Patyčios tarp vaikų keliasi į socialinius tinklus

 (5)
Net 76 proc. 9-16 metų Lietuvos vaikų turi savo asmeninį profilį socialinių tinklų svetainėse. Šis skaičius kur kas didesnis už Europos vidurkį – profilius turi 59 proc. vaikų (tarptautinio tyrimo „EU Kids Online“ 2012 m. duomenys).
Patyčios tarp vaikų keliasi į socialinius tinklus
© Shutterstock nuotr.

Apklausų rezultatai rodo, jog mūsų šalies vaikams stinga žinių apie internete tykančius pavojus, todėl jie, nieko nenutuokdami, atskleidžia savo asmeninę informaciją.

Daugiau nei trečdalis apklaustųjų teigia, kad savo profilyje skelbia tokius duomenis, kaip telefono numeris ar namų adresas, o 26 proc. prisipažįsta, kad visa jų skelbiama informacija yra prieinama viešai. Tai sudaro sąlygas piktavaliams laisvai disponuoti į socialinius tinklus įkeltomis nuotraukomis ar kita informacija bei ją panaudoti patyčioms.

„Socialiniuose tinkluose patyčios gana plačiai paplitusios, tačiau jas pastebėti, o juo labiau kontroliuoti – itin sudėtinga, – sako „Vaikų linijos“ savanorių mokytoja, psichologė Ivona Suchodolska. – Dažniausiai paaugliai „nedraugauja“ socialiniame tinkle su mokytojais ar tėvais, arba filtruoja jiems rodomą informaciją. Todėl suaugusieji turi ribotas galimybes matyti, kas tarp jaunuolių vyksta virtualioje erdvėje.“

Daugelis socialinių tinklų turi aiškią privatumo politiką, saugumo nustatymo taisykles. Pavyzdžiui, „Facebook“ deda daug pastangų, kad vartotojai jaustųsi saugiai, žinotų, kur kreiptis pagalbos, jeigu kažkas juos ima įžeidinėti, sukuria fiktyvų profilį ir pan. Socialiniame tinkle aiškiai nurodoma, kaip galima užblokuoti žinutės siuntėją (skriaudėją), pranešti apie jį tinklo administratoriui, yra sukurta įvairių saugiklių privatumo nustatymuose. Tačiau ne visi socialiniai tinklai tinkamai užtikrina savo vartotojų saugumą.

„Vaikų linijos“ savanorių mokytoja atkreipia dėmesį į suaugusiems mažiau žinomą, bet tarp Lietuvos paauglių populiarų socialinį tinklą Ask.fm, kuris turi skurdžią privatumo politiką.

„Visi šio tinklo profiliai yra vieši, todėl net neužsiregistravus ir įvedus tik vardą bei pavardę, galima matyti visus vaiko įrašus. Žinant, kad Lietuvoje vaikai, naudodamiesi internetu, dažnai registruojasi tikru vardu ir pavarde bei nurodo kitą asmeninę informaciją, tampa ypač paprasta atpažinti vaiką, sužinoti labai daug informacijos apie jį, jo gyvenamąją vietą, lankomą mokyklą ir pan.“, – pabrėžia I. Suchodolska.

Pernai elektroninės patyčios buvo antra pagal dažnumą vaikų ir paauglių „Vaikų linijai“ minima tema, susijusi su internete kylančiais sunkumais. Psichologės teigimu, į „Vaikų liniją“ skambinantys ar elektroninius laiškus rašantys vaikai pasakoja apie įžeidinėjimus viešoje internetinėje erdvėje, žinučių siuntinėjimą, šmeižimą, apsimetimą kitu asmeniu, apgaulės būdu išgautą asmeninę informaciją, kuri paviešinama, kitus sunkumus.

Dažnai vaikai neatskiria virtualaus pasaulio nuo realybės ir mano, kad socialiniame tinkle išsakytos mintys ar atlikti veiksmai nepalies tikro gyvenimo. Tačiau virtualios patyčios veikia taip pat skaudžiai, kaip ir realiame gyvenime, o kartais net skausmingiau – socialiniuose tinkluose pašaipos sklinda greitai ir jas mato kur kas daugiau žmonių.

