Kaip šauksi, taip atsilieps
„Visi žmonės lygūs. Nors vaikai ir tėvai – skirtingo amžiaus, visi verti pagarbos. Kiekvienam žmogui svarbu jaustis kokios nors grupės – šeimos, draugų, bendraklasių, kolegų – dalimi. Tai pagrindinės programos STEP idėjos“, – komentuoja programos koordinatorė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos psichologijos katedros lektorė dr. Jolita Jonynienė.
„Tai pirmoji ir kol kas vienintelė Lietuvoje tėvų mokymo programa, kurios veiksmingumas patvirtintas moksliniais tyrimais. Jie atskleidė, kad programą baigę tėvai turi daugiau žinių apie pozityvų vaikų auklėjimą, dažniau taiko demokratinio auklėjimo metodus, vaikų elgesys jiems atrodo priimtinesnis, atsakingesnis, vaikai labiau linkę bendradarbiauti. Tai patvirtina ne tik tėvelių, kurie dalyvavo mokymuose, apklausos, bet ir statistiniai duomenys“, – atkreipia dėmesį J. Jonynienė.
Jungtinėse Amerikos Valstijose sukurta pozityvaus auklėjimo įgūdžių lavinimo programa STEP skirta įvairaus amžiaus vaikus auginantiems tėvams. Jie buriami į grupes, kuriose suteikiama galimybė aptarti sunkumus, kylančius auklėjant vaikus, pasidalyti patirtimi, kartu ieškoti sprendimų, mokytis pozityvių bendravimo su vaiku būdų, skatinami labiau pasitikėti savo gebėjimais auklėti vaiką.
Būna išmėginę visus būdus
Dalyvavimas programos STEP tėvų grupėse padeda ne tik įveikti problemas, bet ir jų išvengti, įsitikinusi viena iš programos vadovių psichologė Vaida Babrauskienė.
„Į mokymus susirenka atsakingi tėveliai, kurie suvokia savo įtaką vaiko asmenybei ir nori tobulėti, įgyti daugiau pasitikėjimo. Kaip sakė viena mama, geriau dalyvauti programoje, kol problemų dar nėra, ir pasirengti ateities situacijoms“, – sako psichologė.
Kitus tėvelius atveda auklėjimo sunkumai. Pradinukų tėvams dažniausiai kyla sunkumų dėl mokyklos lankymo pradžios, natūralių gyvenimo pokyčių sukelto streso, vaikų ir mokytojų santykių, vaikų mokymosi motyvacijos stokos, netinkamo elgesio. Tėvams labai svarbu ir veiksmingi drausminimo būdai. Jie jau būna išmėginę ir supratę, kad nei barimas, nei privilegijų atėmimas, nei fizinės bausmės yra neveiksmingi, tik prarandamas ryšys su vaiku ir didėja problemos.
Pasak psichologės, dažniausiai tėvai nori įgyti įgūdžių, pakeisti savo vaikus ar jų elgesį. Tačiau jau po antro užsiėmimo jie ima suprasti, kad reikia pradėti nuo savęs. Tam padeda STEP tėvų knygos idėjos, kitų tėvelių įžvalgos. Sunkumų atsiranda mėginant pasikeisti patiems, tačiau juos kompensuoja netikėtai pakitęs vaikų elgesys ir gerėjantys santykiai.
Pagyrimus keičia padrąsinimais
Tėveliams tenka išmokti vaikus ne girti, o padrąsinti. „Mes daug kalbame apie lygiaverčių santykių, tėvų ir vaikų abipusės pagarbos svarbą. Padrąsinimas yra žinutė vaikui, kad gerbiame jį ir jo nuomonę, laikome vertingu, priimame, mylime, pasitikime juo, jo gebėjimais ir geranoriškumu. Šis „pranešimas“ stiprina savigarbą, pasitikėjimą savimi“, – aiškina V. Babrauskienė.
Drąsinti vaiką galima visada, netgi tada, kai jis suklysta ar pasielgia netinkamai. Padrąsindami žadiname jo gebėjimus prisiimti atsakomybę ir taisyti klaidas. Mes pranešame: nors ir suklydo (netinkamą vaiko elgesį taip pat galima vadinti klaida), jį gerbiame ir laikome vertingu. Padrąsinimai yra ne vien žodiniai, bet ir priimantis žvilgsnis, apkabinimas, šypsena, pasitikėjimas.
Padrąsinimų, kitaip negu pagyrimų, nereikia pelnyti. Pagyrimas – įvertinimas už tai, kas pamalonino giriantįjį. Taigi, vaikas supranta, kad jis vertingas tik tada, kai įtinka aplinkiniams. Dažnai giriamų vaikų savigarba tampa priklausoma nuo pagyrimų. Kai giriamas kas nors kitas (ar komanda), o ne jis, toks vaikas jaučiasi sumenkintas. Todėl pagyrimai skatina konkuruoti, bet ne bendradarbiauti.
Būtent bendradarbiavimas, pagrįstas abipuse pagarba ir lygiavertiškumu, padeda atverti daugelį uždarų durų. Jis įmanomas tada, kai nėra konkurencijos, vieno ar kelių šeimos narių dominavimo, valdžios, jėgos ar bejėgiškumo demonstravimo priėmimo. Bendradarbiavimas – tai ir pokalbiai, ir tylus buvimas kartu, ir problemų sprendimas, ir dalijimasis darbais, ir kt.
