Tėvai (globėjai), auklėdami savo vaikus, stengiasi suteikti jiems kuo daugiau žinių, susijusių su įvairiomis gyvenimo sritimis. Tačiau pinigų tema kažkodėl neretai lieka nuošaly.
© Shutterstock nuotr.

Deja, toks nenoras ar negebėjimas kalbėti šia tema gali brangiai kainuoti ateityje. Būdų ir progų pabendrauti su savo atžalomis apie pinigus visgi atrasti privalu, o finansų ekspertai pataria, kad pradėti kalbėti reikia kuo anksčiau ir daryti tai kuo dažniau.

Lietuvos bankų asociacija pakvietė savo narius pasidalinti patarimais tėvams (globėjams), kaip ir kada su vaikais kalbėti apie kasdienius finansus, kad pradėjęs savarankišką gyvenimą jaunuolis nepasiklystų „gyvenimo džiunglėse“, rašoma pranešime spaudai.

Patarimais dalinasi SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Odeta Bložienė, Šiaulių banko rinkodaros ir komunikacijos departamento direktorė Daiva Grikšienė ir Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.

Visų pirma, svarbu suvokti, kad supratimas apie su finansais susijusias galimybes ir priemones reikalingas vaikams bei jaunuoliams, nes jie neauga izoliuoti kokioje nors žmonių grupėje, kurioje funkcionuoja tiesioginiai mainai.

Jauni žmonės, augantys mūsų visuomenėje, su didesnės ar mažesnės sumos pinigais susiduria kasdien. Ir jei ne tiesiogiai (gaudami kišenpinigių, eidami į parduotuvę nupirkti produktų, dovaną draugui), tai bent sąlygiškai (pavyzdžiui, naudodamiesi mobiliais telefonais), o tai virsta konkrečia finansine išraiška. Dėl to kuo anksčiau vaikai bus supažindinti su finansinėmis galimybėmis, tuo lengviau ir sklandžiau mokės jomis pasinaudoti ateityje.

Svarbu suprasti, kad vaikai dažniausiai išmoksta iš to, ką mato daroma, o ne ką girdi sakoma. Todėl tėvai turėtų piniginius reikalus – taip pat ir kasdienius – tvarkyti sumaniai, atsakingai, jei nori, kad ir vaikai užaugę atsakingai elgtųsi su pinigais.

Tėvai turėtų suteikti savo vaikams galimybę išmėginti tas pačias pinigų valdymo priemones, kurias naudoja patys, ir jas aptarti. Kalbantis apie įvairias priemones (pvz., sąskaitą, mokėjimo korteles, elektroninę bankininkystę) ir jas naudojant, galima atkreipti vaikų dėmesį į saugumą tvarkant finansinius reikalus, išugdyti išlaidų ribojimo būtinybės suvokimą bei įgūdžius. Didelė dalis Lietuvoje veikiančių kredito įstaigų suteikia galimybę vaikams nuo 7 metų naudotis mokėjimo kortele (prižiūrima tėvų).

Vaikai ir jaunuoliai su tėvais kartu gali stebėti ir analizuoti išlaidų istoriją, užsibrėžti finansinius planus – kad ir nedidelius, bet įgyvendinamus. Tokiu būdu formuojami įpročiai ir įgūdžiai stebėti, vertinti, analizuoti, planuoti, siekti tikslų, o tai ypač reikšminga pradėjus savarankišką finansinį gyvenimą.

Vienas efektyvių būdų mokyti – tai dažnos diskusijos apie finansus. Verta kuo anksčiau vaikus įtraukti į šeimos biudžeto valdymą: kartu aptarti visų poreikius, įvertinti jų svarbą, bent iš dalies drauge suplanuoti šeimos išlaidas ir pajamas. Galima vaikų paklausti, koks, jų nuomone, su šeimos finansais susijusio pasirinkimo kelias būtų teisingesnis. Įtraukimas – galinga mokymo priemonė.

Duodami kišenpinigių vaikams, tėvai turėtų pasakyti, kam skirti pinigai, užsiminti apie galimybę dalį jų sutaupyti, įvardyti, kokie būtų tokio priimto sprendimo privalumai. Pavyzdžiui: „Tam, kad nupirktum taip norimą daiktą, kiekvieną mėnesį reikia atidėti X eurų...“

Mokytis ir kalbėti apie pinigus galima įprastose kasdienėse vietose, pavyzdžiui, maisto ar žaislų parduotuvėje. Iš anksto drauge sudarę pirkinių sąrašą ir pagal jį pirkdami, taip pat prireikus tą sąrašą koreguodami, sumanaus poreikių nustatymo ir išlaidų planavimo bei valdymo gali išmokti ne tik vaikai, bet ir patys tėvai.