Todėl „Vaikų linijos“ psichologė pataria tėvams nuolat kalbėtis su vaiku apie tai, kas jam aktualu (daugumai paauglių virtualus bendravimas yra labai svarbi jų gyvenimo dalis), domėtis vaiko savijauta, stebėti nuotaikos pokyčius, rodyti paramą. Svarbu ne tik palaikyti morališkai, bet ir imtis realių veiksmų – pastebėjus patyčias, apie neleistiną elgesį informuoti socialinio tinklo administratorius, kad šie imtųsi atitinkamų priemonių. Tam, kad galėtų padėti vaikams, tėvai turėtų žinoti bent jau pagrindinius dalykus apie socialinius tinklus ir jų veikimo principus.

Atkreipti suaugusiųjų dėmesį į elektronines patyčias, vykstančias tarp vaikų, siekia ir „Vaikų linijos“ veiklą palaikančios reklamos agentūros „Not Perfect“ sukurta socialinė reklama „Neprižiūrima virtuali erdvė – ginklas vaiko rankose“ (http://y2u.be/9CccXEutlfc). Šią, tarptautinių apdovanojimų jau pelniusią reklamą, vasarą transliuoja „Vaikų linijos“ informacinė rėmėja – LRT televizija.

„Vaikų linija“, jau trečius metus dalyvaudama Europos Komisijos projekte „Saugesnis internetas“, teikia pagalbą vaikams ir paaugliams, susidūrusiems su elektroninėmis patyčiomis, sekstingu, (dalinimusi intymaus turinio nuotraukomis ar žinutėmis), seksualiniu viliojimu ar kita bauginančia patirtimi, naudojantis internetu.

„Vaikų linijai“ galima skambinti telefonu 11 61 11, rašyti elektroninius laiškus arba dalyvauti diskusijose interneto svetainės Vaikulinija.lt forume. Vaikų saugumo internete bei jame kylančių grėsmių klausimais į „Vaikų linijos“ konsultantus gali kreiptis ir tėvai.

Projektą „Saugesnis internetas“ Lietuvoje pagal Europos Sąjungos programą įgyvendina VšĮ „Vaikų linija“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo informacinių technologijų centras (ITC), Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) ir asociacija „Langas į ateitį“, bendradarbiaujant su TEO.

Daugiau informacijos apie projektą „Saugesnis internetas“ galima rasti čia: www.draugiskasinternetas.lt

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Namai

DELFI pasakos: kietas įvykis riešutų susirinkime (3)

Nuo gruodžio 1-osios iki pat Šv. Kalėdų, kiekvieną vakarą, 18 val., DELFI portalo lankytojams grafikas, iliustratorius ir rašytojas Kęstutis Kasparavičius padovanos po įgarsintą pasaką. Tai tarsi savotiškas advento kalendorius DELFI portale, skaičiuojantis likusias dienas iki gražiausių metų švenčių.

Psichologė: daugelis vaikų Lietuvoje nelaimingi (8)

Žiūrėdami televizorių arba žaisdami žaidimus vaikai susiduria su žiauriu pasauliu, todėl daugelis vaikų Lietuvoje yra nelaimingi, LRT RADIJUI sako Mykolo Romerio universiteto profesorė psichologė Aistė Diržytė.

Vaiko pyktis: 12 patarimų tėvams, kaip mokyti valdyti emocijas (2)

Viena pagrindinių priežasčių, dėl ko tėvai atveda vaikus nuo 2 iki 10 metų pas psichologą, yra vaikų pyktis. Pirmosios agresijos apraiškos pasireiškia dar kūdikystėje, kada vaikas susiduria su socialiniu pasauliu. Mažiems vaikams, kurie dar neišmoko valdyti savo emocijų, sunku sutvardyti pyktį, įniršį. Dažnai tėvai teigia, kad jų vaikas patiria pykčio priepuolius, būna agresyvus su kitais vaikais ar tėvais.

DELFI pasakos: kaip jazminas varnėnams žiemą sukūrė (2)

Nuo gruodžio 1-osios iki pat Šv. Kalėdų, kiekvieną vakarą, 18 val., DELFI portalo lankytojams grafikas, iliustratorius ir rašytojas Kęstutis Kasparavičius padovanos po įgarsintą pasaką. Tai tarsi savotiškas advento kalendorius DELFI portale, skaičiuojantis likusias dienas iki gražiausių metų švenčių.

Kaip parodyti vaikui, kad mes jį mylime? (4)

Kartais atrodytų ir nedideli dalykai – bendra šeimos vakarienė, pasaka prieš miegą – leidžia vaikui jaustis mylimu ir svarbiu.