Brangiausias žmogaus turtas – sveikata. Tai kartojame patys sau, apie tai dažnai primena ir medikai. Patys tėvai brangiausiu turtu pavadintų vaikus ir nedvejodami dėl jų sveikatos ir gerovės paaukotų bet ką. Iš tiesų dažnai net nereikia tiek daug aukoti – pakanka domėtis ir išmanyti, ko labiausiai reikia, kad vaikai augtų sveiki ir formuotųsi teisingus įpročius ateičiai.
© Corbis/Scanpix

Sveikatos kaina

Kiek investuojame į namus, automobilius, galime suskaičiuoti tiksliai. O kiek kainuoja mūsų ir mūsų vaikų sveikata? Investicijų į vaikus nederėtų skaičiuoti tiktai pinigais, drabužiais, daiktais. Kartais net ir labai brangus daiktas pasirodo esąs „bloga“ investicija. Pavyzdžiui, brangus kompiuteris – ar tikrai jis visuomet praplečia vaiko akiratį, suteikia jam naujų žinių? Ko gero, ne. Juk neretai kompiuteris mažiesiems padeda tik išlavinti įvairių kompiuterinių žaidimų įgūdžius, o po metų dar ir priverčia užsidėti akinius.

Sveikas, protingas, gerai augantis vaikas – tai investicijų, kurias galima pavadinti nuolatiniu tėvų dėmesiu ir rūpinimusi, rezultatas. Jaukūs namai, tinkama mityba, sveikatos puoselėjimas – reikšmės turi visi materialūs ir nematerialūs dalykai, kuriuos vaikas gauna iš savo tėvų. Pakeisti išaugtus drabužius, batus ar kitus daiktus nesunku, duoti pinigų, kad įsigytų patys – dar paprasčiau. Sunkiausia, tačiau kartu ir svarbiausia – reguliuoti vaiko sveikatai įtakos turinčius veiksnius.

Sveikata – tai gyvenimo būdas

Gyvenimo būdas turi esminės reikšmės žmogaus sveikatai. Tinkama mityba – vienas svarbiausių gyvenimo būdo aspektų. Valgome kiekvieną dieną ir mūsų suvartojamas maistas daro didelę įtaką sveikatai: vieni produktai ir valgiai puoselėja kūną, suteikdami naudingų maisto medžiagų, kiti atvirkščiai: apkrauna mūsų organizmo sistemas, versdami jį perdirbti daug nevertingų ar net kenksmingų medžiagų.

Genai, auklėjimas ir mityba lemia vaiko augimą, kalbos, klausos, regos ir kitų svarbių funkcijų vystymąsi, protinę veiklą, intelektą. Jei valgiaraštis tinkamai subalansuotas, visų reikalingų medžiagų – statybinių, energinių, funkcinių – kūnas gauna iš maisto. Iki paauglystės vaikai būna labai imlūs ir patiklūs, tėvus ir mokytojus vertina kaip autoritetus, todėl šis laikotarpis tinkamiausias formuoti taisyklingos mitybos įpročius ir namuose, ir mokykloje.

Maistas smegenims nuo pat ryto

Pusryčiai – dienos pradžia, kai organizmas gauna energinių medžiagų tolesnei fizinei ir protinei veiklai. Tai ypač svarbu vaikams, kurie pirmoje dienos pusėje užsiima aktyvia protine veikla – įsisavina naują informaciją, atgamina jau žinomą. Jei vaikas mokykloje praleidžia šešias valandas, tai fiziškai aktyvus, kai yra viena kūno kultūros pamoka, jis būna dvi valandas, o intensyviai protiškai dirba net keturias.

Smegenys sudaro tik du procentus žmogaus kūno, bet sunaudoja 20 proc. per parą jam reikalingos energijos. Be to, tai organas, dirbantis be poilsio – net ir naktį smegenys reguliuoja visų organų veiklą, leisdamos mūsų sąmonei atsipalaiduoti ir klajoti po sapnų pasaulį.

Smegenys nekaupia jokių atsargų, todėl badaujant kenčia labiausiai. Smegenys – vienintelis mūsų organas, kurio ląstelės neatsinaujina. Todėl jau per pusryčius mūsų kūno „kompiuteris“ turi gauti pakankamai energinių medžiagų. Idealu, kai prie pusryčių stalo sėda visa šeima ir kartu valgo geriausiai pusryčiams tinkančius patiekalus.