Šią patirtį galima praturtinti kartu einant į parduotuves ir aptariant kainą. Pavyzdžiui: „Ši lėlė kainuoja X eurų, o mėgstamas būrelis mėnesiui – ½ X euro. Tai yra, ši lėlė kainuoja tiek, kiek kainuoja du mėnesiai būrelyje. Ką verčiau rinktis?“.

Ne mažiau svarbus nuolatinis pokalbis su paaugliais. Su jaunuoliais reikia kalbėti apie komunalines išlaidas, parodyti, kiek sumokama už naudojamą mobilųjį telefoną, internetą, elektrą ar kt.

Jaunuoliams galima leisti pasijusti išmanaus bei globalaus pasaulio dalimi: paaiškinti apie elektroninę bankininkystę, saugų naudojimąsi ja (pavyzdžiui, elektroninio, mobilaus elektroninio parašo galimybes). Kartu apsilankyti interneto parduotuvėse – už sutaupytus sąskaitoje pinigus užsakyti taip mėgstamus sportbačius ar kitą daiktą iš užsienio, rezervuoti bilietus, paaiškinant tokios galimybės veikimo principus.

Su pinigais susijusios temos neturi bauginti – apie daromas klaidas, priimtus netinkamus sprendimus (išlaidas) būtina tinkamai paaiškinti.

Žinoma, finansinio švietimo tik vaikystėje ar paauglystėje neužtenka. Yra dalykų, kurių išmokstama ne iš savo tėvų. Pavyzdžiui, retas kuris šiandieninis būsto paskolos turėtojas gali pasakyti, jog iš savo tėvų išmoko, kaip skolintis, arba investuojantis į pensijų fondus – kaip taupyti pensijai. Keičiasi aplinkos sąlygos, atsiranda naujų finansinių paslaugų, vadinasi, finansinis raštingumas turėtų būti ugdomas visą gyvenimą, atsižvelgiant į kintančius poreikius ir aplinkos sąlygas bei galimybes.

Lietuvos bankų asociacijos nariai, minėdami Vaikų finansinio švietimo ir Europos pinigų savaitę, kviečia vaikus ir jaunuolius į diskusijas, kurių metu specialistai skatina pagalvoti apie ateitį ir suteikia praktinių žinių, kaip racionaliai paskirstyti pinigus, taupyti bei planuoti biudžetą. Šiemet ši savaitė minima kovo 14-18 dienomis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Neseniai po rekonstrukcijos atidarytoje „Maximoje“ – sujudimas: evakuojami pirkėjai (84)

Vilniuje vos prieš dešimt dienų po keturis mėnesius trukusio atnaujinimo atidarytoje Mindaugo g....

Artėja visiškas Saulės užtemimas: kaip į tai reaguos gyvybė Žemėje (13)

Veikiausiai girdėjote, kad rugpjūčio 21 dieną įvyks Saulės užtemimas. Tūkstančiai žmonių...

Lietuva apsisprendė – pažadas NATO bus įgyvendintas, bet džiaugsmą lydi nerimo signalai (928)

Kitąmet Lietuva pirmą sykį per pastaruosius du dešimtmečius gynybai skirs 2 proc. BVP –...

Šešis ne savo vaikus auginanti moteris: dabar apsisukti ir išeiti negaliu (5)

Pasibeldus į vieno iš „ SOS vaikų kaimo “ namelio duris, pirmasis mane lojimu pasitinka prie...

R. Valatka. Pagonišką nuotykių ilgesį aitrina nedegantys kumečių laiškai iš praeities (280)

Aksominis sezonas. Turėjo baigtis su Žoline. Bet nesibaigė. Užplūdusi šiluma ir akivaizdžiai...

Ar žinote, kuo gali baigtis per trumpos atostogos?

Sakoma, dar­­bas iš bež­džio­nės pa­da­rė žmo­gų. O ką dar­bas be po­il­sio...

Nematyta Anykščių pusė: daug netikėtų atradimų – vos per vieną dieną (31)

Anykščiai – miestas siurprizas. Tarp ežerų ir miškų įsikūręs nedidelis miestelis jau nuo...

Vėžio pacientams viena klaida mirties riziką padidina net 2,5 karto (16)

Vėžys – sunki liga, kuriai įveikti reikia daug jėgų ir stiprybės. Chemoterapija , kurią...

6 stiliaus patarimai moterims su didele krūtine (7)

Bičiulės su mažesne krūtine kas kartą varto akis, kai skundžiatės savo apvaliomis formomis? Jos...

Po „2 Barai“ išlikimo kovos projektą paliko net trys dalyviai, du sugrįžo svečio teisėmis (1)

Sekmadienio vakarą pajūryje vyko tiesioginis vasaros projekto „2 Barai“ ketvirtfinalis, po...