Visi programos STEP pozityvaus auklėjimo metodai pakeičia vaiko asmenybę žalojančius auklėjimo būdus: šaukimą, atstūmimą, gėdinimą, grasinimą, manipuliavimą meile, gąsdinimą, žeminimą, mušimą.
Tampa vaikų auklėjimo ekspertais
Tačiau tėvams tenka gerokai pasistengti, kad pajustų teigiamus pokyčius, sako programos vadovė V. Babrauskienė: „Jie turi žinoti, kuo pagrįsta viena ar kita siūloma idėja, auklėjimo metodas, todėl namie skaito STEP tėvų knygą, po vieną skyrių per savaitę, atlieka namų darbus – pritaiko siūlomus metodus ir idėjas, patikrina, ar jie tinka jų šeimoje, kokia būna vaikų reakcija. Sugrįžę į grupę dalijasi patirtimi.“
Kiekvienas išsako savo nuomonę, aiškinasi niuansus, keblias vietas. Be to, per kiekvieną užsiėmimą įgūdžiai išmėginami atliekant praktines užduotis. Tėvų knyga nenutolusi nuo realybės, todėl dažnai pasitaiko, kad pagal jos idėjas pavyksta išnagrinėti ir dalyvių pasiūlytas „karštas“ problemines situacijas.
Visas darbas vyksta grupėmis. Grupės vadovas (kuris nebūtinai psichologas) nėra visažinis ekspertas, jis tik vadovauja diskusijoms, inicijuoja užduotis, drąsina tėvus aktyviai dalyvauti, nenutolti nuo temos, nepamiršti, ko čia visi susirinko. „Jei grupės nariai nori ir stengiasi, gali tapti vaikų auklėjimo ekspertais“, – apibendrina V. Babrauskienė.
Tėvai išmoksta nustatyti, koks nepatenkintas vaiko poreikis skatina jį netinkamai elgtis (žinoma, nesąmoningai), patenkinti tą poreikį, o ne beprasmiškai kovoti su netinkamu elgesiu. Išmoksta išlaikyti arba atkurti ryšį su vaiku, kalbėti taip, kad vaikai klausytų, ir klausytis taip, kad jis kalbėtų.
Dažnai įvyksta permainų, būna ir ašarų. Pavyzdžiui, tėveliai per pirmą užsiėmimą savo atžalą apibūdina: „Mano vaikas nepakenčiamas, kartais manau, kad jis apsėstas.“ Po trečio užsiėmimo mama, pamėginusi vietoj bausmės padrąsinti vaiką, staiga suvokia, kad iki tos akimirkos jo nepažinojo.
Poreikis didesnis negu finansavimas
Į Lietuvą programa STEP atkeliavo 2007 metais Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto profesoriaus Roy M. Kerno iniciatyva. Ja susidomėjo ir kiti universiteto Teorinės psichologijos katedros mokslininkai, tarp jų ir J. Jonynienė.
Nuo 2010-ųjų iki 2013 metų pavasario mokymuose dalyvavo 800 pradinukų ir paauglių tėvų. Galimybę dalyvauti programoje turėjo ne tik didžiųjų miestų, bet ir miestelių, rajonų gyventojai: mokymai vyko Lazdijuose, Marijampolėje, Kėdainiuose, Raseiniuose, Druskininkuose, Širvintose, Pasvalyje, Panevėžyje, Kupiškyje.
Dabar programoje dalyvauja dar 170 tėvų – 150 pradinukų ir 20 paauglių tėvų iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Utenos, Raseinių.
Koordinatorės teigimu, programa STEP paauglių tėvams pradėta įgyvendinti tik 2013 metų pavasarį. Dirbti su šia programos versija pasirengę vos keli vadovai. Poreikis yra didelis, tačiau vadovų pajėgos ribotos. Pasak V. Babrauskienės, paauglių tėvų mažiau susirenka ir dėl to, kad Lietuvoje užsiėmimai šio amžiaus vaikų tėvams dar neįsisiūbavo, jie rengiami tik antrą kartą.
Dauguma tėvų grupių dalyvių – moterys, mamos. Tėveliai sudaro apie 10–15 proc., tačiau jų po truputį daugėja. Pasitaiko, kad ateina abu tėvai ar (ir) seneliai. Vyriškas mąstymas grupę labai paįvairina, nuspalvina. Tačiau tėvelių vyrų nedaug ateina ir kitose šalyse, tai ne tik Lietuvai būdinga tendencija, pastebi J. Jonynienė: „Mūsų siekiamybė pritraukti daugiau tėčių, o galbūt netgi suburti tėčių grupę.“
Jaučiamas didelis poreikis į mokymus įtraukti ir mažylių iki 6 metų auginančius tėvus, bet kol kas tokios grupės neburiamos, nes trūksta finansinių resursų. Programa finansuojama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pagal projektą „Pozityvi tėvystė – artimesniam tėvų bendravimui su vaiku“, tačiau jis jau artėja prie pabaigos. Vis dėlto psichologės nusiteikusios optimistiškai, šiemet planuoja inicijuoti ir pirmąsias tokias grupes.
