Pasitaiko, kad vaikai rūpesčių nekelia. Jūs žinote: tai tokios palaimingos akimirkos, kai jie yra geros nuotaikos ar žaidžia kur nors kieme...Tačiau ar šios palaimingos būsenos - vaikų nuopelnas, ar mūsų pačių sukurta būsena? Jei tai mūsų pačių sukurta būsena, atsiranda pagunda daryti tai dažniau ir sąmoningiau.
Mergaitė, pikčiurna, vaikystė, problemos
© Corbis/Scanpix
Pirmiausiai susitarkime, ką tai reiškia: daryti sąmoningiau. Jums dabar galvos neskauda? Truputį skauda? Nesakau, kad baigiant skaityti, skausmas išnyks, tačiau... Tai ar jūs pačios susikūrėte šį skausmą, ar kas nors kitas? Gal tai jūsų vaikas pasistengė?

Žinoma, pasakysite jūs, tai vaikas!

Jei jis mažas, tai:
visą naktį verkė;
iškankino jus savo nepraeinančiom ligom;
nenorėjo rengtis;
apipylė kilimą;
atsisakė valgyti jūsų ruoštą maistą.

Jei jis didesnis, tai:
visai nesimoko;
nesiprausia;
susideda su įtartina kompanija;
paslapčia rūko ir geria;
atsikalbinėja ;
vagia;
bėga iš namų.

Na, o dabar pažvelkime ne į šią pabaisą – vaiką, o į jus pačią. Į jūsų brangią galvą.

Su ta reta išimtimi, kai vaikas numetė jums ant galvos vazą, jūs turite prisipažinti, kad galvos skausmą susikūrėte pati. Ir jūs netgi žinote kaip: “per daug ėmėte į širdį” vaiko problemas, vakar per ilgai užsisėdėjote svečiuose, išgėrėte ne to gėrimo, kur gerdavote paprastai, slopinote savo emocijas ir vertėte save dirbti per daug. Jūs kėlėte per sunkų krovinį ir ilgai nesirūpinote savo stuburo būkle. Be to, jūsų netenkina intymus gyvenimas. Prisipažinkite, visa tai – jūsų rankų darbas, ir nėr ko stebėtis, kad jums suskaudo galvą.

Tačiau ar jūs sąmoningai susikūrėte sau šį skausmą? Su ta reta išimtimi, kai jūs daužėte galva į sieną šaukdama: kokia aš kvaiša!- jūs darėte visa kita nesąmoningai. Jūs visiškai nesiruošėte nei užsisėdėti svečiuose, nei prisigerti, nei slopinti jausmų, nei laužyti stuburo. Ir intymesnio gyvenimo jūs norite geresnio. Tačiau nepaisant jūsų norų ir nenorų, jūs vis vien susikūrėte sau skausmą. Nesuvokdama, ką darote. Bet juk ir vaikas, kuris, jūsų pačios žodžiais, “veda jus iš proto”, lygiai taip pat:

pats susikuria savo problemas, bet daro tai nesąmoningai.

Mes netgi galime pasakyti, kad žmonės apskritai retai kada kuria savo problemas sąmoningai. Todėl kai mes:

šaukiame ant vaiko;
pagiežingai klausinėjame jo;
baudžiame jį;
reikalaujame pasiaiškinti;
skaitome moralą;
priverstinai imame su juo “rimtai kalbėtis”.

Mes darome vis tą pačią klaidą: įsivaizduojame, kad visos problemos, kurios atėjo su juo į jūsų namus, atėjo jam piktybiškai ir sąmoningai norint. Todėl - darome mes išvadą iš šios neteisingos prielaidos, - reikia apeliuoti į jo protą. Ir sąžinę.

Tad mes ir kalbamės su juo taip, tarsi jis gali sąmoningai pasiaiškinti, pajausti gėdą, “pasimokyti iš bausmės”, “susimąstyti”, “padaryti teisingas išvadas iš pokalbio”.

Bet juk tai taip tradiciška ir įprasta - atlikti visus šiuos ritualus? Argi jų tradiciškumas nereiškia, kad jie veikia? O štai ir nereiškia. Devyniasdešimt procentų atvejų.

Įsivaizduokite, kad už jūsų galvos skausmą jūs buvote:

apšaukta (nereikėjo taip ilgai svečiuotis!);
pagiežingai apklausta (tai kiek vakar išgėrei?);
nubausta (mėnesį į svečius neisi);
jums atskaitė moralą (reikia mankštintis ir laikyti nugarą atpalaiduotą);
su jumis rimtai pasikalbėjo (pasišnekėkime apie tai, kaip jūs masturbuojatės, gerbiamoji, pirmyn, nesidrovėkite...).

Kaip jūs sureaguosite?

Jūs iš pradžių išsigandusi paklausysite, o netrukus sumurmėsite: gerai jau, gerai... ir kur nors dingsite, tiesa?

Štai šiuo momentu jūs ir tapsite labai panaši į tipišką vaiką!

Nes kai skauda galvą, jums reikia ne “reakcijos”, o tabletės nuo galvos skausmo, tiesa?