Pusryčiams – riebalai ir angliavandeniai

Daugiausia energijos kūnui teikia riebalai, o iš angliavandenių gaunama energija įsisavinama greičiausiai. Taigi pusryčiams geriausiai tiktų natūralūs produktai, turintys daug vertingųjų medžiagų (kad neapkrautų organizmo nereikalingu darbu) ir suteikiantys pakankamai energijos. Patartina rinktis pieną, jogurtus, varškę, sūrius, kiaušinius su natūralia rugine duona, batonu, košes.

Riebalai neturėtų vyrauti, tačiau gerai subalansuotas riebalų ir angliavandenių derinys ryte žmogui tinka labiausiai. Per riebalus rekomenduojama gauti 30 proc. dienos energijos, todėl pusryčiai yra tinkamiausias metas papildyti organizmą energetinėmis medžiagomis fiziniam ir protiniam darbui.

Patiekalas, kurį greičiausiai paruošia mama, o ir pats vaikas puikiai moka pasigaminti – sumuštinis. Vaikas tikrai mielai suvalgys sumuštinį su griežinėliu neriebios mėsos, kiaušiniu ar varške ir pagardintą ridikėlio ar agurko skiltele, salotų lapu.

Paauglio mitybai svarbūs tėvų įpročiai

Paauglystėje formuoti tinkamą vaikų mitybą sunkiausia, mat šiuo laikotarpiu vaikus labiausiai veikia aplinka ir draugai, o šeima – vis mažiau. Paaugliai dažniau renkasi greitai paruošiamą maistą nei mokyklos pietus ir valgo laisvu tarp užsiėmimų laiku. Todėl šiuo laikotarpiu tėvai turėtų pasistengti bent netiesiogiai formuoti taisyklingą vaikų mitybą – šeimoje laikytis sveikos mitybos principų, vengti namuose turėti mažaverčių užkandžių, kuo rečiau gaminti ir valgyti menkos maistinės vertės patiekalus.

Kaip šaltas užkandis – pusryčiai, priešpiečiai, pavakariai – galėtų būti varškės sūreliai, jogurtai, vaisiai, sumuštiniai su natūralia mėsa, žuvimis, kiaušiniais. Tai ypač svarbu paauglius auginančioms šeimoms. Tikrai vertėtų pasitikrinti, ar spintelėse neprikaupėte ilgai galiojančių kaloringų sausainių, kepinių, kremų.

Daug pravarčiau būtų turėti geros duonos ir vertingomis medžiagomis – vitaminais B, D, E. Pasirūpinkite, kad namuose nuolat būtų kokybiškų pieno produktų, vaisių ir daržovių – ir užaugusiems jūsų vaikams bus daug lengviau rūpintis savo sveikata savarankiškai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Seimo nariai nenori įteisinti savo atostogų (43)

Dar 2005 metais gautas Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kad parlamentarams reikia įstatymu...

Po rekonstrukcijos atidarytą „Maximą“ sekmadienio vakarą užliejo vanduo gedimas parduotuvėje likviduotas (177)

Vilniuje vos prieš dešimt dienų po keturis mėnesius trukusio atnaujinimo atidarytoje Mindaugo g....

Lietuva apsisprendė – pažadas NATO bus įgyvendintas, bet džiaugsmą lydi nerimo signalai (1396)

Kitąmet Lietuva pirmą sykį per pastaruosius du dešimtmečius gynybai skirs 2 proc. BVP –...

Išbandymas alkotesteriu: kodėl pareigūnai vengia antro karto (6)

Socialiniuose tinkluose garsiai nuskambėjo istorija, kai viena vairuotoja pasiskundė, jog policijos...

Norite užauginti sveikus vaikus? Sekite suomių pavyzdžiu (3)

Aktyvūs vaikai yra ne tik laimingesni, bet pasižymi geriau išlavintais gebėjimais, sveikatos...

Persigalvojo: su slaptažodžiais nebereikia tiek vargti (7)

Tikriausiai jūsų slaptažodis – paini raidžių, skaičių ir punktuacijos kombinacija. Pasirodo,...

Šią savaitę orai nelepins: skėčio reikės beveik kasdien (11)

Šią savaitę skėčių beveik nepaleisime iš rankų, ypač savaitės pradžioje. Antroje savaitės...

Artėja visiškas Saulės užtemimas: kaip į tai reaguos gyvybė Žemėje (77)

Veikiausiai girdėjote, kad rugpjūčio 21 dieną įvyks Saulės užtemimas. Tūkstančiai žmonių...

Vilniaus oro uosto tako remontas – tik pradžia (43)

Laiku baigtas Vilniaus oro uosto tako remontas buvo tik pradžia – per artimiausius kelerius metus...