Psichologinio konsultavimo centro „Sielos žemėlapis“ psichologė Tatjana Nikitina teigia, kad vieta, kurioje žmogus praleidžia daug laiko, lemia jo nuotaiką, darbingumą ir psichologinį komfortą. Ji primena, kad netinkama namų aplinka gali tapti nerimo ir niūrios nuotaikos priežastimi.
Kodėl namuose nepailsite?
„Natūralu, kad keisdami būstą ir jį pritaikydami asmeniniams poreikiams žmonės jaučiasi geriau. Juk mes esame fiziniai kūnai, kurie sąveikauja su aplinka, ir mums yra gyvybiškai svarbu, kad patenkintume savo pirminius poreikius, o taip pat jaustumėmės laimingi“, – sako psichologė.
Namų išvaizda gali neigiamai paveikti žmogaus psichologinę savijautą. „Kai kurie žmonės gali jausti nepasitenkinimą ar susierzinimą dėl netinkamos aplinkos. Vienos priežasčių, kodėl žmogus gali jaustis liūdnas, pavargęs ar prislėgtas – šviesos trūkumas, drėgmė, pasenę baldai ir apdaila, triukšmingi kaimynai... Esant tokioms sąlygoms, namų aplinka tampa stresoriumi žmogaus gyvenime“, – teigia T. Nikitina.
Psichologė atkreipia dėmesį, kad nepasitenkinimas jaučiamas tada, kai gyvenama aplinka nepatenkina žmogaus poreikių, kai jis nori gražesnių, didesnių namų, tačiau turi tenkintis kiek paprastesnėmis sąlygomis. „Kuo didesnis atotrūkis tarp esamo ir norimo būsto, tuo didesnė tikimybė, kad žmogus jaus stresą“, – sako specialistė.
Žmonėms svarbi nepriekaištinga namų būklė
Psichologės argumentus, kad namų aplinka lemia žmogaus savijautą, papildo „Swedbank“ Finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė, komentuodama banko užsakymu „Spinter tyrimai“ atliktą gyventojų apklausą.
„Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas patvirtino, kad žmonių gyvenimo kokybei namų aplinka ypač svarbi. Net 41 proc. gyventojų jaučiasi gerai tik tada, kai būsto vidus (apdaila, baldai, buitinė technika) yra nepriekaištingas. Žmonėms taip pat svarbu ir plika akimi nematomų namų erdvių būklė – 29 proc. gyventojų sako, kad jiems svarbu, ar suremontuoti namo vamzdynai, pakeista elektros instaliacija. Toks poreikis yra labai suprantamas, nes būtent šios erdvės tampa daugelio įvykių namuose – užliejimų, gedimų, trumpo sujungimo – priežastimi“, – sako J. Gumuliauskienė.
Apklausa taip pat parodė, kad žmonėms turi poveikio ir būsto išorinė aplinka – namų fasadai, želdiniai, sutvarkytas kiemas. Beveik trečdalis gyventojų teigia, kad jaučiasi gerai, kai šios išorinės erdvės yra nepriekaištingos būklės, o 48 proc. žmonių būsto išorė iš dalies prisideda prie jų savijautos. Į būsto išorę nekreipia dėmesio tik 18 proc. gyventojų.
„Swedbank“ duomenys rodo, kad gyvenamosios aplinkos keitimu dažniausiai domisi 25–40 metų žmonės. J. Gumuliauskienės teigimu, šio amžiaus gyventojai labiausiai linkę skolintis būsto atnaujinimui. Daugiau nei du trečdaliai žmonių skolinasi lėšų remonto darbams – smulkiems pertvarkymams ir didesnėms rekonstrukcijoms. 12 proc. žmonių reikia lėšų baldų atnaujinimui, 9 proc. – naujai buitinei technikai ir įrangai.
„Pastebėjome tam tikrus būsto atnaujinimo poreikių skirtumus tarp Lietuvos regionų. Pavyzdžiui, Klaipėdos apskrities gyventojai dažniau nei kiti šalies gyventojai skolinasi baldų ir buitinės technikos atnaujinimui, panevėžiečiai dažniau kreipiasi dėl būsto remonto, Kauno apskrities gyventojams šis klausimas taip pat yra aktualus – mažesniuose apskrities miestuose remonto poreikis yra didesnis negu laikinojoje sostinėje, tačiau kauniečiai kone dvigubai daugiau lėšų skiria baldų ir buitinės technikos atnaujimui“, – sako J. Gumuliauskienė.
Pasak jos, poreikis atnaujinti namus padidėja šiltuoju pavasarį – būtent šiuo metų laiku padaugėja kreipimųsi įvairiais su būsto atnaujinimu susijusiais klausimais, išduodama ir daugiau paskolų. Psichologė T. Nikitina paaiškina, kad poreikis atnaujinti aplinką pavasarį ir vasarą kyla natūraliai.
