauglių tėvai.

Mokydamiesi priimti riziką ir daryti svarbius pasirinkimus, jauni žmonės pradeda suvokti savo galią, kiek jie gali kontroliuoti savo gyvenimą ir ko gali tikėtis iš ateities. Tuomet rizikavimas tampa daugiau nei romantika – tai tampa gyvybiškai svarbiu įrankiu, kurį naudoja paaugliai, kad suformuotų savo gyvenimą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

A. Užkalnis. Blogybių šaknis yra dviratininkai (135)

Nežinau, ar jūs pastebėjote, bet mūsų vasarėjančioje Lietuvoje (iki kitų metų tikrai...

V. Putinas spaudžia Baltarusiją dėl Baltijos šalių (10)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas didina spaudimą Baltarusijai nukreipti naftos krovinių...

Ėmė griežčiau tikrinti remontuojamus kelius: už broką skyrė baudų (16)

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos griežtina kokybės...

Mobiliojo ryšio tiekėjams artėja atpildo valanda (66)

Mobilusis ryšys tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos Sąjungos šalyse turi kainuoti tiek pat –...

Lengvai ir gaiviai vakarienei: cukinijų ir vištienos kepsneliai (2)

Šiuo metu daugelio virtuvėse galima rasti vieną kitą cukiniją , tad šie kepsneliai – visų...

Mažu uždarbiu Palangoje skundžiasi ne visi: vos per 3 valandas – 200 eurų (24)

Iš Basanavičiaus gatvės kavinių sklinda muzika, tiesa, įvairovės nedaug, dažniausiai nevykusiai...

Girtas vairavęs „Oro navigacijos“ skrydžių valdymo viršininkas tikisi įspūdingos išeitinės (151)

Visiškai girtas prie vairo pagautas valstybės valdomos įmonės „ Oro navigacija “ Vilniaus...

Ruso oligarcho vestuvių puotoje – neregėta prabanga: milijonus kainuojantis žiedas, 8 aukštų tortas ir dvi nuotakos suknelės (10)

Rusas oligarchas Aleksejus Šapalovas vedė modelį Kseniją Cariciną (27 m.). Prabangi vestuvių...

Lietuvoje išaugo sergamumas infekcine mononukleoze: kaip apsisaugoti (4)

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį Lietuvoje...

Rungtynės tarp Lietuvos ir Rumunijos vyks be žiūrovų (15)

Penktadienį, rugpjūčio 18 d. Rygoje vyksiančios kontrolinės krepšinio rungtynės tarp Lietuvos...