Tad galbūt ir vaikams, kurie nemiega, verkia, nesirengia, taškosi, serga, mušasi ir blogai mokosi, o taip pat linksta į nusižengimus bei užsidarymą, reikia “tabletės”? Taip, tik ši tabletė ne visuomet turi būti cheminė. Dažniausiai tai efektyvus ir užtikrintas veiksmas.

Veiksmas, o ne bausmė ir ne moralas - kuo jie skiriasi?

Profesionalūs veiksmai, naudojami psichoterapijoje, reikalauja profesionalumo. Pasąmoningos priežastys laukia, kad mes apeliuosime į pasąmonę: ”Vieną kartą gyveno tokia mergaitė. Ji jautėsi bloga ir nelaiminga. Ir štai kai ji paaugo ir visai nepastebėjo, kaip tapo laiminga, atsitiko vienas netikėtas dalykas...“

Tačiau jūs irgi esate savotiška savo vaiko auginimo profesionalė, ypač jei jūsų šeimoje keli vaikai.

Veiksmas, pavyzdžiui, gali būti toks: leisti vaikui patirti jo elgesio pasekmes.

Jis verkia? Hmm. Sausas... Sveikas... pamaitintas... pakalbintas... Kada jis pavargs ir nustos verkti? Įdomu...

Jis praleido pamoką? Ir nenori aiškinti, kodėl? Kada jis pamatys, kad atsiliko nuo kitų vaikų, kad kiti mokosi geriau? Kada paprašys padėti ruošti namų darbus? Ir įdomu, ar aš tuomet turėsiu laiko jam padėti?

Leisti – nereiškia “nusiplauti “- ne, jūs netgi daugiau skiriate dėmesio vaikui - ramaus dėmesio, pastebėkite. Ir nereiškia piktdžiugiškai murmėti: pamatysi, atsirūgs tau! Ne, leisti - tai pačiai nusiteikti permainoms. Kai priežastys natūraliai virs pasekmėmis. Geriau iš viso likti labai ramioje būsenoje. Ar įmanoma būti ramiai, kai kalba eina apie jūsų vaiką?

Ne. Nuolat būti kokia nors vienoda, neįmanoma. Tačiau įmanoma nusiraminti. Jei gyveni procesų pasaulyje. Jei nepadarai iš proceso būsenos. Ir vardo.

“Jis chuliganas!” – vardas. “Jis nusižengė” - procesas. “Jis kažkiek gailisi” - pasekmė.

“Jis tinginys!” - būsena. “Jis guli lovoje” - procesas. “Jis ima ieškoti ką veikti” - pasekmė.

“Ji isterikė, melagė, manipuliatorė!“ - vardai. “Ji siekia dėmesio” - procesas. “Ji pasijuto stipri” - pasekmė.

Prisiminkime: kai vanduo sustoja, jis virsta pelke. Būsena. Valome pelkę - procesas. Jei procesai eina natūraliu keliu, jie patys save pataiso. Ašaros virsta palengvėjimu. Įtampa virsta atsipalaidavimu. Įkvėpimas virsta iškvėpimu. Vasara virsta rudeniu. Pažiūrėkite pro langą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Kaip „Brexit“ sužlugdė sėkmingą verslą (8)

Kente bankrutavus dešimtmečius gyvavusiai žemės ūkio bendrovei, be darbo palikusiai pustrečio...

Musulmonų dvasininkas atskleidė, kuo „Islamo valstybė“ vilioja jaunus Europos musulmonus (31)

Europoje surengti trys nauji teroristiniai išpuoliai. Praėjus kelioms valandoms po to, kai per...

Sukčiavimo schemų TOP 10 (4)

Nuo trumposios žinutės iki netikrų sąskaitų, nuo apgaulingų investicijų iki tapatybės...

Iš atostogų – ne tik su gerais įspūdžiais, bet ir su nemaloniomis odos ligomis

Iš atostogų kartais parsivežami ne tik geri įspūdžiai, bet ir odos ligos . Gydytoja...

Orai: vasara pasiduoda (26)

Artimiausiomis dienomis vasara nepažers jokių staigmenų: dangumi vis plauks debesų virtinės, tad...

Grikių pudingas – tobuliems veganiškiems pusryčiams

Grikių ir chia sėklų pusryčiai , paruošiami iš vakaro, yra tikrai neįtikėtinas atradimas....

3 milijardų apyvartą valdančios bendrovės prezidentė: pinigus pradėjau uždirbti vos 12 metų (34)

Iš Glazgo kilusi Allison Kirkby – nedidutė, tvirto sudėjimo šviesiaplaukė – valdo...

„Celtics“ ir „Cavaliers“ įvykdė grandiozinius mainus: K. Irvingas keliasi į Bostoną (4)

Vėlyvą naktį iš antradienio į trečiadienį Lietuvos laiku NBA lygą supurtė didžiausi šios...

Šeši kūno riebalų tipai: ką reikia apie juos žinoti?

Nepaisant to, ką bando įteigti jus žavinčios dietos ir dėmesį prikaustančios antraštės, ne...