„Žmonių savijauta priklauso ir nuo metų laiko. Pavasarį ėmus ilgėti dienoms ir vis dažniau pasirodant saulei, keičiasi žmonių savijauta, hormonų balansas. Šviesėjant dienoms organizme daugėja laimės hormono serotonino, todėl gyventojai tampa pozityvesni, turi daugiau energijos, gerą nuotaiką jie siekia perteikti gražindami aplinką. Puoselėjant namus, žmonių nuotaika gerėja. Jausdamiesi pakiliai, jie nori dar labiau puošti vietą, kurioje gyvena“, – tvirtina psichologė.
Sakoma „Mano namai – mano tvirtovė“. Anot psichologės, šiame posakyje yra tiesos. Specialistė teigia, kad namus žmonės tapatina su savo charakteriu, kuria juos atsižvelgdami į savo skonį, supratimą. Namų atnaujinimas gali padėti iš naujo pažvelgti į save, o ne tik atnaujinti buitį. „Tam tikra prasme, keisdami kažką namuose, mes keičiame ir save. Kurdami patinkančią aplinką, mes rūpinamės savimi, taigi, ir jaučiamės geriau. Gyvenamosios vietos atnaujinimas – tai puiki proga pasireikšti fantazijai, galimybė atitrūkti nuo rūpesčių,“ – sako psichologė.
Paklausta, kokie turėtų būti tobuli namai, kuriuose žmogus jaustųsi ir pailsėjęs, ir įkvėptas, T. Nikitina teigia: „Svarbu, kad kiekviena erdvė atitiktų savo funkciją. Pavyzdžiui, miegamajame mes miegame, todėl svarbu, kad kambario aplinka nuteiktų poilsiui, ypač jeigu skundžiamės miego problemomis. Taip pat svarbu nemaišyti atskirų erdvių funkcijų: valgyti pageidautina valgomajame arba virtuvėje, dirbti – darbo kambaryje, miegoti – miegamajame. Pavyzdžiui, jeigu turite miego problemų, venkite dirbti lovoje. Jei dirbsite lovoje, ji jums asocijuosis ne su miegu, bet su darbu, tada jūsų organizmas reaguos atitinkamai – mieguistumas dings, tapsite budrūs“.
Nuotaiką praskaidrina ir detalės
Psichologė pastebi, kad svarbu kurti tokią namų aplinką, kurioje gyventojai jaustųsi gerai. „Nėra universalių receptų, labiau praverčia įsiklausymas į save, į savo norus, o taip pat atsižvelgimas į savo galimybes. Ne paslaptis, kad mūsų finansinės galimybės kurti namų aplinką ne visuomet sutampa su norais. Dėl to neretai patiriamas nusivylimas. Todėl reikėtų keisti aplinką pagal galimybes. Gerą savijautą namuose kuria ne prabanga ar ištaigingas buto apstatymas, o daug išlaidų nereikalaujančios detalės, praskaidrinančios namų aplinką ir nuteikiančios pozityviai. Juk įkvėpti ir pozityviai nuteikti gali smulkmenos – graži gėlė ant palangės arba naujas užtiesalas ant lovos,“ – pasakojo T. Nikitina.
Ji pataria žmonėms namuose turėti vietą, kur jie galėtų pabūti vienumoje, jaustis visiškai laisvi, atsiriboti nuo kitų žmonių, pamąstyti ar pasvajoti. „Tai ypač svarbu, norint atkurti psichologinę pusiausvyrą, pailsėti po įtemptos dienos, nusiraminti po patirto streso“, – sako T. Nikitina.
Spalvos, vyraujančios namuose taip pat turi įtakos žmonių savijautai.
„Kalbant apie spalvų reikšmes, reikia nepamiršti, kad jas mes suvokiame per asociacijas. Mėlyna spalva daug kam gali asocijuotis su atsipalaidavimu ir ramybe.Tačiau daliai žmonių ši spalva gali kelti ir priešingų jausmų", - sako T. Nikitina.
Renkantis spalvas būstui, svarbu atkreipti dėmesį, kokias asociacijas jos kelia.
Tradiciškai mėlyna spalva žmonėms asocijuojasi su erdve, ramybe. Ji gali tikti tuose kambariuose, kurie skirti poilsiui. Manoma, kad mėlyna spalva slopinančiai veikia nervų sistemą.
Žalia – fiziologiškai optimaliausia spalva. Tradiciškai ji reiškia tylą, ramybę ir atsipalaidavimą. Žali atspalviai tinka kambariuose, kur patenka daug saulės šviesos. Ši spalva yra gyvybės, atsinaujinimo, pavasario simbolis.
Geltona – veikia stimuliuojančiai ir tonizuojančiai. Ši spalva laikoma negatyvių išgyvenimų antipodu, asocijuojasi su džiaugsmingumu, optimizmu, gali padėti spręsti problemas ir įveikti sunkumus“, – pataria specialistė.
Svarbu pridurti, kad svarbūs ne tik namai, tačiau ir biuro aplinka, kurioje darbuotojai praleidžia itin daug laiko. Tėvams svarbu atkreipti dėmesį į vaikų lankomų darželių, dienos centrų, mokyklų aplinką, kuri taip pat gali veikti vaiko nuotaiką, motyvaciją mokytis ir siekti gerų rezultatų.
